Vadinamosios „terorizmo“ bylos šiandieninis, kovo 7-osios, posėdis Vilniaus apygardos teisme buvo skirtas baigiamosioms gynybos kalboms.
Tiesos.lt primena: vasario 8-ąją sakydamas kaltintojo kalbą prokuroras Mindaugas Dūda tvirtino, kad Eglė Kusaitė ketino „kovoti prieš agresorius“ ir „susisprogdinti Rusijos karinėje bazėje Čečėnijos teritorijoje“. Už tokį ketinimą prokuroras paragino teismą skirti Eglei Kusaitei 10 metų įkalinimo bausmę.
Kaltintojo kalba vasarį buvo skaitoma pačioje didžiausioje, gerai įgarsintoje teismo salėje. Gynybos kalboms išklausyti teismas skyrė vieną mažiausių salių. Kovo 7-osios rytą koridorius prie šios salytės buvo pilnas žmonių: Eglės Kusaitės teismo stebėti susirinko buvę sovietmečio disidentai, Seimo nariai, menininkai, mokslininkai. Kun. Robertas Grigas pastebėjo: „Ir prie sovietų disidentų teismai vykdavo ankštose patalpose, kad visi atėję netilptų“. Teismo posėdžiui vėluojant, susirinkę piliečiai išsiaiškino, kad bylai nagrinėti paskutinę minutę paskirta didesnė salė. Pykčio neslepianti teismo informacijos skyriaus darbuotoja, paklausta, teikėsi informuoti: „Posėdis perkeltas į kitą vietą, nes priėjo žmonių kaip į teatrą“. Deja, nauja salė pasirodė esanti be įgarsinimo, o teisėjų kolegijos pirmininkė kalbėjo pabrėžtinai tyliai.
23 metų kaltinamosios Eglės Kusaitės advokatas Kęstutis Stungys savo baigiamąją kalbą pradėjo stipriu balsu primindamas prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžius, pasakytus tuoj po to, kai buvo išrinkta į šį postą: „Teisėsaugos sistema yra supuvusi“. Ir pridūrė: „Ši byla yra tos sistemos veiklos rezultatas. Iš netiesos tiesa negimsta“.
Pareiškęs, jog E. Kusaitės pozicijos jis nevertinsiąs, savo kalbą advokatas skyrė aptarti VSD ir prokuratūros vaidmeniui. Jis priminė, kad byloje yra buvusio VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Dabašinsko žodžiai: „mums Kusaitė žinoma nuo 13 metų“. Būtent VSD agentas E. Kusaitei padėjo išvykti į Vokietiją ir apsigyventi musulmonų šeimoje. Ikiteisminį tyrimą ir operatyvinę veiklą prieš E. Kusaitę VSD pradėjo praėjus vos kelioms dienoms po to, kai jos motina raštu kreipėsi į saugumiečius prašydama gelbėti dukrą. Šiais faktais remdamasis advokatas K. Stungys klausė: „Ar VSD yra vien represinė struktūra, kurios tikslas išprovokuoti žmogų, ar tai laisvos Lietuvos padalinys, kurio tikslas saugoti Lietuvos piliečius?“
Į bylos tyrimą įsijungusi Lietuvos generalinė prokuratūra, advokato teigimu, į pagalbą pasikvietė Rusijos FSB: prokuroras Justas Laucius davė nurodymą perduoti E. Kusaitės bylos duomenis Rusijos saugumui. Net keletą E. Kusaitės bylos tomų sudaro FSB medžiaga, tačiau su E. Kusaite siejamų čečėnų bylą nagrinėjęs Rusijos teismas atsisakė Lietuvos teisėtvarkai duoti liudininkų apklausos protokolus.
„VSD ir Lietuvos prokurorai perėjo į Rusijos pusę“, – konstatavo advokatas K. Stungys. Ir paaiškino, kad terorizmą šios Lietuvos institucijos suvokia ne kaip Europos Sąjunga ir kitos Vakarų demokratijos, bet kaip Rusijos FSB ir prokurorai. Lietuva yra ratifikavusi tarptautinę konvenciją Dėl kovos su terorizmu. Pagal šią konvenciją terorizmas aiškiai skiriamas nuo ginkluotų susirėmimų: terorizmu nelaikomi kovos veiksmai ir sprogdinimai karo objektuose. O būtent tokiais ketinimais kaltina Lietuvos prokurorai E. Kusaitę. Rusijos-Čečėnijos kariniame konflikte Lietuva nekovoja Rusijos pusėje. „Prokurorai teigia, kad E. Kusaitė telkė grupę ir norėjo susisprogdinti ten, kur vyko konfliktas tarp Rusijos ir Čečėnijos. Jei ji siekė dalyvauti kariniame konflikte, ji nėra teroristė, o viso labo tik kombatantė. Ginkluotų susirėmimų dalyviai nėra teroristai“, – akcentavo advokatas. „Negi mūsų prokurorai jau laikosi Rusijos požiūrio, kad ir pokario kovotojai už Lietuvos laisvę yra banditai?“ – klausė salėje sėdinčio prokuroro Mindaugo Dūdos K. Stungys.
Advokatas taip pat pastebėjo, kad VSD ir prokurorai remiasi klaidingai iš anglų kalbos išverstu tarptautinės konvencijos tekstu. Konvencijos autentiškas tekstas terorizmu vadina išpuolius prieš „civilinės infrastruktūros objektus“. Lietuvos prokurorai konvencijos tekstą iš esmės iškreipė, „civilinius objektus“ pavadinę „valstybės objektais“ ir jiems priskyrę Rusijos Federacijos karinius dalinius. Beje, lieka nesuprantama, kodėl Rusijos kariniai daliniai prokurorų yra suvokiami kaip Lietuvos saugomi „strateginiai objektai“.
Advokatas pabrėžė: joks asmuo, tiesiogiai ir teisėtai dalyvaujantis karo veiksmuose, nėra Baudžiamojo kodekso 250 straipsnio subjektas, juolab, kad E. Kusaitė, kaip patys prokurorai pripažįsta, apie tai tik svajojusi ir byloje nėra duomenų, paneigiančių jos, kaip galimos kovotojos, kombatantės, vaidmenį. Net ir pagrindiniame prokurorų „įrodyme“ – knygoje apie sprogmenų gamybą – nėra instrukcijų, kaip pasigaminti sprogmenis: „Knygoje rusų kalba, jos autorius perspėja skaitytoją, kad sprogmenų gamybos metodų knygoje nėra“.
K. Stungio teigimu, VSD akivaizdžiai imitavo ikiteisminį tyrimą, o prokuratūra tikslingai siekė kriminalizuoti buitinį asmenų bendravimą, jų draugystės ryšius. „Kaip reikėtų vertinti VSD bendradarbiavimą su Rusijos Federacija, kai ši nepripažįsta konflikto tarp Rusijos ir Čečėnijos, o visus, kas dalyvauja gindami Čečėniją, vadina teroristais?“ – baigiamojoje kalboje klausė advokatas.
Tiesos.lt belieka tik pakartoti Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Endriukaičio ne vienerius metus keliamą klausimą: „Kas įgaliojo Lietuvos Respublikos VSD ir Generalinę prokuratūrą įsitraukti į karą Čečėnijoje Rusijos pusėje?“
Tiesos.lt siūlo susipažinti su visa advokato K.Stungio kalba čia.
Daugiau apie šią bylą skaitykite:
Ar Lietuvos saugumas saugo Lietuvos valstybę?
Ką saugo VSD: Aikštės televizijoje Arvydas Anušauskas
Kodėl Prezidentė ir Seimas tyli?
Dr. Letas Palmaitis: Valstybė, kuri veikia prieš savo piliečius, yra svetima valstybė
Kastytis Stalioraitis. Musulmoniškieji ir katalikiškieji štrichai Eglės Kusaitės istorijoje
Leonas Merkevičius: Įspūdžiai iš spektaklio „Baigiamoji prokuroro M.Dūdos kalba“