Algirdo Endriukaičio pranešimas
Algirdo Endriukaičio pranešimas
Algirdo Endriukaičio pranešimas
Tai, kad Seimas antrą kartą nepritarė prezidentės teiktai kandidatūrai į generalinio prokuroro postą, ir Seime, ir Prezidentūroje buvo sutikta nevienareikšmiškai.
Pati prezidentė, pareiškusi, jog slaptas balsavimas yra „neskaidrus“, iš pradžių buvo nusiteikusi trečią kandidatūrą siūlyti tik po metų – naujos sudėties Seimui, vėliau persigalvojo, bet nurodė sąlygą: Seimas turi pats apriboti savo teisę balsuoti laisvai, t.y. patvirtinti teikiamą kandidatūrą balsuodamas ne slaptai, o atvirai.
Seimo nariai suskubo inicijuoti ir atitinkamas pataisas – konservatorių atstovas Jurgis Razma registravo Seimo statuto pataisų projektą, o socialdemokratas Julius Sabatauskas pasiūlė keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką.
Birutė Vyšniauskaitė | lrt.lt
Po antro nesėkmingo bandymo, kai Seimas nepritarė Kaišiadorių apylinkės teismo vadovės Editos Dambrauskienės kandidatūrai generalinio prokuroro postui užimti, šalies vadovė Dalia Grybauskaitė abejojo, ar šios kadencijos Seimui dar teiks kito pretendento kandidatūrą. Tačiau antradienį, susitikusi su Seimo valdyba, šalies vadovė pareiškė, jog generalinį prokurorą būtina paskirti šiemet. LRT.lt šaltinių teigimu, prezidentė ieško, o gal jau trečią pretendentą ir surado teismų sistemoje. Be to, šalies vadovė užsiminė apie kažkokią Seimo Teisės ir teisėtvarkos pirmininką Julių Sabatauską kompromituojančią pažymą.
Alfa.lt
Ikiteisminį tyrimą vykdantys pareigūnai visada siekia gauti kuo daugiau informacijos. Vienas iš būdų, kaip tai pasiekti, – užverbuoti kitus asmenis, kad šie vykdytų jų nurodymus. Pakalbėkime plačiau apie tai, kuo skiriasi neteisėti ir teisėti verbavimo metodai.
„Tris valandas labai profesionalus pareigūnas įvairiausiais būdais bandė mane lyg ir užverbuoti, kad vykdyčiau jiems palankią veiklą“, – neseniai viešai pasiskundė Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Vilniaus skyriaus vedėjas Arvydas Juška.
„Visas pokalbis vyko naudojant įvairias užuominas, alegorijas ir panašius triukus, kurių esmė tokia – arba tu priduodi, arba tave pakišam“, – teigė NŽT darbuotojas.
Alfa.lt
Neseniai spaudoje skaičiau, kad Seimo nariai labai nustebę, jog kriminalinės žvalgybos institucijų darbuotojai skirtingai traktuoja Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas. Jie skirtingai interpretuoja sąvoką privatus asmens gyvenimas. Jie skirtingai supranta įstatymo nuostatas, kuriose kalbama apie žmogaus teisių ir laisvių apsaugą vykdant kriminalinę žvalgybą.
faktai.lt
Niekas nepraeina be pasekmių.
Štai vakar Vilniaus miesto apylinkės teismas paskyrė priverstinį gydymą psichiatrijos ligoninėje vilniečiui, kuris balandžio mėnesį su lagaminu prikrautu tuščių plastikinių butelių bandė įvykdyti teroristinį aktą. Na, bent jau taip jo nusikaltimą kvalifikavo tyrėjai, pateikę lagaminu ginkluotam užpuolikui įtarimus dėl grasinimo įvykdyti teroristinį nusikaltimą, dėl kurio iš prezidentūros teko skubiai į saugią vietą evakuoti jos šeimininkę D.Grybauskaitę.
Alfa.lt
Didžioji sekimo paslaptis, gerbiami skaitytojai, yra atskleista ir paviešinta. Buvęs CŽV darbuotojas Edwardas Snowdenas, duodamas interviu BBC žurnalistams, patvirtino, kad Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos žvalgybos agentūros turi galimybę sekti žmogų per jo išmanųjį telefoną.
Žvalgas apie asmenį gali gauti labai daug informacijos, pasitelkęs išmanųjį telefoną. Jam tereikia į jį dominančio asmens išmanųjį telefoną nusiųsti tekstinę žinutę. Objektas ją atidarys ir programa bus automatiškai įrašyta. Pats tyrimo objektas daugiau jokių požymių nematys ir nejaus, tačiau bus sekamas ištisomis paromis, informacija apie jo veiksmus bus siunčiama be pertrūkio.
Arvydas Praninskas | valstietis.lt
Jau ir anksčiau šypseną kėlusi lietuviška kova su korupcija dabar tapo net nebejuokinga. Pernelyg kartojasi nuvalkiotas siužetas: specialieji agentai, areštai, kratos, TV reportažai, o tada – ilga tyla ir metų metais iki stebinančiai švelnaus teismo nuosprendžio tebesitęsiančios bylos.
Alfa.lt
Valdžios saugumo struktūros kartais renka informaciją apie visuomenines organizacijas ir profesines sąjungas, pasitelkdamos slaptuosius agentus. Ar galima tai pateisinti? Prieš pateikdamas savo nuomonę šiuo klausimu, paaiškinsiu kelias sąvokas taip, kaip aš jas suprantu ir kaip jas naudoju straipsnyje.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos prevencijos specialistai išanalizavo, kaip sveikatos priežiūros įstaigos laikosi įstatymo reikalavimo, draudžiančio vaistų reklamuotojams lankyti medikus pacientų priėmimo metu. Toks Farmacijos įstatyme įtvirtintas draudimas galioja nuo 2011 m.
Šis draudimas buvo įtvirtintas siekiant užtikrinti pacientų teises tinkamai ir laiku gauti sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat užkirsti kelią galimiems medikų ir farmacininkų korupciniams susitarimams.
Tačiau STT vis gauna informacijos, kad ne visose ligoninėse laikomasi šio draudimo. Iš 17 analizuotų gydymo įstaigų STT specialistus labiausiai nustebino padėtis Jurbarko ligoninėje. Šioje ligoninėje yra net patvirtinta tvarka, kuri leidžia vaistų reklamuotojams lankyti gydytoją pacientų priėmimo laiku, jeigu su tuo sutinka pats gydytojas. Tokia tvarka visiškai prieštarauja įstatymo reikalavimams.