Linas Karpavičius. Teisingumo grimasos
Veidaknygė Teisingumo grimasos……norėdami kažką pasiųsti ant trijų raidžių turėtumėte sukaupti papildomų duomenų apie toli toli siunčiamą asmenį……
Keisti teismų sprendimai
Krescensijus. Stoškus. Ar tikrai „teisėsauga išmoko Klonio gatvės pamokas“? (VIII)
Tęsinys. I dalis ČIA; II dalis ČIA; III dalis ČIA;. IV dalis ČIA; V dalis ČIA; VI dalis ČIA; VII dalis ČIA. Puolimas į paniką Kaip ir buvo galima tikėtis, labiausiai „Laiko ženklus“ gąsdino Venckienės sugrįžimo politiniai padariniai ir nerimas dėl to, kad „niekur nedingo ir N.Venckienės garbintojų grupė“. Dabar ji vėl imsianti „šmėžuoti“, o „vedlės sugrąžinimas“ …
Krescensijus. Stoškus. Ar tikrai „teisėsauga išmoko Klonio gatvės pamokas“? (VIII) Skaityti toliau »
Krescencijus Stoškus. Ar tikrai „teisėsauga išmoko Klonio gatvės pamokas“? (VII)
Tęsinys. I dalis ČIA; II dalis ČIA; III dalis ČIA;. IV dalis ČIA; V dalis ČIA; VI dalis ČIA. Ekstradicija Iš Lietuvos Venckienė pasitraukė 2013 m., Čikagoje buvo suimta 2018 m, o į Lietuvą pargabenta 2019 metų lapkričio 6 dieną. Dar iki sugrįžimo tie, kas prieš 10 metų bandė su ja susidoroti, puolė į paniką, laukdami …
Krescencijus Stoškus. Ar tikrai „teisėsauga išmoko Klonio gatvės pamokas“? (VII) Skaityti toliau »
K. Stoškus. Ar tikrai „teisėsauga išmoko Klonio gatvės pamokas“? (VI)
Tęsinys. I dalis ČIA; II dalis ČIA; III dalis ČIA;. IV dalis ČIA; V dalis ČIA. Visuomeninė komisija Teisinės sistemos neįgalumas, o valdančių viršūnių atsargumas buvo toks ryškus, kad negalėjo nesukelti pilietinės visuomenės pasipiktinimo. „Tiesos lt“ buvo ne vienintelė institucija, pasiryžusi kritiškai budėti prie labiausiai išgarsintos valstybinės paslapties durų. Laikas nuo laiko pasigirsdavo ir balsai …
K. Stoškus. Ar tikrai „teisėsauga išmoko Klonio gatvės pamokas“? (VI) Skaityti toliau »
K. Stoškus. Ar tikrai „teisėsauga išmoko Klonio gatvės pamokas“? (V)
Tęsinys. I dalis ČIA; II dalis ČIA; III dalis ČIA;. IV dalis ČIA „Tiesos“ akcijos Pasiekusiems aukščiausią valdžią menkai terūpėjo kariauti už teisingumą. Pagrindinis jų rūpestis buvo iki galo išlaikyti valdžią. Kai žmonės įsitikino, kad Prezidentė ne tik nieko nedaro savo pačios iškeltiems teisingumo reikalavimams įgyvendinti, bet ir išsisukinėja nuo susitikimų su Klonio įvykių liudininkais, …
K. Stoškus. Ar tikrai „teisėsauga išmoko Klonio gatvės pamokas“? (V) Skaityti toliau »
Krescencijus A. Stoškus. AR TIKRAI „TEISĖSAUGA IŠMOKO KLONIO GATVĖS PAMOKAS“? (tęsinys)
Tęsinys. I dalis ČIA. 3. Nuo ko viskas prasidėjo. Vieną iš pirmųjų (2009-08-25) faktografinių ir labiausiai nešališkų liudijimų apie Garliavos pedofilinio konflikto pradžią yra palikusi žurnalistė Aurelija Žutautienė straipsnyje „Pedofilijos skandalas: tėvas kaltina motiną pardavinėjus dukrą“. Svarbiausia šioje istorijoje buvo tai, kad skirtingai nuo daugelio kitų vėliau į ją įsitraukusių žurnalistų …
Krescencijus A. Stoškus. AR TIKRAI „TEISĖSAUGA IŠMOKO KLONIO GATVĖS PAMOKAS“?
1. „N. Venckienės gauja“. Ne taip seniai per OPTV žurnalistė R. Janutienė, kalbėdama su S. Skverneliu, paskelbė, kad „TEISĖSAUGA IŠMOKO KLONIO GATVĖS PAMOKAS“. Vėliau ta mintis buvo pakartota pokalbyje apie Bartoševičiaus bylą. Ši maloni naujiena atėjo iš lūpų buvusio Policijos generalinio komisaro, kuris pats aktyviai dalyvavo Garliavos įvykiuose. Bet kur …
Krescencijus A. Stoškus. AR TIKRAI „TEISĖSAUGA IŠMOKO KLONIO GATVĖS PAMOKAS“? Skaityti toliau »
Dominykas Vanhara. Kodėl nesėdo Masiulis?
Šešerius metus Lietuvą drebinusi MG Baltic ir buvusio liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio korupcijos byla sulaukė išteisinančio nuosprendžio Vilniaus apygardos teisme.
Kaltinamieji teigia, kad tokį sprendimą lėmė prastas prokurorų darbas, teisėja sako, jog pagal pateiktus kaltinimus kitokio sprendimo priimti negalėjo. Lietuvos teismų asociacija palaiko teisėjos sprendimą ir vertina tai kaip teismų brandą bei atsparumą politiniam spaudimui.
Kas lėmė tokį teismo sprendimą? Prokurorų klaidos, kaltinamųjų gynyba, o gal spragos įstatymų srityje? Kokios bylos atomazgos galime tikėtis aukštesnės instancijos teisme, kaip ši byla keičia Lietuvos įstatymus ir kokių pokyčių, susijusių su šia byla dar galime tikėtis ateityje? Apie visą tai kalbamės su advokatu Dominyku Vanhara.
Pokalbio temos:
Arūnas Marcinkevičius. Baudžiamosios justicijos kryžkelė
propatria.lt
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 str. nustato pernelyg abstrakčius įrodymais laikytinų duomenų suradimo, gavimo, fiksavimo, jų patikros būdų bei priemonių panaudojimo teisėtumo reikalavimus.
Šiuo metu galiojant LR BPK 20 str. 5 d. redakcija nustato, kad „teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu”. Tačiau tokio įstatymo, apibrėžiančio įrodymų arba, kitaip tariant, faktinę įrodomąją reikšmę turinčių duomenų ir jų šaltinių patikimumo vertinimo kriterijus, procedūras ir taisykles iki šiol nėra.
Aukščiau cituojamoji minėtos normos formuluotė nenustato įrodymais laikytinų duomenų ir jų šaltinių patikimumo, o tai reiškia nenustato duomenų pagrįstumo, atsakingo patikrinimo bei vertinimo bendrosios procesinės prievolės visiems kitiems baudžiamojo proceso subjektams: kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo, prokuratūros institucijoms ir jų pareigūnams. O be to, kas ypač pabrėžtina, nepateikia ir nekelia pagrįstumo bei patikimumo vertinimui būtinų, privalomai tikslių loginio vertinimo kriterijų ir jų taikymo prievolės reikalavimų.
Dominykas Vanhara. Kaip jums visa tai?
Grįžkime vėl prie pagrindinės pastarojo meto bylos. Taigi, priėmus Liberalų sąjūdžiui išteisinamąjį nuosprendį, į viešumą šoka šios partijos vienas iš kūrėjų, galima sakyti – šios partijos krikštatėvis Eugenijus Gentvilas ir pareiškia: „Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius turėtų gelbėti savo reputacijos likučius ir neskųsti išteisinamojo nuosprendžio visa apimtimi“. Tai yra – neskųsti šio išteisinamojo nuosprendžio ta apimtimi, kuria buvo išteisintas Liberalų sąjūdis. Konkrečiai – kad išteisinamasis nuosprendis Liberalų sąjūdžiui įsiteisėtų čia ir dabar, jo neapskundus aukštesnės instancijos teismui.
O čia, ponai ir ponios, yra šakės. Konkrečiai. Atkreiptinas dėmesys, kad ponas Gentvilas yra ne tik įtakingas teisiamos partijos politikas. Jis yra ir įtakingas politikas. Nes teisiamas Liberalų sąjūdis šiuo metu yra Lietuvos valdančiosios koalicijos narys, o Liberalų sąjūdžio pirmininkė yra ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė.
Partijos Nacionalinis susivienijimas vicepirmininkas Vytautas Sinica yra atkreipęs dėmesį į tai, kaip po 2012 m. Seimo rinkimų konservatorių frakcija gulė kryžiumi prieš tuo metu teisiamos Darbo partijos atstovo Vydo Gedvilo išrinkimą Seimo pirmininku. Motyvas – kad teisiamos partijos atstovas negali būti Seimo pirmininku, net jei jis pats iš savęs gal ir neblogas žmogus. Nes teisiama partija negali įgyti tokios įtakos valstybėje, kaip turėti savo Seimo pirmininką.