Istorija

K. Girnius: Tėčiui Lietuva didele dalimi buvo gyvenimo prasmė

lrt.lt | LRT Radijo laida „Ryto garsai“

[em]Šiemet sukanka 100-osios vieno iškiliausių lietuvių filosofo egzistencialisto, redaktoriaus ir kultūrininko dr. Juozo Girniaus gimimo metinės. Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Alvydo Jokubaičio, šiam filosofui Lietuvoje nerodoma pakankama pagarba. Tam iš dalies pritaria ir J. Girniaus sūnus apžvalgininkas Kęstutis Girnius.[/em]

Verta prisiminti. Bogdan Popescu. Apie žmogaus teises ankstyvuosiuose krikščionybės raštuose

„Mozaik“ | 2005, Nr.1,

Žmogaus teisės nėra koks sekuliarus išradimas. Krikščionių Bažnyčia už šias vertybes kovojo dar persekiojimų laikais, netgi anksčiau, nei buvo paskelbtas Milano ediktas (313 m.). Krikščionių bendruomenės sklido ir vystėsi Romos pasaulyje, kuris buvo ne tik civilizacijos, bet ir neteisingos imperijos centras. Šios valstybės gyventojai nebuvo lygūs – moterys ir vergai buvo išnaudojamos socialinės gyventojų kategorijos. Ir tomis sunkiomis sąlygomis drąsūs krikščionių autoriai kėlė balsą prieš diskriminaciją ir priespaudą.

In memoriam: profesorius Donatas Sauka

[em]1929 m. spalio 13 d. – 2015 m. gegužės 16 d.[/em]

Netekome iškilaus lituanisto, tautosakininko, literatūros tyrinėtojo, įžvalgaus kultūros ir visuomenės kritiko, ypatingos charizmos pedagogo, profesoriaus Donato Saukos.

Su profesoriumi Donatu Sauka atsisveikinti bus galima nuo sekmadienio, gegužės 17 d., 16 valandos Vilniaus Universiteto šventų Jonų bažnyčioje. Laidotuvės vyks antradienį Antakalnio kapinėse.

Verta prisiminti. Kalniškės mūšis: 1945 m. gegužės 16–17 d.

[em]Gegužės 15–16 dienomis buvo paminėtas Kalniškės mūšis, vykęs prieš 70 metų – 1945 m. gegužės 16-ąją Kalniškės miške (tuometinės Alytaus apskrities Simno valsčiuje, dabar – Lazdijų rajone). Šios kautynės – vienos kruviniausių laisvės kovų istorijoje, jos pareikalavo 44 partizanų gyvybių. Kai kurių liudytojų teigimu, sovietų nuostoliai galėjo būti net dešimt kartų didesni.[/em]

[em]Tai, kas vyko tą saulėtą ir kaitrią 1945 metų gegužės 16-ąją, praėjus savaitei po neva pasibaigusio Antrojo pasaulinio karo, siūlome prisiminti iš negausių išlikusių gyvų partizanų paliudijimų ir sovietų NKVD dokumentų.[/em]

Rusų fantastas Borisas Strugackis: „Šauksite ne „Heil!“, o „Slava!“

Palmira Martinkienė | 15min.lt

Šiais visuotiniais interneto ir socialinių tinklų išplitimo laikais tarp daugybės pačių keisčiausių, neretai – beverčių, kvailokų ar net abejoti informacijos patikimumu verčiančių straipsnių ir rašinėlių, virtualiojoje džiunglių tankmėje vis dar pasitaiko aptikti tikrų deimančiukų, sugebančių nustebinti autorių įžvalgomis bei itin tiksliomis prognozėmis.

Vytautas Kaladė: „Romas visada buvo mūsų širdyse!“

Gegužės 14 d. minimos 42-osios Romo Kalantos susideginimo, taip pat netrukus po šio įvykio Kaune prasidėjusio ir keletą dienų trukusio keliatūkstantinės žmonių minios protesto prieš sovietinę sistemą metinės. Nors visi šie įvykiai sovietinių ideologų anuomet traktuoti vien tik kaip „chuliganų siautėjimas“, tačiau istoriniai dokumentai liudija ką kita – tai būta spontaniškos, tačiau sąmoningos pilietinės pozicijos išraiška.

Algirdas Patackas: R. Kalantos auka tapo simboliu

Audrius Bareišis | tv3.lt | Balsas.lt

[em]Lygiai prieš 40 metų Kaune, prie muzikinio teatro, apsipylęs benzinu ir susideginęs 19-metis Romas Kalanta, anot Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataro Algirdo Patacko, tapo laisvos tautos simboliu. Ir nors jis per itin trumpą gyvenimą nespėjo kažko ypatingo nuveikti, tačiau savo poelgiu atkreipė žmonių dėmesį į kiekvienam laisvam žmogui priimtinas vertybes.[/em]

Josephas Ratzingeris. Europos siela

„Bažnyčios žinios“ | 2005 m. gegužės 11 d. (Nr. 9)

[em]Europos dienos išvakarėse siūlome prisiminti aktualumo nepraradusį kardinolo Josepho Ratzingerio apmąstymą apie Europą ištikusią dvasinę krizę.[/em]

Europoje esama keisto ateities nenoro. Aiškiausiai tą rodo tai, kad vaikai laikomi grėsme dabarčiai; jie dažnai išgyvenami ne kaip viltis, bet kaip dabarties apribojimas. Kaip tik šią savo didžiausios sėkmės valandą Europa atrodo tapusi viduje tuščia, tarsi paralyžiuota gyvybei pavojingos kraujotakos krizės, reikalinga transplantų. Šį atraminių sielos jėgų vidinį nykimą atitinka tai, kad ir etniniu matmeniu Europa atrodo pasukusi atsisveikinimo keliu.

Martynas Purvinas. Nacionalinė ekspedicija Nemunu 2015: „liapsusai“ ir paskleisti pramanai (video)

voruta.lt

Skambiu „nacionalinės ekspedicijos“ vardu pavadintas ir 2015 m. vasarą surengtas LRT televizijos realybės šou deklaravo tokį tikslą – patraukliomis priemonėmis papasakoti sudėtingą Lietuvos istoriją, atskleisti unikalų Lietuvos kraštovaizdį, supažindinti su Lietuvos regionų etnokultūrinėmis tradicijomis ir virtuve. Kaip parodė LRT laidos, bene uoliausiai buvo susipažįstama su „virtuve“, deja, „istoriją“ (o ypač konkrečias vietoves prie Nemuno) apibūdinant gana atsainiai.

Čia apsiribosime pastabomis apie Mažosios Lietuvos etnokultūrinio regiono apibūdinimą, nors labai kliuvo ir kitos renginio dalys. Ekspedicijos vadovas A. Bumblauskas, kaippatyręs „šoumenas“, mikliai žongliravo žinių nuotrupomis ir kartais abejotinais teiginiais nutylėdamas sau netinkamus ar kitiems nepatogius dalykus. Pareiškus, kad „Lenkų Lietuva“ – tai XIX a. Suvalkija, taip ir nepasakyta, kad tuo vardu ištisus šimtmečius gausiuose istoriniuose šaltiniuose vadintos ir Telšių, Raseinių ir kitos apylinkės, kur nuo XV–XVI a. plito lenkų kalba ir lenkiškumo atributai.

Scroll to Top