Grupė iškiliausių antisovietinio pasipriešinimo dalyvių, Laisvės premijos laureatų kartu su dar keliais rezistencijos įamžinimu besirūpinančiais bendraminčiais kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorių, prašydami leisti ant Centro valdomo KGB muziejaus pastato Aukų g. 6 Birželio sukilimo metinių proga pakabinti atminimo lentą pirmajam savanoriui ir Sukilimo organizatoriui pulkininkui Kaziui Škirpai.
Prašyme atkreipiamas dėmesys, jog pastarąjį dešimtmetį Kazys Škirpa patyrė daug šmeižto dėl tariamo antisemitizmo, nors nėra jokių įrodymų – konkrečių jo veiksmų ar asmeninių pasisakymų, palaikančių Holokaustą Lietuvoje. „Priešingai, iškilus Lietuvos žydas Vitalijus Karakorskis yra radęs dokumentų, liudijančių Kazį Škirpą gelbėjus Vokietijos žydus nuo nacių persekiojimo“, – teigiama rašte.
Kviečiame susipažinti ir su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio atsakymu. Savo rašte LGGRTC direktorius teigia negalįs spręsti šio klausimo – dėl atminimo lentų kabinimo esą reikalinga kreiptis ne į pastato valdytoją, o į Vilniaus miesto savivaldybę ir Kultūros paveldo departamentą.
Šios iniciatyvos autoriai „Pro Patria“ sambūris primena, kad 2019 metais jau pakabino atminimo lentą kitam Birželio sukilimo dalyviui – nacių kalintam ir sovietų nužudytam Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai, ir pabrėžia, kad tuomet atminimo lentos kabinimas derintas tik su pastato valdytoju ir Kultūros paveldo departamentu, o į savivaldybę dėl leidimo nesikreipta.
Komentuodamas susiklosčiusią situaciją „Pro Patria“ pirmininkas politologas Vytautas Sinica buvo įsitikinęs: „Vilniaus miesto valdžios atsakymas į kovai už tautos laisvę ir valstybės atkūrimą savo gyvenimus paskyrusių rezistentų prašymą atskleis tikrąjį Lietuvos ir sostinės valdančiųjų požiūrį į visą antisovietinio pasipriešinimo judėjimą, jo dalyvius ir organizatorius bei vadovus“.
P R A Š Y M A S
Lietuva mini reikšmingų ir skausmingų XX amžiaus šalies istorijos įvykių sukaktis Tarp jų – garbinga Birželio sukilimo 80-ųjų metinių sukaktis. Minint šią datą ypač svarbu pagerbti pagrindinį Birželio sukilimo organizatorių pulkininką Kazį Škirpą.
Kazys Škirpa (1895–1979) buvo pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, faktinis Vilniaus karo komendantas, Vėliavos diena tapusio Trispalvės iškėlimo Gedimino pilies bokšte organizatorius, Steigiamojo Seimo narys, ambasadorius, Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) įkūrėjas ir Birželio sukilimo organizatorius. Lietuvos valstybės istorijoje mažai taip pasiaukojamai visą gyvenimą tėvynės reikalams atsidavusių asmenų.
Pastarąjį dešimtmetį jis patyrė daug šmeižto, nors nėra jokių konkrečiai jo veiksmų ar asmeninių pasisakymų, palaikančių Holokaustą Lietuvoje. Priešingai, iškilus Lietuvos žydas Vitalijus Karakorskis yra radęs dokumentų, liudijančių Kazį Škirpą gelbėjus Vokietijos žydus nuo nacių persekiojimo. Neabejojame, kad ši hipotezė bus tiriama ir patvirtinta istorikų.
1918 m. pabaigoje dabartinio KGB muziejaus pastate buvo įsikūrusi Vilniaus miesto komendantūra, jai faktiškai vadovavo (ėjo pavaduotojo pareigas) ir čia dirbo Kazys Škirpa.
Prašome jus, kaip KGB muziejaus pastatą valdančio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinį direktorių, leisti Birželio sukilimo minėjimo metu (2021 m. birželio 22 d.) ant šio pastato sienos Aukų gatvės pusėje pakabinti su mūsų pritarimu jaunimo sambūrio „Pro Patria“ iniciatyva ir lėšomis pagamintą pulkininko Kazio Škirpos atminimo lentą. Lentos bareljefas yra pagamintas. Tikslią lentos vietą, autoriai pasiruošę suderinti su LGGRTC.
Pasirašo:
Jonas Kadžionis-Bėda
Albinas Kentra-Aušra
Bronislovas Juospaitis-Direktorius
Juozas Mocius-Šviedrys
Sigitas Tamkevičius
Nijolė Sadūnaitė
Antanas Terleckas
Jonas Kauneckas
Robertas Grigas
Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė
Petras Plumpa
Jonas Burokas
Gediminas Karalius
Bronius Makauskas
Algis Vyšniūnas
Sigitas Besagirskas
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio atsakymas:
