Veidaknygė
Advokatas Dominykas Vanhara atkreipė dėmesį į dėmesio tikrai vertą faktą ir sujungė tikrai ne visiems akivaizdžius taškus. Pirmąjį metų mėnesį biudžeto surinkimas dešimt procentų mažesnis nei pernai. Gi biudžetas patvirtintas su maksimaliu leistinu deficitu, tad jį būtina surinkti pagal planą arba daugiau. Deficitas nustatytas maksimalus, nes kaip kitaip – juk rinkiminiais metais privaloma.
Tokiame kontekste ir kalbos apie būtinas papildomas lėšas gynybai, ir tuo pačiu metu šimtų milijonų taškymas stadionų stadionui, ministerijų miesteliui, LRT pastatui, koncertų salei (etc.) nušvinta naujoje šviesoje. Mes ne tik kad galimai taškom pinigus, kuriuos turėtume leisti pasirengimui gynybai. Mes galimai taškom pinigus, kuriuos turėsime padengti naujais mokesčiais. Kurie bus pristatyti visuomenei, kaip neva skirti gynybos reikmėms, bet nueis nebūtinai ten.
Ir tada kyla klausimai ne tik apie ekonomiką, bet ir apie tai, kodėl TS-LKD pirmininkas taip keistai – po 3,5 metų ramybės valdžioje – staiga pradėjo pagrįstai baugiai kalbėti apie karo grėsmę ir būtinybę jai ruoštis. Nes situacija čia tikrai keista ir unikali. Viskas, ką apie karo grėsmę ir būtinybę ruoštis sako Gabrielius Landsbergis, yra tiesa ir tik neatsakingas žmogus gali nepritarti. Bet pasirinktas laikas faktiškai po visos kadencijos valdžioje ir dviejų metų valdžioje vykstant karui staiga prabusti ir pradėti kalbėti apie realią karo grėsmę, yra maksimaliai keistas.
Tiesa, man pačiam norisi aiškinti tą vien Rusijos grėsmei neabejingų piliečių cinišku mobilizavimu aplink save kaip neva vienintelę tinkančią karą pasitikti (ar padėti jo išvengti) partiją. „Štai aš, Landsbergis, ir mano premjerė Šimonytė, mes vieninteliai įvardijam kaip yra blogai, ir mes vieninteliai sugebėtume tai atremti“.
Neabejoju, kad netruks žmonių ir po šios problemų ignoravimo ir tuščių kalbų kadencijos patikėsiančių tokia retorika ir iš inercijos duosiančių dar vieną kadenciją. Bet gal čia šis tas daugiau? Ne tik priešrinkiminė manipuliacija, bet ir manipuliacija kviečiant susimokėti ne gynybai, o už banalias valdančiųjų klaidas?
Praktinė išvada – turime būti akyli dėl to, kas daroma su viešaisiais finansais. Tiek, ar jie tikrai bus skiriami gynybai, tiek ir dėl to, kur konkrečiai jie tai gynybai leidžiami (tankų divizija…). Jokiu būdu šis nerimas nereiškia, kad neturime mobilizuotis ir sutelkti jėgų bei lėšų krašto apsaugai stiprinti. Priešingai, tas būtina ir tą darant reikia atsakingai pasverti, kieno pažadai tikri.
Politinė reklama, įspėjantis pranešimas.
