Viktoras Orbanas. „Šiandien liberalizmas atstovauja ne laisvei, o politiniam korektiškumui“
propatria.lt
Šveicarų savaitraščio „Die Weltwoche“ 2015 m. lapkričio 12 d. interviu su Vengrijos Ministru Pirmininku Viktoru Orbanu.
Europa
Regina Statkuvienė. Lietuvės įspūdžiai iš Briuselio pabėgėlių centrų
Delfi.lt
Kai prieš ketverius metus Briuselyje pravėriau vieno iš suaugusiųjų mokymo centrų duris, kad išmokčiau olandų kalbą ir žurnalistinio smalsumo kurstoma iš arti susipažinčiau su atvykėliais iš pačių egzotiškiausių kraštų, nesitikėjau, kad susidursiu ir su visiškai skirtinga, kone paraleline visuomene.
Tingūs jaunuoliai iš dabar jau plačiai nuskambėjusio Molenbeeko, karo pabėgėliai iš Eritrėjos ir Sirijos, musulmoniškas vertybes puoselėjančios daugiavaikės mamos, pašalpų medžiotojai ir ambicingi studentai, iš islamiškų valstybių gūdumos „importuotos“ klusnios nuotakos…
Liudvikas Jakimavičius. Ar jau užsirašei savanoriu į Siriją?
Paryžius labai empiriškas, infantilus, sakyčiau, net šiek tiek naivus ir kvailokas.
Kai po žudynių „Charlie Hebdo“ redakcijoje į miesto aikštes išėjo milijonas paryžiečių su šūkiu „Je suis Charlie“, minia slapčia labiau džiaugėsi, nei gedėjo. „Štai mūsų atsakas gyvuliams, kurie kėsinasi į žodžio laisvę ir mūsų elegantiškas vertybes. Žiūrėkite, kokie mes vieningi, bebaimiai ir kiek mūsų daug“, – tokia buvo mintis, užvaldžiusi miestą.
Žiūrėjau labai atsargiai į tokį prancūzų atsaką. Kaip ir į solidarumo akcijų bangą „Je suis Charle“, nusiritusią per Europą.
Kitas kraštutinumas – Razmanas Kadyrovas, kaip atsaką Paryžiaus laisvamaniams demonstrantams suvežęs autobusais į Grozną ne ką mažesnę minią su šūkiu: „Allahu Akbar“. Tąkart Kadyrovas džichado Paryžiui garsiai nepaskelbė – tikriausiai Putinas, viršininkas, atkalbėjo, bet juk visi suprantame, kad iš tikro tai paskelbė, ir tas viršininkui patiko. Kaip ir tai, kad pasiuntė savo galvažudžius į Ukrainą kariauti su Amerikos „pindosais“ ir atstatyti „nuverstą demokratiją“.
Ukrainiečio Aleksandro Sokolovo laiškas Prancūzijos prezidentui
Mielasis, Fransua Olandai,
Ukrainos žmonės ypatingai susirūpinę įvykiais, kurie vyksta Prancūzijoje.
EK pirmininkas J.-C.Juncker: „Nėra reikalo peržiūrėti Europos politiką dėl pabėgėlių“
BNS
Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jean-Claude Juncker (Žanas Klodas Junkeris) sekmadienį pareiškė, jog po atakų Paryžiuje, už kurias atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS), nereikia visapusiškai persvarstyti bloko politikos dėl pabėgėlių.
Vytautas Sinica. Paryžiaus žudynių pamokos
Pro Patria
Paryžių sukrėtė didžiausias teroro išpuolis nuo 2004 metų, kai 191 žmogus žuvo per sprogimus Madrido metro. Šiąnakt Paryžiuje negalutiniais duomenimis pareikalauta 160 aukų. Gerai organizuoti, bombomis, granatomis ir kalaškinovais ginkluoti savižudžiai teroristai surengė atakas futbolo stadione, koncertų salėje ir keliuose restoranuose. Paryžiuje paskelbta nepaprastoji padėtis, sustabdyta didelė dalis transporto, uždarytos šalies sienos. Pasaulis gedi, smerkia terorizmą ir reiškia paramą Prancūzijai. Prisidėdami prie užuojautos tragedijos aukoms, turėtume plačiau pažvelgti į įvykių kontekstą ir galimas pamokas.
V. Rubavičius, A. Jokubaitis. „Europos Sąjunga savo tapatybės neturi“
propatria.lt
Graikijos ir migrantų krizių fone pasigirsta diskusijų, jog Europa, pamiršusi savo šaknis ir netekusi bendro siekio, išgyvena savo saulėlydį. Tad svarbus šiandieninės Europos klausimas, kas yra Europos tapatybė bei kokiu keliu žengia dabartinė Europa? Ar šiandieninę padėtį galime pavadinti krize? Apie tai, kaip keisis Europos Sąjunga (ES), kokios sąjungos galime tikėtis ateityje bei kaip prie europinės tapatybės formavimo galėtų prisidėti Lietuva, Lukas Grinius bei Rūta Lisauskaitė kalbėjo su rašytoju, socialinių mokslų daktaru Vytautu Rubavičiumi bei Vilniaus universiteto dėstytoju prof. Alvydu Jokubaičiu.
Liuksemburgo diplomatijos vadovas: „ES gali subyrėti per kelis mėnesius“
BNS
Europą krečianti migrantų krizė gali vesti į Europos Sąjungos subyrėjimą ar netgi karą, ilgiausiai diplomatijos vadovo poste dirbantis Bendrijos užsienio reikalų ministras pareiškė pirmadienį paskelbtame interviu, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“.
Jeanas Asselbornas, vadovaujantis Liuksemburgo užsienio reikalų ministerijai nuo 2004 metų, sakė Vokietijos naujienų agentūrai DPA, kad iškilo pavojus vienam svarbiausių ES elementų – laisvam judėjimui Šengeno zonoje, kuri buvo įkurta pagal sutartį, pasirašytą tame Liuksemburgo mieste 1985 metais.
„Mums galbūt belikę tik keli mėnesiai ją išgelbėti“, – pabrėžė jis.
Tomas Baranauskas. Europa, kurios nenorime matyti: kodėl ji gina stribus ir vilioja islamistus?
alkas.lt
Lietuva turės sumokėti 12 tūkstančių eurų kompensaciją stribui Vytautui Vasiliauskui, pokaryje žudžiusiam Lietuvos partizanus. Tai – kompensacija už pasikėsinimą tokį „nusipelniusį“ žmogų nubausti (jis, beje, nė nebuvo nubaustas realia laisvės atėmimo bausme), nes juk okupantams pasipriešinusių Lietuvos partizanų žudymas nėra genocidas, o ir tie partizanai Lietuvos liaudies neatstovavo… Taip nusprendė Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre.
Netikėtumas? Sveiki atvykę į realų pasaulį, gerbiami lietuviai!
Dainius Paukštė. Spauda paviešino Didžiosios Britanijos sąlygas, kurioms esant ji pasiliktų Europos Sąjungoje
Masinės informacijos priemonėms („The Telegraph“) pavyko sužinoti sąlygų sąrašą, kurioms esant Didžioji Britanija pasiliktų ES.
Didžiosios Britanijos vyriausybė ir jos vadovas Deividas Kameronas iškėlė ES keturias esmines sąlygas.
Pirma jų reikalauja, kad Briuselis „aiškiai pareikštų“, jog neketina kviesti Didžiąją Britaniją dalyvauti „viršeuropinės supervalstybės“ kūrimo procese. Realiai toks veiksmas reikštų, kad ES atsisako taikyti Didžiosios Britanijos atžvilgiu savo esminį principą – „glaudų bendradarbiavimą sąjungoje“.