Istorija

Robert Conquest. Ar holodomoras buvo holokaustas?

Bernardinai.lt

Šiemet rugpjūčio 3-iąją, sulaukęs beveik 100 metų, mirė žymus britų istorikas Robertas Conquestas, sovietinės istorijos tyrinėtojas bei garsių veikalų apie ją autorius, taip pat parašęs knygą „Sielvarto derlius“ (Harvest of Sorrow) apie 1932–1933 m. Ukrainoje Stalino dirbtinai sukeltą badą – holodomorą . Skaitytojams siūlome 2006-ųjų interviu su R. Conquestu Laisvosios Europos radijui. Jame istorikas svarsto, ar holodomorą galima tapatinti su holokaustu, taip pat kalba apie istorinės tiesos neigimą, išsklaido mitą, jog Leninas buvo visiškai kitoks nei Stalinas. R. Conquestas, kalbėdamas apie stalinizmo fenomeną, įspėja, jog jis egzistavo ne tik praeityje, buvusioje Sovietų Sąjungoje, bet kai kur yra gajus ir šiandien, ir netgi – Vakaruose.

Philipp Gut. Le Corbusier – didysis fašizmo architektas

Bernardinai.lt

Jo baldai yra tapę klasika, jo pastatai – modernybės ikonomis. Neseniai į dienos šviesą iškilo dokumentų, liudijančių, kad didysis šveicarų architektas ir dizaineris Le Corbusier buvo antisemitas ir Adolfo Hitlerio gerbėjas. Tai slepiama iki šių dienų. Antai šveicarų rašytojo Danielio de Rouleto 2005 metų esė, kurioje buvo prabilta apie Le Corbusier politinius ryšius, sulaukė daugiau nei nuosaikios ir keistos reakcijos. Diskusijos Prancūzijoje metu jis buvo apšauktas kaip neigėjas (pranc. négationniste), tai yra žodžiu, vartojamu įvardyti revizionistus, kurie ginčija holokausto realumą. Rimtų diskusijų šia tema nevyksta ir oficialiu lygiu. Štai Le Corbusier fondo Paryžiuje direktorius Michelis Richardas buvo „nustebintas“ paprašytas išsakyti savo poziciją ir atsisakė kaip nors komentuoti „šį klausimą“.

Algimantas Zolubas. Vorkutos lagerių sukilimo 60-metė sukaktis

Sutapo, kad ketvirtoji serijos „Pūtėme prieš vėją“ Edvardo Buroko knygos dalis „Krauju rašyta istorija“, tarsi apibendrindama pirmąsias tris dalis, išėjo lietuvių, rusų, anglų ir prancūzų kalbomis minint Vorkutos politinių kalinių 55 metų sukaktį. Ją išleido Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga. Taigi, minėdami Vorkutos lagerių sukilimo 60-metį, drauge minime ir nuo šviesios atminties knygos autoriaus Edvardo Buroko knygos pasirodymo penkmetį.

Viena valstybė išgelbėjo savo žydus. Ar jie buvo tiesiog geresni žmonės?

Bernardinai.lt

Tokį klausimą užduoda nuostabi Bo Lidegaardo knyga. Danijos žydai išgyveno Hitlerio valdymą Antrojo pasaulinio karo metais, o kitų Europos valstybių žydai buvo masiškai žudomi. Danai kaimynystėje gyvenančius žydus laikė savo tautiečiais. Nebuvo jokio pasidalijimo į „mes“ ir „jie“, buvo tik bendras „mes“.

Kai 1943 metų spalį gestapas nusprendė apsupti 7,5 tūkst. Kopenhagos žydų, Danijos policija nepadėjo jiems laužtis į svetimus butus. Bažnyčiose tikintiesiems buvo skaitomi protesto laiškai. Kaimynai padėjo ištisoms šeimoms pabėgti į kaimus prie Baltijos jūros, kur vietiniai žmonės suteikė žydams prieglobstį bažnyčiose, rūsiuose, vasarnamiuose, o vietiniai žvejai savo valtimis ir laivais nugabendavo juos į tuo metu neutralią Švediją.

Verta prisiminti. Petro I testamentas

Petro I laikais Maskvos valstybė ligi galo subrandino pasaulio užkariavimo idėją, įtikėjo pakeisianti romėnų didybę. Imperinė Maskvos sąmonė drastiškai atsiskleidžia politiniame testamente, kurį Petras I paliko savo palikuonims ir pasekėjams. Lenkijos istorijai skirtame XIX a. viduryje Leonardo Chodzkos suredaguotame veikale, paskelbusiame šį dokumentą, teigiama, jog Maskvos valdovo testamentas yra vienas svarbiausių Europos politikos aktų, mat vėlesni įvykiai jam suteikė pranašystės pobūdį.

Kaip sovietai nemokšiškai „rekonstravo“ Vilnių: nušluoti ištisi Senamiesčio kvartalai

Leidykla „Briedis“

Karo metu buvo sugriauta 40 proc. Vilniaus namų, o Vokiečių gatvė sovietmečiu nušluota nuo žemės dėl per Senamiestį tiesiamos magistralės. Ar tai tiesa? Leidykla „Briedis“ pristato Antano Verkelio monografijos „Kas sugriovė Vilnių“, dokumentų pagalba atskleidžiančios tikruosius miesto griovimo kaltininkus, ištrauką. Tai antroji serijos „Vilnius liepsnose“ knyga, apimanti laikotarpį nuo 1941 iki 1960 metų. Joje apie 600 mažai žinomų arba nežinomų iliustracijų, fotografijų, aeronuotraukų, žemėlapių. Leidinys knygynuose pasirodys liepos mėn. pabaigoje.

Santa Kančytė. Amžina monsinjoro Svarinsko kova

Pro Patria

Mano seneliai mirė anksti ir aš neturėjau progos gerai jų pažinti. O štai pažinti galėjau Aneliutę, jai dabar devyniasdešimt ketveri. Dešimtį metų ji stovyklavo Sibire. Pažinti galėjau Marytę – jai devyniasdešimt šešeri: septynerius metus ji nežinojo, jos vyras ir dukrelės tėvas – gyvas ar miręs. Vėliau, patyrusi, jog karo sūkuriuose jis per Vokietijos DP stovyklas atsidūrė Amerikoje, Dievui padedant, išvyko stovyklauti ten. Grįžo su vyru Lietuvon tik pastaraisiais metais. Monsinjoro Alfonso Svarinsko lagerio bičiulis[1] atsiminimuose rašo, kad Stalinui nudvėsus paleidžiamus politinius kalinius lagerio viršininkas palydėjo žodžiais: „Gana, pasisvečiavot, o dabar važiuokite namo…“ Monsinjorą Svarinską pažinau taip pat tik jo senatvėje.

1940 m. rinkimai į Liaudies Seimą: balsuoti „atėjo“ 106 proc. gyventojų

Rūta Kupetytė, Ramūnas Grumbinas | LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt

Prieš 75 metus įvykę rinkimai į Liaudies Seimą, kurį sudarė 79 žmonės, pagal Maskvoje parengtą scenarijų nusprendę prašyti, kad Lietuva būtų priimta į Tarybų Sąjungą, buvo organizuojami nesilaikant įstatymų, dalijant pažadus ir grasinant bei terorizuojant, o rezultatai buvo visiškai sufalsifikuoti, LRT RADIJUI sako istorikas Algirdas Jakubčionis. „Tarkim, buvo paskelbta, kad Pasvalio valsčiuje balsuoti atėjo 106 proc. Pasvalio valsčiaus gyventojų. Kadangi buvo duotas nurodymas parodyti, kad balsavo labai daug žmonių, koks nors mažaraštis ir parašė 106 proc.“, – pasakoja mokslininkas.

A. Jakubčionio žodžiais, marionetinis Liaudies Seimas iš tikrųjų buvo Sovietų Sąjungos vadovybės įrankis, padėjęs sovietizuoti Lietuvą, įtvirtinti okupaciją ir parodyti, kad mes, lietuviai, latviai ir estai, tai padarėme savo rankomis.

Scroll to Top