Gruodžio 11 d. 18.00 val. Lietuvos kinematografininkų sąjungoje vyks kino režisieriaus, rašytojo, dainų autoriaus Vytauto V. Landsbergio jubiliejinis kūrybos vakaras.
Vakaro metu bus pristatytas naujas leidinys – Vytauto V. Landsbergio filmų antologija, bus parodytos ištraukos iš antologijos filmų. Leidinį pristatys ir žiūrovais bendraus pats Vytautas V. Landsbergis. Programą pagyvins režisieriaus atliekamos dainos.
Minime 64-ąsias Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos priėmimo metines. Ši data – gruodžio 10-oji – visuotinai pripažinta Tarptautine žmogaus teisių diena, vienaip ar kitaip minima visose demokratinėmis save laikančiose valstybėse.
Tebūnie ši data proga dar kartą susimąstyti ties keletu savo esme tarsi elementarių sąvokų. Tai – „demokratija“ ir „žmogaus teisės“. Sena ir ne taip sena istorija, o ypač – nūdiena – liudija, kad šios iš pirmo žvilgsnio savaime suprantamos sąvokos tam tikrų aplinkybių kontekste ir vienokių ar kitokių iššūkių akivaizdoje pasireiškia skirtingomis prasmėmis ir vertinimais. Kas žino – galbūt ateis laikas, kai kalbėti apie genetiškai modifikuotas vertybines sąvokas taps taip pat įprasta, kaip ir apie genetiškai modifikuotus maisto produktus? Juolab kad pastangos vertybinius standartus ne vien politikoje, bet ir apskritai viešajame gyvenime taikyti selektyviai aiškiai pastebimos jau dabar.
Visą straipsnį skaitykite čia: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-12-10-gintaras-druckus-zmogaus-teises-ant-demokratijos-inkvizicijos-lauzo/92026
[strong]Apie tai ir ne tik tai Tarptautinės žmogaus teisių dienos proga bus kalbama gruodžio 11 dieną, antradienį, 18 val. Tibeto kultūros fondo ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno Tarybos rengiamame susitikime-diskusijoje „Ar tikrai žmogaus teisės yra demokratijos garantas?“
Diskusija vyks Kaune, Laisvės al. 46, IV aukšte. Kviečiame dalyvauti visus, kam tai rūpi.[/strong]
Siūlome pasiklausyti Aurimo Perednio laidą „Aktualusis interviu“ („Žinių radijas“), kurioje gruodžio 4-ąją kartu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėju Audriumi Cininu, pirmininkavusiu šio teismo teisėjų kolegijai, išteisinusiai velionį Andrių Ūsą dėl mažametės tvirkinimo, buvo aiškinamasi, kodėl teismas nusprendė, kad pedofilijos nebuvo.
Laidos įrašą galite išklausyti čia.
Jei koks statistikos mėgėjas atliktų tyrimą, ko gero, paaiškėtų, jog dabar žiniasklaidos dažniausiai vartojamas žodis – „pirko“. Omenyje turimi nupirkti rinkėjų balsai. Jau beveik nieko neberašoma apie mergaitės ir Kedžių – Venckų šeimos tragediją ir jos kontekste išryškėjusį teisinės sistemos supuvimą. Žodis „pirko“ dabar svarbiausias. Net Konstitucinis teismas aiškinosi giliąsias „pirko“ prasmes.
Kaip ir prieš 4 ar 8 metus, rinkėjų balsai per šiuos rinkimus buvo perkami. Ir ne vienos partijos atstovų. Tikrai negerai, kad politikai taip negražiai elgiasi. Įdomu, kaip jie panaudotas lėšas deklaruoja ataskaitose VRK? Tačiau net ir pritarus teiginiui, jog daugiausia pirko Darbo partija, lieka neaišku, kodėl net 271520 (19,82 %) rinkėjų daugiamandatėje apygardoje balsavo už ją.
Tarkim, nupirko 1520 balsų, bet dar lieka 270 000. Galima pafantazuoti, kad nupirko 11520 balsų. Bet ir vėl žodis „pirko“ niekaip neatsako į klausimą, kodėl už DP pirmame rinkimų ture balsavo daugiau rinkėjų, nei, pvz., už Tvarką ir teisingumą (100120) ir net socialdemokratus (251610; 18,37 %). Juk V.Uspaskichas nėra gražesnis už A. Butkevičių. V.Mazuronį TV ekranuose pastaraisiais metais matėme ne rečiau nei V.Uspaskichą. Ir pašneka V.Mazuronis tikrai ne prasčiau. Negi Viktoras daugiau žadėjo? Na, tikrai ne. Kiti žadėjo dar daugiau gėrybių. Iš jo lūpų net negirdėjome giliai jaudinančio šūkio „Svarbiausia – žmogus!“. Tad klausimas, kas lėmė puikius DP rezultatus, kol kas be atsakymo. Palikime jį ateičiai.
Visą straipsnį skaitykite čia: http://literaturairmenas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=516:juozapas-kazimieras-valaitis-rinkimai-bals-pirkimai-ir-siuolaikine-zukle&catid=334&Itemid=129
Algirdas Endriukaitis
Kaltintojams naudingas tyrimo chronologijos ir apimties pasirinkimas
Kiekviena byla turi tik jai būdingų bruožų. Eglės Kusaitės byloje prokurorai Justas Laucius ir Mindaugas Dūda, vykdydami VSD sumanymą, tvirtino, kad kaltinamoji yra ypač sukta, išradinga, nuolat meluoja ir kuria nebūtas istorijas. Kadangi kaltintojai turi puolimo ir teisumo prerogatyvą ir patikimai garantuotą bei nepajudinamą legitimų Rusijos FSB teisinį užnugarį, tai tokia taktika palengvina ir sustiprina teikiamus kaltinimus. Remiamasi nuostata ,,prokuroras visada teisus“. Vis dėlto E. Kusaitei tenka grumtis ir su kita institucija – Lietuvos VSD, kuri, visuomenės nuomone, apskritai neverta pasitikėjimo ir tarnauja Lietuvos prokuratūrai bei Rusijos FSB. VSD vaizduoja, kad E. Kusaitės nusikalstami veiksmai buvo tiriami tik nuo 2009 m. birželio iki 2009 m. spalio 24 d., nors apie ją, kaip patvirtina patys, žinojo nuo 2003 m.
Principas inter alia reikalauja išnagrinėti viską nuo fiksuotos žinojimo datos. VSD ir prokuratūros primestas selektyvus tyrimo chronologijos pasirinkimas ir ryžtingas priešistorės nagrinėjimo atmetimas verčia galvoti apie dirbtinius provokacinius veiksmus, kurie nuolat buvo atliekami ne tik per jų pačių pasirinktą laikotarpį. Kaltinamoji mano, kad 2010 m. liepos 16 d. prokuroras J. Laucius nurodė sunaikinti dviejų jos telefono numerių slapto pasiklausymo įrašus – bendravimo tekstus su Hafizu ir Arnu, buvusius po jos suėmimo paimtame kompiuteryje.
Visą straipsnį skaitykite čia: http://www.ekspertai.eu/plieninis-apsupties-ziedas/
[strong]Aurimas Drižius[/strong]
Televizijoje TV3 neliko žurnalistės Rūtos Janutienės prodiusuojamų laidų „Paskutinė instancija“ bei „Kodėl“. R. Janutienė įsitikinusi, kad itin populiari laida „Paskutinė instancija“ buvo uždaryta po praėjusią savaitę taip ir neparodytos laidos apie prezidentės Dalios Grybauskaitės tikrąją biografiją. Ši plačiai reklamuota laida per TV3 kanalą taip ir liko neparodyta – vietoj jos laidas rodys Valstybės saugumo departamento darbuotojas Sigitas Babilius bei jo žmona Indrė Makaraitytė, laidos „Savaitė“ vedėja. Tačiau kas norėjo, laidą „Paskutinė instancija“ pažiūrėjo internete.
Odminių gatvėje, istoriniame Mykolo Krupavičiaus bute, kalbiname legendinį laisvės kovotoją monsinjorą Alfonsą Svarinską. Gimęs 1925 metais, 1946-aisiais metęs studijas seminarijoje ir išėjęs į miškus buvo partizanų ryšininkas, tačiau tais pačiais metais suimtas ir po ilgų kankinimų ištremtas dešimčiai metų į Sibiro lagerius. Kadangi niekada nepasitaisė, iš viso lageriuose praleido 22 metus. Bendradarbiavo leidžiant Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, steigė Katalikų komitetą. 1988 m. paskutinį kartą ištremtas iš Lietuvos keliavo po pasaulį, lankė Lietuvių bendruomenes, o grįžęs 1991 m. išrinktas į Atkuriamąjį Seimą. Kartodamas, kad kovą už Lietuvą tęs iki mirties, monsinjoras nepraranda nei tikėjimo ateitimi, nei susidomėjimo visuomenės gyvenimu. Pokalbis su A.Svarinsku: apie karčias ir juokingas patirtis bei tikruosius gyvenimo idealus.
Visą straipsnį skaitykite čia: http://www.propatria.lt/2012/11/monsinjoras-asvarinskas-aiskus-idealai.html
Kaip jau rašėme, lapkričio 21-ąją Šiaulių miesto Sąjūdžio kūrėjos Irenos Vasinauskaitės kvietimu „Lietuvos sąrašas“ svečiavosi Šiauliuose ir kartu su šiauliečiais paminėjo Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro daktaro Jono Basanavičiaus 161-ąsias gimimo metines – Šiaulių universitete vykusioje diskusijoje prisiminė jo idėjas ir aptarė šiandieninį politinį gyvenimą.
Šiandien siūlome „Šiaulių krašto“ bendradarbės Irenos Budrienės reportažą iš šio susitikimo.
Irena Budrienė
„Žmonės patys kalti, kad yra kvailių valdomi“
Šiaulių universiteto bibliotekoje virusi diskusija, skirta Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro daktaro Jono Basanavičiaus 161-osioms gimimo metinėms paminėti, abejingų nepaliko.
Jos dalyviai kvietė išsilavinusį jaunimą remtis J. Basanavičiumi ir švarinti suterštą šiandienos politiką.
Politinė programa išaugo iš kultūros
Diskusiją inicijavo Šiaulių Sąjūdžio pirmeivių klubas.
Diskusijoje dalyvavo pirmasis Lietuvos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys, kalbininkė Ramutė Bingelienė, rašytojas Liudvikas Jakimavičius, lituanistai Arvydas Vaičiūnas bei Saulė Matulevičienė, skulptorė Joana Noreikaitė, vertėjas Leonas Merkevičius, Seimo narys Naglis Puteikis, profesorius istorikas Arūnas Gumuliauskas, Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila.
„Jonas Basanavičius kūrė tautos išlikimo politinę programą, kuri rėmėsi kultūra ir istorine atmintimi. Tai buvo iš kultūros išaugusi politinė programa“, – akcentavo diskusiją vedęs D. Kuolys.
Stasio Šalkauskio veikale „Lietuvių tauta ir jos ugdymas“ politika tęsia kultūrą ir jai tarnauja.
„Sąjūdį iš esmės taip pat sudarė kultūros žmonės, suvokę, kad norėdama išlikti tauta privalo laimėti valstybę, ir savo egzistencijai turėti skydą – nacionalinę kultūrą“, – sakė D. Kuolys.
Visą tekstą skaitykite čia: http://www.skrastas.lt/?data=2012-11-27&rub=1141817778&id=1353945344
Kai Lietuva, atgavusi nepriklausomybę, įstojo į ES, dauguma sakė, kad jokiu būdu negalima lyginti priklausomumo Sovietų sąjungai ir šiai Europos demokratinių valstybių sandraugai. Tačiau šiandieną kylantys neramumai, nacionalinio atgimimo judėjimai, protestai prieš ES ekonominę politiką išryškina didžiules problemas. Apie tai, kad ES gali subyrėti, kalbama jau ne tik pašnibždomis. Šios sandraugos pamatas yra bendra ekonominė bazė. Visa kita – tik manipuliavimas lozungais. Kadangi lozunginės tradicijos lietuviams puikiai žinomos, tai perėjimas iš vieno retorikos stiliaus į kitą tebuvo kelių metų reikalas. Iš esmės ES lietuviams tik atidarė sienas ir leido migruoti įvairiomis kryptimis. Jokių kitų ypatingų pokyčių ES ir nepageidauja, nes ekonominėje zonoje labai svarbu turėti instrumentus, užtikrinančius pigios darbo jėgos valdymą legaliai. Lietuviai pagal „pigumą“ yra trečioje vietoje. Tai nuostabus mūsų žmonių „įvertinimas“. Ar gali valstybių naujokių piliečiai kitose ES senbuvėse valstybėse užimti svarbias, aukštas pareigas? Ne. Išskyrus tas institucijas, į kurias privalu deleguoti atstovą ir toliau vaidinti lygiateisiškumą. Diskriminacija darbo rinkoje nėra tik skirstymas į europiečius ir nelegalus. Patys europiečiai puikiai žino, kokios valstybės yra tik formalus ES vėliavos dugnas.
Visą straipsnį skaitykite čia: http://www.ekspertai.eu/apie-aimanas-ir-uzlauztas-rankas/
Šia publikacija pradedame eksperimentą, kurio tikslas – išsiaiškinti, kas ilgiau truks: Gintauto Barcio viršininkavimas Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje (VVKT) ar informacijos apie jo ir jo bendražygių antivalstybinę veiklą viešinimas.
