Kaip ir kasmet monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių dienomis Ukmergės rajone, Kadrėnų kaime jo įkurtame partizanų parke minimi laisvės kankiniai, atidengiami paminklai, susirenka už Lietuvos laisvę kovoję vyskupai ir įvairių darbų žmonės, o taip pat ir tie, kuriems kažką reiškia šią laisvės liepsną įamžinti ir išsaugoti.
Šiemet atidengiant koplytstulpius rezistentams tremtiniui arkivyskupui Julijonui Steponavičiui ir kankiniui vyskupui Vincentui Borisevičius, teko pasisakyti ir man. Kalbėjau neilgai ir daugiausiai apie laisvę. Apie tai, kokios drastiškai skirtingos dvi laisvės – ta, kuri šiandien mums visur siūloma, ir ta, už kurią kovojo ir prireikus mirė šiandien pagerbiami kankiniai. Nors laisvė jiems buvo verta gyvybės, šiandien jie lengvai būtų apšaukti laisvės priešais, kaip kad buvo ne kartą apšauktas ir mons. A. Svarinskas. Nes laisvę aukštyn kojom suprantame.
Už įrašą dėkoju Vincui Kubiliui (reportažą apie visą renginį žr. ČIA), už pakvietimą – gyviems Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto nariams. Kaip sako vysk. Jonas Kauneckas, šis partizanų parkas yra paskutinė jo darbovietė.