Visiškai nenormalus Aušros Maldeikienės komentaras apie tremties atmintį (visą interviu skaitykite ČIA – red. past.), aišku, suka vidurius, bet kelia ir tris mintis:
1) tikriausiai norėta pasakyti, kad lėkšta yra literatūra apie tremties kančias, o ne pačios tremtinių kančios. Bet taip nepasakyta.
2) tikriausiai skandalingas, neva neatsargias formuluotes Maldeikienę nuolatos renkasi sąmoningai, pigios provokacijos tikslais. Galiu patikėti, kad nuolatos žodžių parinkti nesugebėtų mažai raštingi ar labai seni žmonės. Bet ne dėstytoja/mokytoja ekonomistė.
3) labiau už Maldeikienės žodžius dėmesio vertas kontrastas tarp didžiosios medijos ir žurnalistų elito ratelio narių reakcijų į Valdo Rakučio ir Aušros Maldeikienės, pavadinkim švelniai, kontraversiškus pasisakymus. Rakutį puolė kalti prie kryžiaus kiekvienas Laisvės TV bendradarbis. O Maldeikienę…?
Pasakykim, kas prašyte prašosi: etatiniai tautos moralizuotojai lietuvių kančių galimą menkinimą laiko daug mažesne ar net išvis ne problema, palyginti su žydų kančių galimu menkinimu.