Dalijamės sociologo dr. Andriaus Švarplio veidaknygėje paskelbtais pastebėjimais perskaičius Vytenio Radžiūno (LRT.lt) interviu „Kokie dešinieji Lietuvoje galėtų laimėti“ apie Lietuvos dešiniųjų partijų galimybes grįžti į valdžią.
Siūlome susipažinti su straipsniu, parengtu pagal pranešimą, perskaitytą 2016 m. gruodžio 14 d. konferencijoje „Konservatizmo ir krikščioniškosios demokratijos misija šiuolaikinėje Lietuvoje“, surengtoje Lietuvos Respublikos Seime.
Veik prieš dešimtį metų – 2007 m. birželio 11 d. – paskelbiau straipsnį „Krikščionių demokratų partija dar turi gimti“. Tada krikščionys demokratai ir konservatoriai dar veikė skyrium, bet krikdemų vadovu naujai perrinktas Molėtų meras Valentinas Stundys pranešė, kad partijų susijungimo idėją neoficialiai jau aptarinėja su konservatorių partijos pirmininku Andrium Kubilium.
Galima būtų ir patylėti dėl nepelnytai skiriamų kažkokių ordinų ar medalių Lietuvos ar užsienio piliečiams, tačiau kai kalbama apie piniginę ir dar su žodžiu Laisvės premiją, jau verta vietoj skaičiuoklės pasitelkti kompiuterį, internetą. Nauja Laisvės premijų skyrimo komisija ir naujas nuo žagrės Seimas, panašu, dar neišmoko šiomis išmaniomis priemonėmis naudotis, todėl skirdami Laisvės premiją prezidentui Valdui Adamkui, regis, nepastebėjo kai kurių premijos skyrimui nepalankių „smulkmenų“.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, naudodamasi savo konstitucine teise, pasiūlė Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios sugriežtintų bausmes už didelio masto mokesčių vengimą.
Kaip skelbiama Prezidentūros išplatintame pranešime spaudai, tokias pataisas paskatino dešimtmetį trukusi Darbo partijos apgaulingos buhalterijos byla, kuri atskleidė, jog dabartinė teisinė bazė leidžia milijoninius mokesčius nuslėpusiems sukčiams atsipirkti menkomis baudomis arba visai išsisukti nuo atsakomybės.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas (LVŽS) Seimo narys Ramūnas Karbauskis kreipėsi į teisėsaugos institucijas prašydamas įvertinti priešrinkiminių laikotarpiu Lietuvoje paviešintą galimai suklastotą pažymą apie jo verslo galimus ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atlikta kelių priežiūros automobilinės technikos viešųjų pirkimų 2003–2016 m. analizė rodo, jog kelininkų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose dominuoja vienas tiekėjas, o už naujus autogreiderius Lietuva permoka vidutiniškai po 20 tūkst. eurų, skelbiama VPT išplatintame spaudos pranešime.
ziniuradijas.lt
Lietuvių asmeninės ir socialinės gerovės rodikliai yra vieni žemiausių visame senajame žemyne, parodė naujausias Europos socialinis tyrimas. Valandos trukmės interviu metu įvertintas žmogaus pasitenkinimo gyvenimu jausmas, emocinė gerovė, gyvybingumas, bendruomeninė gerovė ir daugybė kitų aspektų. Kodėl lietuviai tokie nelaimingi, kalbamės su Kauno technologijos universiteto viešosios politikos ir administravimo instituto vyresniąja mokslo darbuotoja Ligita Šarkute ir DNB banko vyriausiąja ekonomiste Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.
„Kultūros barai“ | 2016 m. Nr. 12
Šis straipsnis buvo pasiūlytas interneto portalams lrytas.lt (red. L. Dapkus), 15min.lt (dir. T. Balžekas), diena.lt (dir. T. Širvinskas), kurie buvo paskelbę K. Sabaliauskaitės interviu „Negalime leisti „buduliams“ nubalsuoti už nacionalizmą“, bei interneto portalams delfi.lt (red. M. Galbačiauskaitė-Budrienė) ir lzinios.lt (red. R. Terleckas). Nė vienas iš šių portalų neatsiliepė. Ši tyla puikiai atskleidžia Lietuvoje veikiančios cenzūros mastą, prilygstantį sovietmečio cenzūrai. Tam tikra prasme šitokia cenzūra pranoksta net sovietinę, nes skelbti straipsnį atsisakyta ne todėl, kad taip elgtis reikalautų laisvą mintį ir žodį slopinanti despotiška valdžia. Šių dienų Lietuvoje valdžios vykdomą cenzūrą pakeitė neregėto masto savicenzūra, nes minėti asmenys atsisakė skelbti tekstą savo noru, tai yra niekieno neverčiami. Toks jų apsisprendimas praktiškai patvirtina pagrindinę straipsnio mintį, kad susovietintai ir trokštančiai kuo greičiau „europeizuotis“ lietuvių inteligentijai yra visiškai svetimos tautos ir valstybės idėjos. Lietuvoje šios idėjos vis dar cenzūruojamos ir stumiamos iš viešosios intelektualinės bei politinės erdvės net iš esmės keičiantis pamatinei Vakarų pasaulio raidos tendencijai ir visose jo šalyse sparčiai kylant nesustabdomai tautinio ir valstybinio atgimimo sąjūdžių bangai. Deja, Lietuvoje desperatiškai siekiama neleisti pakilti šiai bangai visomis įmanomomis priemonėmis – net slepiant nuo visuomenės tautinį ir politinį sąmoningumą žadinančius tekstus. Eurosovietmetis su jo cenzūros praktika privalo kuo greičiau baigtis. Kreipiamės į skaitytojus ir prašome drauge kovoti su šių dienų cenzūrą Sąjūdžio stiliumi – kuo plačiau pasidalijant straipsnio nuoroda.
Lietuvos valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis pareiškė, kad TV3 televizijos pardavimas kelia nerimą. „Tai galbūt išankstinis susirūpinimas. Kai tik atsirado žiniasklaidoje, kad yra sprendimas parduoti, žinoma, atsiranda ir galvojimas, o kas nupirks“, – teigė saugumo vadovas.
Prisiimti atsakomybę, prisiimti atsakomybę – tik skamba iš visų pašalių ir susilieja į tuščią gaudesį: atsakomybę asmeninę, civilinę, administracinę, pilietinę, kolektyvinę, partinę, politinę ir dar bala žino kokią.
Prisiimk.
O kas ji tokia yra, ta atsakomybė, jei ją galima prisiimti ir nusimesti kaip kuprinę?
Tuščia kontorinių biurokratų klišė.
Iš tikro juk mintis turėtų būti aiški ir paprasta: „Žmogau, būk sąžiningas“.
Bet ar būtina tą kartoti? Sąžinės juk neprisiimsi, reikalui esant. Ji arba yra, arba jos nėra. Ir jei yra, ta pati sąžinė neleis jos nusimesti.
