2014

Iš propagandos frontų. DELFI: Velniop Donelaitį!

[em]Prezidentės Dalios Grybauskaitės paskelbtame informaciniame kare aktyviai dalyvaujantis interneto portalas DELFI.lt, baigiantis UNESCO minimiems Kristijono Donelaičio metams, nukreipė propagandos ginklus prieš lietuvių literatūros klasiką, Šventąjį Raštą ir Antikos tekstus. Pasak portalo, šiuos tekstus yra pajėgūs suvokti tik 40 metų sulaukę lietuviai, nes tik tokio amžiaus jie yra „pasiruošę užmegzti gyvą santykį su tėvyne“ ir įgyti „kolektyvinę tapatybę“.[/em]

V. Radžvilas: Vakarų pasaulis – pilietinio karo išvakarėse

Rosita Garškaitė | lzinios.lt

[em]Neseniai išleista filosofo, Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Radžvilo mokslinė studija „Erotas ir revoliucija: H. Marcuse‘s psichoanalitinė žmogaus išlaisvinimo vizija“. Tai ne tik teorinio smalsumo, bet ir autoriaus noro suprasti šiandieninę Vakarų būklę rezultatas. Profesoriaus teigimu, vyksta neregėto masto egzistencinis konfliktas, galintis išsprogdinti Vakarus iš vidaus.[/em]

Dalia Grybauskaitė: Lietuvos gyventojams kryptingai skleidžiama dezinformacija

[em]Siūlome skaitytojams susipažinti su prezidentės Dalios Grybauskaitės šių metų gruodžio 12-ąją Seimui išsiųstu laišku – „Aiškinamuoju raštu“, kuriuo valstybės vadovė palydėjo jos pateiktas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. Šiuo oficialiu tekstu D. Grybauskaitė pranešė šalies parlamentui apie informacinį karą, kuriame šiandien dalyvaujanti Lietuva[/em].

Romualdas Ozolas. Pamokslas kaip gyvenimas

propatria.lt

[em]Keletas pastebėjimų Kristijono Donelaičio 300-ojo gimtadienio metą[/em]

[em]Kas turi atgyti dainoj, [/em]
[em]Turi mirti gyvenime.[/em]
Frydrichas Šileris

Galėtų būti ir atvirkščiai – gyvenimas kaip pamokslas, nes Kristijonas Donelaitis gyveno taip, kaip pamokslavo. O savo didžiausią pamokslą – „Metus“ – pasakė ant visų amžių, dar sykį paklausdamas, negi iš tiesų tauta į savo šedevrą turi išeiti per mirtį?

Tris didžiuosius širdies darbus pastoriaudamas dirbo Donelaitis: ugdė sodą, konstravo klavesinus ir rašė eiles.

Sodas buvo kūnui, klavesinai – dvasiai, o poezija – sau. Arba sielai. Tai yra – sau kaip visumai su savo esme – nuolat nerimstančia, ieškančia, kenčiančia ir tikinčia būties begalybe savyje, kuri vadinama siela. Galima numirti nė nesužinojus, kas skaudina arba kelia tave tavyje pačiame, bet jeigu bent sykį pajutai vienatvę ir įsiklausei, – suprasi, sužinosi. Nes vienatvė – tai savo vientisumo, susyk ir atskirumo pajautimas tau pirmąsyk ar darsyk atsivėrus būčiai. Donelaitis turėjo ne vieną progą giliai ir ilgai žiūrėti būčiai į akis. Atsakymas jai buvo visas Donelaičio gyvenimas pastoriaujant – padedant kitiems, to gal ir nežinantiems, pakelti savo vienatvės naštą. Atsakymas sau buvo „Metai“ – poema apie Saulės rate sukamo nebaigtinumo troškulio sutaikymą su visokiais baigtinumais, bet taip, kad jie atrodytų gražūs.

Scroll to Top