Dėl įstatymų nuolatos vyksta kova tarp valdžios ir visuomenės. Valdžia įstatymais siekia stiprinti savo galias. Visuomenė kenčia, kenčia, kenčia, tačiau, kai pratrūksta, tai įvyksta revoliucija, kurios metu ji pakeičia pagrindinį įstatymą ir visus kitus vienu metu.
Normaliose ir demokratinėse šalyse įstatymai yra rašomi paprasta, supranta ir aiškia kalba. Kiekvienas žmogus, kuris moka skaityti, supranta įstatymą. Nėra jokių dviprasmybių, nėra jokių landų.
Nenormaliose šalyse, kur demokratijos su žiburiu nerasi, įstatymai yra patys geriausi visame pasaulyje. Jie gina žmonių teises ir laisves. Tačiau, tik popieriuje. Realiame gyvenime vyksta kiti, su įstatymais nieko bendro neturintys veiksmai. Valdžia gyvena pagal savo nustatytas bei nerašytas taisykles. Banditai gyvena pagal savo „poniatijas“. Dauguma žmonių gyvena tam, kad išgyventų.
Pusiau normaliose šalyse valdžia, siekdama neprarasti visuomenės pasitikėjimo ir parodyti tarptautinei bendruomenei, kad ji yra demokratiška, įstatymus rašo nesuprantama, dviprasmiška ir sudėtinga kalba. Ji tikisi, kad prastuomenė paskaitys įstatymo kelis straipsnius, nieko nesupras ir numes jį į šalį. Manys: tegu valdžia užsiima įstatymais, jų rašymu, priėmimu bei taikymu. Tai jos, o ne mūsų darbas. Mes ja tikime. Valdžia tiesiog mulkina žmones.
Aptarkime Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo straipsnį, kurio paskirtis yra apsaugoti žmogaus privatų gyvenimą nuo teisėsaugos galimų neteisėtų veiksmų bei užtikrinti žmogaus laisves bei teises.