Siūlome ištrauką iš rašytojos publicistės ir poetės Polinos Žerebcovos (g. 1985 m. Grozne) knygos „Polinos dienoraštis: Čečėnijos karas“, rašytų per Čečėnijos karus.
Dienoraštį Polina pradėjo rašyti būdama devynerių – 1994 m., prasidėjus Pirmajam Čečėnijos karui. Per Antrąjį, 1999 m., buvo sunkiai sužeista.
Vaiko akimis matomas karas – kasdienio gyvenimo faktai ir smulkmenos – sukrečia. Mokykla, pirmoji meilė, ginčai su vyresniaisiais – visa tai, kas pažįstama kiekvienam paaugliui – Polinos gyvenime žengė kartu bombardavimais, badu ir netektimis.
2012 m. ji buvo apdovanota Andrejaus Sacharovo premija „Už žurnalistiką, kaip poelgį“.
„Dienoraščiai“ jau išversti į rusų, anglų, ukrainiečių, suomių, prancūzų, slovėnų, vokiečių ir kt. kalbas. Šią vasarą jie pasirodė ir lietuviškai (leidykla „Tyto alba“; iš rusų kalbos vertė Indrė Butkutė).
Gavusi politinį prieglobstį nuo 2013 m. Polina Žerebcova gyvena Suomijoje. „Dabar gyvenu Suomijoje. Aš – politinė pabėgėlė. Visą savo gyvenimą paskyriau tam, kad apie dienoraščius, kuriuos rašiau per karą, būdama vaikas, sužinotų visas pasaulis. Aš pasakoju visa tai tam, kad žmonės suprastų, kaip baisu per karą vaikams – rusams, čečėnams, armėnams, ingušams, gruzinams. Visiems vaikams, visiems žmonėms. Suaugusieji privalo išmokti susitarti, o ne griebtis ginklų ir žudyti vieni kitus. Aš prieš bet kurį karą. Aš tik už taiką. Man tai tapo gyvenimo prasme.“