2016

Vytautas Rubavičius. Gedimino bokšto auka – Lietuvos 100-mečiui

Komentarų: 33 / Autorius /

Pamažėle, tačiau vis labiau įsibėgėdamas griūva Gedimino kalnas. Kai kurie žmonės kelia alasą, nervinasi, trukdo atsakingiems organams dirbti bei vadovauti, tačiau mūsų darnios plėtros idėjų pritvinkusios valdžios elgesys solidus – ramiai lūkuriuoja, netrukdydama gamtai dirbti savo tiesioginį, tačiau sykiu ir didelės politinės strateginės reikšmės kupiną darbą. Tokia nuostata ypač pažangiai atrodo kovos su klimato kaita sąlygomis. Nieko nedarome, niekam nekenkiame, o tik už menkas lėšas pagarbiname gamtos galią.

Povilas Urbšys: Makabriška, kad socialinis teisingumas vykdomas mirusių pensininkų sąskaita

Komentarų: 1 / Autorius /

Alia Zinkuvienė | vakarozinios.lt

Kitąmet ekonominė krizė pagaliau baigsis senjorams, kuriems sunkmečiu prievarta buvo nukarpytos ir taip skurdžios pensijos. Po 20 proc. nurėžtų atlyginimų dalies atgaus ir valstybės tarnautojai, pareigūnai bei teisėjai. Tačiau nelygybė tarp socialinių grupių ir toliau bado akis – net ir mirusiems valdininkams privilegijų tenka daugiau negu eiliniams piliečiams.

Kuopti konservatorių ir liberalų valdžios per 2008 m. kilusią ekonominę krizę privirtą košę turėjusi Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, ko gero, tikėjosi nemenkų pagyrų ir dėkingų rinkėjų balsų už tai, kad, vykdydama Konstitucinio teismo sprendimus, 2014 m. gegužę pagaliau priėmė per krizę sumažintų pensijų kompensavimo įstatymą, o 2015 m. birželį nusprendė, kad bus grąžinama neproporcingai sumažinta atlyginimo dalis „asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų“.

Geroji Naujiena: Išganytojas jau gimė ir išgelbėjimas jau arti! Ir nebėra ko bijoti – prieš mus dar vieni Viešpaties malonės metai

Komentarų: 4 / Autorius /

Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį.

O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje.

Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta.

Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti berniuką, jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas buvo nurodęs dar prieš jo pradėjimą įsčiose. (Lk 2, 16–21)

Sausio 1-ąją, aštuntąją Kalėdų dieną, pasitikdami mūsų Viešpaties 2017-uosius metus švenčiame ir Švč. Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos, iškilmę. Minėdami išganingąją jos motinystę ir vėl prisimename šv. Kalėdų įvykį ir jo didžiąją žinią: Išganytojas jau gimė ir išgelbėjimas jau arti! Ir nebėra ko bijoti!

Tad ir melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje prašykime: telaimina ir tesaugo mus Viešpats visais ateinančiais metais. Tegul gimęs pasaulio Išgelbėtojas naujaisiais metais tesustiprina mūsų tikėjimą, viltį ir meilę ir tegul veda savo tautą teisumo takais, kad ir kiekvieno mūsų širdyje įsitvirtintų geroji Betliejaus Naujiena. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Paminėtas prezidentinės Lietuvos 90-metis

Komentarų: 10 / Autorius /

Lietuvos Respublikos Seimas 2016-uosius paskelbė Prezidento Kazio Griniaus metais. Jau gegužės 11 d. Seimo rūmuose buvo paminėtos 150-osios K. Griniaus gimimo metinės. Parlamento galerijoje Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė atidarė nuotraukų ir dokumentų parodą „Demokratijos keliu: Kaziui Griniui – 150“. Renginyje dalyvavo ir prisiminimais pasidalijo Kazį Grinių pažinojęs Prezidentas Valdas Adamkus. O gruodžio 15 d. Seimas iškilmingu minėjimu pagerbė Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I–III Seimų nario, publicisto Kazio Griniaus 150-asias gimimo metines. Liberaliosios demokratijos šalininkų skatinami minėjimo renginiai vyko bibliotekose, mokyklose.

Elona Antakauskė. Gerumo angelo šventė Šiauliuose

Komentarų: 1 / Autorius /

Klausaus ką šneka angelas balse.
Aš nieko negirdžiu galbūt tik vėją,
bet viskas tą sekundę nuskaidrėja
ir tampa man gyvenimo prasme.
Aidas Marčėnas

Metams baigiantis Šiaulių nevyriausybininkai, Seimo ir savivaldybės atstovai susirinko į šviesią kultūros rūmų salę – į šventę ,,Gerumo angelas 2016“. Renginio iniciatorė – ŠNVOK (Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacija), vienijanti apie 70 skirtingų organizacijų. Įvairiausia veikla: kultūrine, sporto, šviečiamąja, integracijos, miesto gražinimo srityse – užsiimantys visuomenininkai, vadovaujami prezidentės Vidos Pociuvienės, tampa vis labiau pastebimi.

Tomas Bakučionis. Aistros aplink „viešųjų asmenų“ garbę ir orumą, arba Viešas laiškas Žurnalistų etikos inspektorei

Komentarų: 7 / Autorius /

Prasidedant paskutinei prieškalėdinei savaitei, pirmadienį (gruodžio 19 d.), Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo daug aistrų ir diskusijų sukėlusias Civilinio kodekso 2.24 str. pataisas (pakeičiant 6-ą dalį), kurios naikino civilinės atsakomybės lengvatą kritikuojant viešuosius asmenis. Ši iniciatyva buvo gimusi iš ankstesnės kadencijos Vyriausybės, jos 2016 m. liepos 20 d. Nutarimo pagrindu, tačiau suprantama, kad „etatiniai“ viešosios erdvės kalbėtojai ietis ir akmenis laidė į dabartinę valdančiąją daugumą.

Seimui pritarus Prezidentės veto, iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo vėl gražiai – Prezidentė pamokė nesusipratusius ir nežinia už ką balsuojančius Seimo narius, demokratija ir žodžio laisvė triumfuoja, ketvirtoji valdžia joja ant balto žirgo, politikus vėl galima be jokių skrupulų taršyti, sakytum: 2016-ieji baigiasi prasmingai ir gražiai.

Kęstutis Girnius. Spaudimas tylėti

Komentarų: 8 / Autorius /

„Naujasis židinys-Aidai“

Ar galima Lietuvoje reikšti savo nuomonę? Kiek esama žodžio ir nuomonės laisvės? Apskritai nemažai priklauso nuo to, kaip ją matuojame, ar vertiname teoriją, ar tikrovę. Teisiniu požiūriu padėtis nebloga, bet ir netobula. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina žodžio laisvę, nors ir su daug išlygų. Pasak Konstitucijos 25 str., galima riboti žodžio laisvę, „jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką“. Žodžio laisvė „nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija“. Pirmaisiais nepriklausomybės metais dažnai buvo piktnaudžiaujama šiomis išlygomis. Politikai kaltindavo kitus politikus ir žurnalistus šmeižtu, garbės ir orumo žeminimu. Lietuvos teismai subrendo, neleido valdžiai ir asmenims tildyti savo oponentų. Bet naujausios (2016-12-08) Civilinio kodekso pataisos gali sukti laikrodį atgal, nes leis taikyti civilinę atsakomybę asmenims, kurie savo ne visiškai tikslia kritika žemina viešojo asmens garbę ir orumą.

Scroll to Top