Rusija

Polinos dienoraštis: Čečėnijos karas vaiko akimis

Siūlome ištrauką iš rašytojos publicistės ir poetės Polinos Žerebcovos (g. 1985 m. Grozne) knygos „Polinos dienoraštis: Čečėnijos karas“, rašytų per Čečėnijos karus.

Dienoraštį Polina pradėjo rašyti būdama devynerių – 1994 m., prasidėjus Pirmajam Čečėnijos karui. Per Antrąjį, 1999 m., buvo sunkiai sužeista.

Vaiko akimis matomas karas – kasdienio gyvenimo faktai ir smulkmenos – sukrečia. Mokykla, pirmoji meilė, ginčai su vyresniaisiais – visa tai, kas pažįstama kiekvienam paaugliui – Polinos gyvenime žengė kartu bombardavimais, badu ir netektimis.

2012 m. ji buvo apdovanota Andrejaus Sacharovo premija „Už žurnalistiką, kaip poelgį“.

„Dienoraščiai“ jau išversti į rusų, anglų, ukrainiečių, suomių, prancūzų, slovėnų, vokiečių ir kt. kalbas. Šią vasarą jie pasirodė ir lietuviškai (leidykla „Tyto alba“; iš rusų kalbos vertė Indrė Butkutė).

Gavusi politinį prieglobstį nuo 2013 m. Polina Žerebcova gyvena Suomijoje. „Dabar gyvenu Suomijoje. Aš – politinė pabėgėlė. Visą savo gyvenimą paskyriau tam, kad apie dienoraščius, kuriuos rašiau per karą, būdama vaikas, sužinotų visas pasaulis. Aš pasakoju visa tai tam, kad žmonės suprastų, kaip baisu per karą vaikams – rusams, čečėnams, armėnams, ingušams, gruzinams. Visiems vaikams, visiems žmonėms. Suaugusieji privalo išmokti susitarti, o ne griebtis ginklų ir žudyti vieni kitus. Aš prieš bet kurį karą. Aš tik už taiką. Man tai tapo gyvenimo prasme.“

Andrejus Pionkovskis: „Kremlius siunčia nevilties signalus. Tai 1945-ųjų bunkeris“

Bernardinai.lt

Rusijos ekonomikos krizė privertė blaškytis Kremlių, o šalies vadovų atliekami pigios klounados triukai nebedžiugina Rusijos piliečių. Pinigų rusiškos skylėms lopyti skirti gali tik Vakarai. Tačiau panašu, kad tai bus tik po Putino prezidentavimo. Todėl nuotaikos Kremliuje ne itin geros.

Apie tai programoje „Studija „Vakarai“ su Antonu Barkovskiu“ Espresso.TV papasakojo Rusijos politologas ir visuomenės veikėjas Andrejus Piontkovskis.

Rusija per klaidą paskelbė, kiek jos karių žuvo ir buvo sužeista Ukrainoje

15min.lt

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiekė, kad visi duomenys apie kariuomenės aukas „taikos metu“ būtų laikomi valstybės paslaptimi. Šeimoms, kurios atskleidžia duomenis apie jų artimųjų žūtį Ukrainoje, gresia ne tik baudžiamoji atsakomybė, bet ir išmokų, pensijų anuliavimas, rašo forbes.com. Rusijos žmogaus teisių organizacijos skelbia turinčios duomenis tik apie kelių šimtų Rusijos karių žūtis Ukrainoje, tačiau šie skaičiai neabejotinai yra didesni.

Robert Conquest. Ar holodomoras buvo holokaustas?

Bernardinai.lt

Šiemet rugpjūčio 3-iąją, sulaukęs beveik 100 metų, mirė žymus britų istorikas Robertas Conquestas, sovietinės istorijos tyrinėtojas bei garsių veikalų apie ją autorius, taip pat parašęs knygą „Sielvarto derlius“ (Harvest of Sorrow) apie 1932–1933 m. Ukrainoje Stalino dirbtinai sukeltą badą – holodomorą . Skaitytojams siūlome 2006-ųjų interviu su R. Conquestu Laisvosios Europos radijui. Jame istorikas svarsto, ar holodomorą galima tapatinti su holokaustu, taip pat kalba apie istorinės tiesos neigimą, išsklaido mitą, jog Leninas buvo visiškai kitoks nei Stalinas. R. Conquestas, kalbėdamas apie stalinizmo fenomeną, įspėja, jog jis egzistavo ne tik praeityje, buvusioje Sovietų Sąjungoje, bet kai kur yra gajus ir šiandien, ir netgi – Vakaruose.

Scroll to Top