2012

[strong]Aurimas Drižius[/strong]

Televizijoje TV3 neliko žurnalistės Rūtos Janutienės prodiusuojamų laidų „Paskutinė instancija“ bei „Kodėl“. R. Janutienė įsitikinusi, kad itin populiari laida „Paskutinė instancija“ buvo uždaryta po praėjusią savaitę taip ir neparodytos laidos apie prezidentės Dalios Grybauskaitės tikrąją biografiją. Ši plačiai reklamuota laida per TV3 kanalą taip ir liko neparodyta – vietoj jos laidas rodys Valstybės saugumo departamento darbuotojas Sigitas Babilius bei jo žmona Indrė Makaraitytė, laidos „Savaitė“ vedėja. Tačiau kas norėjo, laidą „Paskutinė instancija“ pažiūrėjo internete.

[strong]Arūnas Gumuliauskas[/strong]

Siūlome Šiaulių universiteto profesoriaus Arūno Gumuliausko pranešimą, skaitytą per Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro daktaro Jono Basanavičiaus 161-ųjų gimimo metinių minėjimą, vykusį lapkričio 21-ąją dieną Šiaulių universitete.

Lapkričio 29-osios vakarą M. K. Čiurlionio namuose pirmąkart susirinkęs Tiesos.lt klubas svarstė, kaip būtų įmanoma susigrąžinti tiesos, laisvės, žmogiškojo orumo vertybes į Lietuvos politiką.

Klubo svečias Kovo 11-osios Akto signataras, Seimo narys Algirdas Patackas konstatavo, kad naujasis Seimas savo didžiąja dauguma yra „ne tiesos, o mėsos Seimas“. Todėl greičiausiai jame vyrausianti ciniška prekeivių politika. Iš naujųjų Seimo narių jis išskyrė Vitalijų Gailių ir Povilą Urbšį kaip pasitikėjimo vertus politikus. Pasak A. Patacko, labai svarbu, kad tiesą branginantys Seimo nariai turėtų stiprų ryšį su kultūros ir mokslo žmonėmis, su Lietuvos likimui neabejinga visuomenės dalimi.

Į diskusiją įsitraukusi Kovo 11-osios Akto signatarė Nijolė Oželytė, profesorius Donatas Stakišaitis, rašytojas Kazys Almenas ir kiti klubo nariai diskutavo, kaip pati visuomenė, bendradarbiaudama su moralinio stuburo nepraradusiais politikais, galėtų viešojoje erdvėje tvirčiau ginti jai svarbius principus ir vertybes, kaip galėtų priešintis destruktyviems politiniams sprendimams. Svarstyta, ar skirtingose frakcijose esantys principingi politikai pajėgtų susitelkti esminiais Lietuvai klausimais, susiburti į neformalią grupę. Pripažinta, kad šiandien reikia bendrų vertybių pagrindu kurti pasitikėjimo erdvę, bendradarbiavimo ryšius tarp tautos likimui neabejingų piliečių visoje Lietuvoje, kad moraliniam Lietuvos atsinaujinimui būtina plati demokratinių jėgų banga.

Nuotraukų autoriai – Aurelija Babenskienė, Leonas Merkevičius

Skelbėme, kad lapkričio 30 d., penktadienį, 9.00 val. Vilniaus Apygardos teisme, Gedimino pr. 40/1, Eglės Kusaitės pagrindinėje „terorizmo“ byloje bus sakomos baigiamosios kalbos.

Paskelbtas teismo posėdis neįvyks.

Naują posėdžio datą paskelbsime.

Skelbėme, kad lapkričio 30 d., penktadienį, 9.00 val. Vilniaus Apygardos teisme, Gedimino pr. 40/1, Eglės Kusaitės pagrindinėje „terorizmo“ byloje bus sakomos baigiamosios kalbos.

Paskelbtas teismo posėdis neįvyks.

Naują posėdžio datą paskelbsime.

Odminių gatvėje, istoriniame Mykolo Krupavičiaus bute, kalbiname legendinį laisvės kovotoją monsinjorą Alfonsą Svarinską. Gimęs 1925 metais, 1946-aisiais metęs studijas seminarijoje ir išėjęs į miškus buvo partizanų ryšininkas, tačiau tais pačiais metais suimtas ir po ilgų kankinimų ištremtas dešimčiai metų į Sibiro lagerius. Kadangi niekada nepasitaisė, iš viso lageriuose praleido 22 metus. Bendradarbiavo leidžiant Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, steigė Katalikų komitetą. 1988 m. paskutinį kartą ištremtas iš Lietuvos keliavo po pasaulį, lankė Lietuvių bendruomenes, o grįžęs 1991 m. išrinktas į Atkuriamąjį Seimą. Kartodamas, kad kovą už Lietuvą tęs iki mirties, monsinjoras nepraranda nei tikėjimo ateitimi, nei susidomėjimo visuomenės gyvenimu. Pokalbis su A.Svarinsku: apie karčias ir juokingas patirtis bei tikruosius gyvenimo idealus.

Visą straipsnį skaitykite čia: http://www.propatria.lt/2012/11/monsinjoras-asvarinskas-aiskus-idealai.html

Tiesos.lt siūlo susipažinti su Darbo partijos kandidatu į LR kultūros ministrus Giedriumi Drukteiniu:

„Jeigu mane pasamdys komunistų partija, aš dirbsiu jai. Aš dar kartą sakau neturiu jokių sentimentų šiai valstybei kaipo Lietuvai, Lietuvos Respublikai ir taip toliau, aš nešioju jos pasą, moku jai mokesčius, aš joje dirbu, dirbu su jos piliečiais, bet, ėėė, tik nekiškit man, kad aš turiu atlikti kažkokias pilietines pareigas“.

„Jeigu čia man iš vis pasidarys ragas gyvent, aš išvažiuosiu nė nemirktelėjęs, nes aš netempiu paskui save tos praeities: bočių kapai, minėjimas kažkokio sušaudymo ar korimo. Jeigu mano šeima pasakys, mums trūksta sviesto prie duonos…“

Daugiau „išminties perlų“ ieškoti čia: http://www.uroboras.lt/p/822

Kaip jau rašėme, lapkričio 21-ąją Šiaulių miesto Sąjūdžio kūrėjos Irenos Vasinauskaitės kvietimu „Lietuvos sąrašas“ svečiavosi Šiauliuose ir kartu su šiauliečiais paminėjo Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro daktaro Jono Basanavičiaus 161-ąsias gimimo metines – Šiaulių universitete vykusioje diskusijoje prisiminė jo idėjas ir aptarė šiandieninį politinį gyvenimą.

Šiandien siūlome „Šiaulių krašto“ bendradarbės Irenos Budrienės reportažą iš šio susitikimo.

Irena Budrienė

„Žmonės patys kalti, kad yra kvailių valdomi“

Šiaulių universiteto bibliotekoje virusi diskusija, skirta Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro daktaro Jono Basanavičiaus 161-osioms gimimo metinėms paminėti, abejingų nepaliko.
Jos dalyviai kvietė išsilavinusį jaunimą remtis J. Basanavičiumi ir švarinti suterštą šiandienos politiką.

Politinė programa išaugo iš kultūros

Diskusiją inicijavo Šiaulių Sąjūdžio pirmeivių klubas.

Diskusijoje dalyvavo pirmasis Lietuvos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys, kalbininkė Ramutė Bingelienė, rašytojas Liudvikas Jakimavičius, lituanistai Arvydas Vaičiūnas bei Saulė Matulevičienė, skulptorė Joana Noreikaitė, vertėjas Leonas Merkevičius, Seimo narys Naglis Puteikis, profesorius istorikas Arūnas Gumuliauskas, Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila.

„Jonas Basanavičius kūrė tautos išlikimo politinę programą, kuri rėmėsi kultūra ir istorine atmintimi. Tai buvo iš kultūros išaugusi politinė programa“, – akcentavo diskusiją vedęs D. Kuolys.
Stasio Šalkauskio veikale „Lietuvių tauta ir jos ugdymas“ politika tęsia kultūrą ir jai tarnauja.

„Sąjūdį iš esmės taip pat sudarė kultūros žmonės, suvokę, kad norėdama išlikti tauta privalo laimėti valstybę, ir savo egzistencijai turėti skydą – nacionalinę kultūrą“, – sakė D. Kuolys.

Visą tekstą skaitykite čia: http://www.skrastas.lt/?data=2012-11-27&rub=1141817778&id=1353945344

Kai Lietuva, atgavusi nepriklausomybę, įstojo į ES, dauguma sakė, kad jokiu būdu negalima lyginti priklausomumo Sovietų sąjungai ir šiai Europos demokratinių valstybių sandraugai. Tačiau šiandieną kylantys neramumai, nacionalinio atgimimo judėjimai, protestai prieš ES ekonominę politiką išryškina didžiules problemas. Apie tai, kad ES gali subyrėti, kalbama jau ne tik pašnibždomis. Šios sandraugos pamatas yra bendra ekonominė bazė. Visa kita – tik manipuliavimas lozungais. Kadangi lozunginės tradicijos lietuviams puikiai žinomos, tai perėjimas iš vieno retorikos stiliaus į kitą tebuvo kelių metų reikalas. Iš esmės ES lietuviams tik atidarė sienas ir leido migruoti įvairiomis kryptimis. Jokių kitų ypatingų pokyčių ES ir nepageidauja, nes ekonominėje zonoje labai svarbu turėti instrumentus, užtikrinančius pigios darbo jėgos valdymą legaliai. Lietuviai pagal „pigumą“ yra trečioje vietoje. Tai nuostabus mūsų žmonių „įvertinimas“. Ar gali valstybių naujokių piliečiai kitose ES senbuvėse valstybėse užimti svarbias, aukštas pareigas? Ne. Išskyrus tas institucijas, į kurias privalu deleguoti atstovą ir toliau vaidinti lygiateisiškumą. Diskriminacija darbo rinkoje nėra tik skirstymas į europiečius ir nelegalus. Patys europiečiai puikiai žino, kokios valstybės yra tik formalus ES vėliavos dugnas.

Visą straipsnį skaitykite čia: http://www.ekspertai.eu/apie-aimanas-ir-uzlauztas-rankas/