2015

Lietuvos Sąrašo kandidatai į Vilniaus tarybą

Visuomenei 2015-ųjų sausio 8-ąją pristatyti Lietuvos Sąrašo kandidatai į Vilniaus miesto tarybą:

1. Dr. Darius Kuolys, kultūros istorikas
2. Naglis Puteikis, politikas, paveldosaugininkas
3. Liutauras Stoškus, aplinkosaugininkas
4. Joana Noreikaitė, skulptorė
5. Dr. Daiva Tamošaitytė, filosofė
6. Gintautas Terleckas, istorikas
7. Dr. Marija Vesėliūnienė, medikė
8. Gediminas Storpirštis, aktorius, teatro pedagogas
9. Liudas Bradauskas, ekonomistas
10. Dr. Aušra Maldeikienė, ekonomistė

Andrejus Piontkovskis:Rusijoje atpiginta degtinė. Akivaizdu, jog liaudį siekiama nugirdyti, atitraukiant jos dėmesį nuo ekonominių problemų

Tatjana Orel | gordonua.com

Rusų politologas, publicistas, Rusijos Mokslų akademijos bendradarbis Andrejus Piontkovskis išskirtiniame interviu leidiniui „Gordon“ pasidalijo savo įžvalgomis apie tai, kodėl Rusijos valdžia pasiskubino skelbti nuosprendį Navalnui, kokią pagalbą Luhansko separatistams pažadėjo Medvedevas ir ką reikėtų teisti kartu su Putinu.

„Putinizmas – tai karas, tai nacijos „konsolidacija“, besiremianti neapykanta kuriai nors etninei grupei, tai puolimas prieš žodžio laisvę ir informacinis „zombinimas“, tai izoliacija nuo išorės pasaulio ir tolesnė ekonominė degradacija. Putinizmas – tai… kontrolinis šūvis Rusijai tiesiai į galvą“.

Termino „putinizmas“ autorius politologas Andrejus Piontkovskis, visada pasižymėjęs apibrėžimų tikslumu, pasirodė esąs stebėtinai tikslus ir politinėse prognozėse.

Artūras Račas. Prezidentė D.Grybauskaitė atsigręžė į „paprastus žmones“?

Aš, žinoma, galiu klysti, bet kiek pamenu, prezidentė Dalia Grybauskaitė dar nė vienoje savo spaudos konferencijoje nebuvo tiek daug kalbėjusi apie Lietuvos piliečius, kuriuos valstybė per 24 savo gyvavimo metus buvo, švelniai tariant, primiršusi.

Juo labiau nepamenu, kad šalies vadovė būtų vartojusi terminus „socialinė orientacija“ ir „ekonominės gerovės rodikliai“.

Aušra Maldeikienė. Už Lietuvą, iš kurios niekas negintų

[strong]Rinkimų programos tezės[/strong]

Einu į rinkimus dar ir dar kartą priminti, kad didžiausia grėsmė Lietuvos laisvei kyla ne išorėje, o viduje. Visuomenė, kuri praranda suvokimą, kad iki ekonomikos yra politika, ima fragmentuotis, skaidytis ir nykti. Valstybė, kuri ekonomiką iškelia aukščiau politikos – didžiųjų sutarimų apie laisvę, atsakomybę, pareigą, solidarumą, meilę ar kovą – erdvės, žlunga, nes čia nyksta ir degraduoja švietimas, mokslas, gynyba, užsienio politika ir, galiausiai, net piliečių saugumas ar net valstybės nepriklausomybė.

„Charlie Hebdo“: Prancūzija ir visas pasaulis gedi nužudytų dailininkų

Kaip praneša žiniasklaida, mažiausiai 12 žmonių, tarp jų du policininkai, žuvo trečiadienį, sausio 7-ąją, kai du ginkluoti užpuolikai įsiveržė į Prancūzijos satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją. Šis Kalašnikovo automatais ir raketiniu granatsvaidžiu apsiginklavusių teroristų išpuolis tapo daugiausiai žmonių gyvybių nusinešusia teroro ataka Prancūzijoje per pastaruosius 40 metų.

Sveikiname akademiką Z. Zinkevičių 90-mečio proga

[em]Sausio 4-ąją Lietuvos kalbininkui, akademikui Zigmui Zinkevičiui sukako 90 metų[/em].

[em]Nuoširdžiai sveikiname Jubiliatą ir siūlome pasiklausyti pokalbių su akademiku Z. Zinkevičiumi „Knygos – pagrindinis šaltinis, nukreipęs mane į kalbos istoriją“. Profesorių kalbina Ramunė Šaučiulytė[/em].

Algimantas Zolubas. Žingsnelis į demokratijos pilnatvę

Daugelis mena, kaip „demokratiškai“ buvo renkami kolūkių pirmininkai. Atveža kandidatą partijos rajkomas kartais iš kito Lietuvos krašto, paskaito liaupsę apie jį, surašo palankų kandidatui rinkimų protokolą, jį patvirtina. Taip buvo sudaromi ir „selsovietai“ (kaimo tarybos), skiriami jų pirmininkai, taip tik su vienintelės partijos palaiminimu buvo sudaromi rajonų deputatų tarybų sąrašai, už kuriuos demokratijos regimybei sudaryti buvo balsuojama.

Scroll to Top