2014

Neseniai Seime buvo priimtas įstatymas dėl skiriamos socialinės paramos panaudojimo savivaldybėse. Kuo šios įstatymo pataisos bus naudingos visuomenei?

Šiuo įstatymu savivaldybėms perduodama funkcija savarankiškai skirstyti socialines pašalpas – šildymo bei socialinio būsto nuomos kompensacijas.

Įstatymo svarstymo metu pastebėjau, jog pagal naująjį įstatymą savivaldybės neįpareigojamos sutaupytas lėšas pirmiausiai naudoti socialinei paramai. Socialinę paramą sudaro ne vien tik lėšos kompensacijai ar būsto nuomai, bet ir dienos centrų išlaikymui, stacionariai globai, paslaugoms, teikiamoms į namus, aprūpinimui avalyne, rūbais, maistu. Pavyzdžiui, Panevėžio miesto savivaldybė, šių metų pradžioje iš karto gavusi 23 mln. Lt socialinei paramai, 16 mln. Lt suplanavo panaudoti pagal paskirtį, o 7 mln. Lt paskirstė savo nuožiūra. Kiek man teko kalbėtis su įstaigomis ir įmonėmis, kurios teikia socialinės paramos paslaugas, susidarė įspūdis, kad lėšos jų nepasiekė ir buvo panaudotos taip, kaip socialinę paramą suprato pati savivaldybė.

Igoris Eidmanas | kasparov.ru

Panašu, jog šįsyk Navalną vis dėlto įkalins. Tai reikš, jog šalies vadovybėje didesnę įtaką įgyja tiesioginės prievartos šalininkai – „šunys“, o ne manipuliacinėmis priemonėmis veikiančios „lapės“ (kiek pakeičiau žinomą V.Pareto terminologiją, nes liežuvis neapsiverčia bjaurius Putino šunis pavadinti liūtais). Navalno įkalinimas lems prasidėsiančias griežtesnes represijas prieš režimo priešininkus.

Igoris Eidmanas | kasparov.ru

Panašu, jog šįsyk Navalną vis dėlto įkalins. Tai reikš, jog šalies vadovybėje didesnę įtaką įgyja tiesioginės prievartos šalininkai – „šunys“, o ne manipuliacinėmis priemonėmis veikiančios „lapės“ (kiek pakeičiau žinomą V.Pareto terminologiją, nes liežuvis neapsiverčia bjaurius Putino šunis pavadinti liūtais). Navalno įkalinimas lems prasidėsiančias griežtesnes represijas prieš režimo priešininkus.

[em]Tiesos.lt siūlo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentės dr. Dovilės Jakniūnaitės komentarą, kurį portalas DELFI publikavo kaip Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto dalį.[/em]

aplinkkeliai.lt

Kiek kartų gyvenime žmogus, nevykdantis jokios kriminalinės ir neteisėtos veiklos, gali tarti paskutinį žodį? Nė karto, nulį kartų. Arba, jei jam nepasiseks, teks kokį kartą. Per pastaruosius pusantrų metų, dvejus metus, įskaitant apeliaciją ir taip toliau, – tai tikriausiai mano šeštasis, septintasis, o galbūt ir dešimtasis paskutinis žodis.

Kastytis Braziulis | Alfa.lt

Šiuolaikiniame pasaulyje technika yra pasiekusi tokį aukštą išsivystymo lygį, kad jūsų telefoninių pokalbių mobiliuoju telefonu klausytis gali kiekvienas, kas tik turi noro ir pinigų. Jūsų klausytis gali banditai, konkurentai, oponentai, darbdaviai, darbuotojai, parsidavėliai teisėsaugininkai, meilužiai(-ės), vyrai, žmonos ar pikti kaimynai. Bet kas. Svarbu, kad būtų poreikis.

[em]Minėdami Šventosios Šeimos liturginę šventę kviečiame Tiesos.lt skaitytojus jungtis maldoje už Lietuvą Tiesoje. Paženklinti „prieštaravimo ženklu“ (Lk 2, 34) atverkime savo gyvenimą Kristaus žodžiui – teatskleidžia jis mūsų širdžių mintis ir tesubrandina jose Tikėjimo, Vilties ir Meilės vaisių.[/em]

Siūlome skaitytojams Mykolo Römerio universiteto Senato sekretoriaus, docento, socialinių mokslų daktaro, dienraščio „Lietuvos žinios“ komentatoriaus Sauliaus Spurgos straipsnį, svarstantį, kas kaltas, kad Lietuvoje šiandien nekuriama dialogo kultūra.

Disertacijos „Pilietinė visuomenė ES valdyme“ autorius, ilgametis demokratizacijos, Europos Sąjungos valdymo ir žiniasklaidos tyrinėtojas dr. S. Spurga išdėsto reikšmingą asmeninę įžvalgą – jo teigimu, Lietuvos valdžios dialogą su visuomenę žlugdo vis dar nesutramdytas piliečių noras naudotis Konstitucijos suteiktomis teisėmis: inicijuoti referendumus, skelbti viešus pareiškimus, dalyvauti valstybės valdyme. Atkartodamas prezidentės Dalios Grybauskaitės ir profesoriaus Vytauto Landsbergio ne kartą skelbtą nuomonę, dr. S. Spurga įspėja, kad „už referendumų slypi noras primesti savo požiūrį visai visuomenei“. Ne mažesnį pavojų valstybei keliantys ir pilietinių organizacijų ketinimai dalyvauti savivaldos rinkimuose.

Kastytis Braziulis | Alfa.lt

Visokiausio plauko valstybės tarnautojai ir jiems prilyginami asmenys, būkite budrūs, nes jūsų aukso amžiaus laikams gali ateiti galas. Jeigu anksčiau turėjote ypatingų teisių, jeigu anksčiau buvote apsaugoti nuo raudonųjų, mėlynųjų ar žaliųjų, tai dabar galite likti be teisių, be laisvių ir be savo asmeninės nuomonės. Aišku, aš juokauju, tačiau juokas juokais grėsmė jūsų, gerbiamieji, ramiam gyvenimui iškilo reali.

[em]Artėjantys savivaldos rinkimai gali tapti nauja Sąjūdžio banga Lietuvoje. Per visą Lietuvą susibūrė 58 visuomeniniai komitetai, kurie kels savo kandidatus į merus ir tarybas[/em].