Birželio sukilimo minėjime – reikalavimas R. Šimašiui dėl K. Škirpos atminimo lentos

Birželio 22 dieną vykusio Birželio sukilimo pagerbimo mitingo metu visuomenei pristatyta jaunimo sambūrio „Pro Patria“ lėšomis pagaminta atminimo lenta Sukilimo organizatoriui Kaziui Škirpai.

Ją buvo numatyta pakabinti ant Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus pastato, kuriame K. Škirpa dirbo 1918 metais. Visgi lentos kabinti neleista – priešingai įprastoms procedūroms, policija įspėjo tokiu atveju įsikišianti ir nutrauksianti darbus jėga. Leidimo pakabinti lentą prašė keliolika iškiliausių antisovietinės rezistencijos dalyvių, Laisvės premijos laureatų ir kitų su atminimo įamžinimu susijusių asmenų. Mitingo organizatoriai teigia gerbiantys policiją, tačiau smerkiantys akivaizdžiai politinį sprendimą jėga stabdyti Kazio Škirpos pagerbimą ir laukiantys kuo skubesnio leidimo išdavimo.

„Dėl biurokratinio susirašinėjimo trukmės į savivaldybę kreiptasi vėlai, tačiau Vilniaus meras, nes tai galiausiai akivaizdžiai jo politinis sprendimas, galėjo ir turėjo įspėti policiją, jog leidimas tokiai lentai bus duotas ateityje ir nėra reikalo trukdyti pagerbti šį didvyrį simbolinę Sukilimo minėjimo dieną. Tačiau sostinės savivaldybė pasielgė visiškai priešingai – galimai išreikalavo policijos fiziškai trukdyti pakabinti atminimo lentą. Juk įprastas ir normalus elgesys tokiu atveju būtų tiesiog fiksuoti galimus pažeidimus ir po to įvertinti atminimo lentos teisėtumą. Tokį spaudimą policijai, net jei ji to nepripažintų, laikome mero įvykdytu savo galių peržengimu. Tačiau susirinkusiųjų ir pasirašiusiųjų vardu galime pasakyti tik viena – laukiame kuo greitesnio leidimo išdavimo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo, kad Kazio Škirpos atminimo lenta galėtų kuo greičiau papuošti Lietuvos sostinę. Bet kokie bandymai ieškoti formalių kliūčių pirmojo Lietuvos kariuomenės savanorio įamžinimui rodytų vienintelį dalyką – Vilniaus mero ir jo bendražygių panieką rezistencijai ir laisvės kovoms“, – teigė lentos gaminimą užsakęs politologas Vytautas Sinica.

Iš pradžių pastatą administruojančiam Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui, o vėliau ir Vilniaus miesto savivaldybei adresuotą prašymą dėl leidimo pakabinti organizacijos „Pro Patria“ iniciatyva pagamintą atminimo lentą Kaziui Škirpai pasirašė Laisvės premijos laureatai Jonas Kadžionis-Bėda, Albinas Kentra-Aušra, Bronislovas Juospaitis-Direktorius, Juozas Mocius-Šviedrys, kardinolas Sigitas Tamkevičius, Nijolė Sadūnaitė ir Antanas Terleckas, taip pat rezistentai vyskupas Jonas Kauneckas, kunigas Robertas Grigas, Petras Plumpa, Jonas Burokas, partizano Juozo Lukšos-Daumanto žmona Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė, skulptorius prof. Gediminas Karalius, architektas prof. Algis Vyšniūnas, istorikas prof. Bronius Makauskas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Mitingą Birželio sukilimo atminimui Lukiškių aikštėje surengė Nacionalinis susivienijimas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, jaunimo sambūris „Pro Patria“ ir nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybinius gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba.

Taip pat birželio 22 dienos vakarą, prieš vidurnaktį, Vilniaus Gedimino kalno šlaitą nušvietė lazerių instaliacija su padėkos žodžiais Birželio sukilimo dalyviams ir organizatoriams. Užrašai skelbė „Ačiū, Škirpa“, „Šlovė Birželio sukilėliams“, „Birželio sukilimui 80“. Frazės užrašytos taip pat ir anglų kalba. Dar vienas užrašas kalno šlaite skelbė, kad padėkos žodžius siunčia „Pro Patria“. Tą pačią naktį Sukilimui padėką reiškiantys įrašai pasirodė ir ant Vilniaus miesto savivaldybės pastato.

„Norėjome pasiųsti vaizdingą ir aiškią žinutę Lietuvai ir pasauliui, kad gerbiame Birželio sukilėlius, esame jiems dėkingi už jų laisvės kovą ir sudėtas aukas. Nei Vilniaus, nei valstybės valdžia niekaip nepaminėjo Birželio sukilimo 80-mečio. Visuomenei tad tenka pareiga tą pagarbą parodyti. Birželio sukilimas visam pasauliui parodė Lietuvos laisvės siekį. Už tai jis buvo puolamas nacių ir antisemitizmo etiketėmis sovietinių istorijos perrašinėtojų, už tai jis puolamas ir dabar“, – aiškino sambūrio „Pro Patria“ pirmininkas, politologas Vytautas Sinica.

Birželio sukilimą 1941 metų birželio 22-28 dienomis organizavo Lietuvių aktyvistų frontas, vadovautas pulkininko Kazio Škirpos. Sukilime dalyvavo apie 20 000 sukilėlių, iš jų apie 2000 žuvo. Sukilėliams pavyko paneigti mitą apie savanorišką Lietuvos įstojimą į SSRS, paskelbti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, perimti pastatų, ginklų ir administracijos kontrolę, suformuoti Laikinąją vyriausybę. Lietuvą netrukus užėmusi nacių okupacinė valdžia Sukilimui nepritarė, Laikinosios vyriausybės nepripažino, tad ši neturėjo faktinės valdžios šalyje ir nutraukė veiklą tų pačių metų rugpjūčio 5 dieną.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
12 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
samdinys

Jis perėjas ir suolelius dažys, švaistys pinigus banalioms ir primityvioms nevykėlių instaliacijoms, derglios Lietuvos sostinę kiek beįmanydamas – kad tik nieko lietuviško čia neliktų

Pastaba

Šimašiaus elgesys gėdingas – smėlis Lukiškių aikštėje, Laisvės partijos iškrypėliškų siekių palaikymas, lentelės ant bibliotekos sienos daužymas, gatvės pavadinimo keitaliojimas ir t.t. Ar mums reikia tokio mero?

Jules

Per kvailus rinkėjus Lietuva vėl klastingai okupuota neosovietikų – aktyvių okupacinio režimo kolaborantų (Tėvynės išdavikų) anūkėlių, marčių, žentų ir meilužių. Na, o Šimašių gi rinko mūsų puikusis jaunimėlis kabutėse, besiilgintis senelių kurtos Sovietijos – jos plėtros, kitaip, Pasaulinės revoliucijos, kurią šiandien aktyviai veda Karūnos konspiratoriai ir agresoriai. Sovietijos herbe, pamenate, buvo pavaizduota „Žemė žmonių planeta” su virš jos kabančiu pjautuvu ir kūju, o dabar vietoj jų – Covid-19. Tos pačios revoliucijos tęsinys ir neskaitlingų tautų, tokių kaip Lietuvių tauta, įvairiapusis naikinimas.

Žodžio laisvė...

Tikriausiai kas nors filmavote minėjimą Lukiškių aikštėje.Parodykit įrašą.Ačiū už jį.
Policija ar tai yra partija,kad dalyvauja politiniuose žaidimuose.Policija turi būti neutrali politikai ir privalo būti depolitizuota,kitaip policija sulaužo savo priesaikas.Jei meras ir reikalauja iš policijos veikti neteisiškai,tai jos pareiga
atsakyti merui ,kad jai yra draudžiama dalyvauti politiniuose žaidimuose ir privalo atsisakyti vykdyti mero reikalavimus.Pastatas,ant kurio norima tvirtinti lentą,tai ne Šimašiaus nuosavybė,o Lietuvos valstybei priklauso,o tuo pačiu ir tiems žmonėms,kurie
kovėsi dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.Šimašius dėl Lietuvos nepriklausomy-
bės nekovojo,todėl jo kalbos yra niekinės.

Policija, manau,

per stipriai politizuota ir nutautinta – linkusi elgtis įžūliai ir antilietuviškai, tiesa?

Žodžio laisvė...

Vilniuje nelikę tikrų vilniečių,tik atvykėliai.Jų galvose nėra vilnietiško prado,
protingo ir jausmingo jausmo Vilniui – Lietuvos sostinei.Jei vilniečiai išrenka visokias maldeikienes,šimašius ir kt.,tai galima spręsti kiek „proto bokštų”vaikšto
Vilniaus gatvėmis.

to Žodžio laisvė...

Pamiršai, Žmogau, kad visa Lietuva prezidentu rinko LK(bolševikų)P CK Pirmąjį sekretorių. Galėjai ir tą faktą paminėti – būtų solidžiau.

Ramiros

Kada bus išpirdolintas tas Vilniaus š. iš to dаugiааukščio, o tаi jаu įgrįso jisаi iki gyvo kаulo ?

Šaunuoliai

Šaunuoliai, labai gražiai paminėjote. Laukiame iškilmingo atminimo lentos pakabinimo. K.Škirpai , manau, ateityje reikėtų suorganizuoti paminklą, vis tik neeilinė asmenybė.

Stiklo valytuvas

Sausio 27-tąją minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Ką ir kodėl mini Birželio 22-rąją? Kodėl dviejų tautų priešinimui pasirinko Birželio 22-rąją? Nuo kada ši diena tapo tokia aštri? Dabartinės nepriklausomybės pradžioje nebuvo jokių ‘aštrumų’. Kada ir kodėl žydai (jų lyderiai) pradėjo erzelį? Kodėl lietuvių istorikai ir publicistai* vengia aiškiai pasisakyti? Negi manote, kad vengimas aiškiai įvardinti %*(!!!), ir kitus nepolitkorektiškumus, kažkaip stebūklingai išspręs šią painiavą? Nuolaidžiavimas ir net pataikavimas terorizuojančiam nieko gero nežada! Negi visi taip suskydote. Per tokį jūsų suskystėjimą 30 m. Tauta ir Lietuva RIDENAMA ir ritasi į prarają! . Nustokite bent save apgaudinėti, kad čiuožiant paviršiumi, kad be GILESNĖS analizės rasis aiškumas vedantis į išlikimą. . Reikalinga konkreti išlikimo strategija… Skaityti daugiau »

veltui

Tas amžiais miltukų apsiuostęs narkomanas nebent teroristui Menachemui Beginui atminimo lentą atidengti gali.

Rimantas Jokimaitis (KB)

Rimantas Jokimaitis str. ,,Mirties viešpačių pėdsakai Lietuvos istorijoje arba dar viena akistata su praeitimi”, š.m.Kultūros barų 5 nr., pristato Richardo Rhodes’o knygą Masters of Death, NY, 2002. apie Vidurio Europos žydų naikinimą II pasauliniam kare. ,,1941 m. numatytoje u=imti teritorijoje gyveno apie 4 mln. žydų: 5000 Estijoje, 95000 Latvijoje, 225000 Lietuvoje (artimas skaičius galėtų susidaryti, jei skaičiuojami ir Vilniaus krašto žydai, ir žydų pabėgėliai iš Lenkijos 1939 m. – R.J.), 1 350 000 Rytų Lenkijoje, 1 908 000 Baltarusijoje ir Ukrainoje, 300 000 Besarabijoje, 50 000 Kryme. Iš tų 4 milijonų maždaug 1 500 000 karo prad=ioje pasitraukė į Rytus. Vokiečių užimtose teritorijose likusius apie du su puse milijono žydų Himmleris ir turėjo nužudyti, vykdydamas Hitlerio nurodymą.Istorijoje nematyto masto skerdynėms… Skaityti daugiau »

12
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top