Audrys Karalius. Sausio 13-osios randas

Mano kalendoriuje Sausio 13-oji niekad nepraslysta tyliai. Iš tikro, tuomet, 1991 sausio 11-tą temperatūra pakilo iki asmeninio maksimumo, kai dūšia nebetelpa nuosavame kūne.
#
Jausmas buvo siaubingas – žemė staiga dingo iš po kojų. Atsivėrė klaiki kosminė nebūtis. Nežinia. Vakumas…
Kiekvieną vakarą palikdavau šeimą, savo vos kelis metukus skaičiuojančius vaikūzėlius Džiugą, Urtę ir Viltės besilaukiančią žmoną – eidavau budėti dėl Laisvės.
#
Kankino keista depresija – norėjosi ką nors daryti, veikti – imti į rankas ginklą ir sukalti tuos arogantiškus rusus į duobę. Bet Landsbergis neleido.
#
Gerbiau profesorių, laikiau rankas kišenėse.
Temperatūra tose kišenėse buvo arti virimo…
Vėliau, traukinyje Kaliningrad–Moskva, mes išsamiai aptarsime šį istorijos epizodą su CCCP armijos specnazo pulkininku iš Kauno ir jis pripažins, jog Litovskij Les jie atsimena, gerbia ir nenorėjo minti ant to grėblio antrą kartą. Laikė rankas kišenėse irgi.
#
Buvom jauni, fatališki ir pasiryžę – o Landsbergis neleido – vertė mus vaikščiot dalailamiškais veidais valstybinės svarbos architektūros papėdėje.
#
Tvyrojo begalinė įtampa. Jokio aiškumo ir konkretumo. Priešas tarsi yra, bet nematomas, tūno urve. Urtė naktimis šaukdavo: „Tankai, tankai“. Jai tebuvo 4,5. Kai išeidavom budėt, bendrabučio moterys su vaikais susirinkdavo mūsų butuke laukti. Mobilių telefonų dar nebuvo. Visą naktį kankindavo nežinia. Įdomiausia, kad niekas nevartojo jokio alkoholio. Draudimų tarsi ir nebuvo, bet vidinis cenzorius veikė solidariai visus.
#
Budėjau Sitkūnų radijo stoty, Kauno telefonų centralėje, Kauno savivaldybėje ir t.t. Viskas truko ilgai, visą sausį.
Kiaurą naktį Laisvės alėja būdavo pilna žmonių. Kartą su Linu naktipiečiavom valgykloje. Ji dirbo kokią trečią nakties. Kitąsyk nepažįstama moteris tiesiog gatvėje vaišino sumuštiniais ir arbata. Įstrigo reginys Sitkūnuose. Maždaug sausio gale. Stiprokai šalo. Naktis. Snyguriuoja. O žmonės vaikšto smetoninių tujų alėjoje po tris-keturis ratuku. Kaip teatre. Beveik tylomis. Didingas vaizdas…
Grįždavau paryčiais namo pusgyvis.
Labiausiai vargino nežinia – tuoj puls…
Žmona klausdavo: „Kaip sekėsi?“ Šūdinai. Nieko nepasmaugiau ir neužbučiavau…
Iš tiesų 91-aisiais sausis baigėsi tik rugpjūtį. Maskvoje. Jelcino prakalba ant tanko.

#sausio13

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
3 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Agnė

Mėlyna gėlė dabar kaip pasišaipymas iš to ką rašote
Tada delnuose gniaužėme Trispalves mažytes pasisiūtas, segėjom ženkliukus su Vyčiu iš gipso pagamintus

Kis

karaliau,buk gramulka kuklesnis,tai ka rasai jaute net tik urte su Karaliumi,tai jaute ir buvo pasiruosius vias tauta.Bet ta iskovota laisve,kaip Trumpo rinkimus pavoge priesisku valstybiu parazitai?

Kai pagalvoji

7 didžiosios nuodėmės neturi tautybės.Melas,godumas,puikybė,išnaudojimas,apgaulė… ne vien rusams,sovietams būdingi,bet ,kaip parodė gyvenimas,ir lietuviams,ir amerikonams,ir korporacijoms,ir bankams,ir žiniasklaidai ir t.t…Todėl laikas nustoti minėti tik rusus,o žvelgti plačiau.

3
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top