Ukraina

Dainius Urbanavičius. Jei pats nesi pasiruošęs gintis, niekas už tave to nesiruošia daryti

pozicija.org

– Prancūzijos ir Vokietijos ilgai ir kruopščiai formuota Europos ašis su Vokietija ir Prancūzija (DE/FR) iš vienos pusės ir Rusija iš kitos – lūžo kaip šiaudas, nes pasirodo rusai labai savaip supranta kas yra „saugumas“.

– Šiuo metu įsitikinom, kad JTO yra tik turgus, kuriame galima garsiai pakalbėti iš tribūnos, ES yra didžiųjų valstybių interesų klubas, kuriame jos savo nuožiūra sprendžia kas į jį bus priimtas, o kas lauks už durų, NATO yra tik lentelė ant boilerio, nes realybėje viskas priklauso nuo JAV valios ir ryžto ką nors ginti.

– Jei jau apie NATO, tai ilgametis DE freeride baigėsi, ir net visiškas makronas nusprendė dvigubinti kariuomenės skaitlingumą. Gražiai atrodo ant popieriaus, bet iki realių pajėgumų vystymo reikės daug pinigų, laiko ir žmonių valios. Taikos metu kariuomenė visai neblogas socialinis liftas, į kurį kai kur einama kaip į bet kurią tarnybą, bet karo akivaizdoje bus matyt kaip jiems pavyks surinkti pakankamai motyvuotų piliečių. Arba teks kaip Romos imperijos saulėlydyje – samdyt visokius ES pakraščių kariūnus, kad kautųsi už juos.

– AUKUS sąjungos atsiradimas irgi signalizavo, kad NATO esamam formate išsikvėpė, aljanse per daug skirtingų interesų ir politikos.

Jau ima kaltis tipiški totalitarinės valstybės daigai

Danutė Šepetytė | respublika.lt

Susipažinome su nepaprastąja padėtimi per pandemiją. Negalėjome lankyti senelių ir tėvų. Parašėme: geri vaikai tėvų nelanko. Galimybių pasais išbandėme žmonių rūšiavimo galimybę. Valdžiai patiko. Patekę į pabėgėlių krizę, pajutome naujus nepaprastosios padėties ribojimus. Apetitas kyla bevalgant: įvesta ir pratęsta nepaprastoji padėtis dėl agresijos Ukrainoje. Užčiaupti žiniasklaidą galima be teismo. Priversti žmogų išsakyti poziciją galima šantažu. Profesorius Vytautas Daujotis sako, taip pamažu slenkame totalitarinės valstybės link.

Kai girdit sakant, kad gyvename neramiais laikais, tiktai karas topteli į galvą?

Gyvename melo pelkėje. Net Putinui užpuolus Ukrainą, tebesame penimi šarlatanų konstruojamomis genderizmo, multikultūrizmo, tiesos reliatyvumo ir kitomis pseudoteorijomis, tačiau, be abejo, daugiausia nerimo mums kelia karas prieš Ukrainą, dėl kurio kilimo, mano nuomone, dalis kaltės tenka ir Vakarams. Juk jie tiesiogiai ir netiesiogiai padėjo Rusijai ruoštis karui.

Net okupavus Krymą Prancūzija tebetiekė Rusijai šiuolaikinę ginkluotę. Per du dešimtmečius, kai Rusiją valdo Putinas, Europoje įvyko „šrioderizacija“: didžiųjų jos šalių buvę aukščiausio rango pareigūnai (nuo Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio, Prancūzijos, Suomijos, Italijos premjerų iki Austrijos užsienio reikalų ministrės) buvo įdarbinami stambiausiose Rusijos energetikos korporacijose viršininkais ir visi Europos sprendimai energetikos klausimais buvo daromi Rusijos naudai.

Prisimenat, kaip kadaise atvykęs į Europą JAV prezidentas Donaldas Trampas, įsiutęs metė Angelai Merkel: jūs kasmet 200 mlrd. eurų mokate Rusijai, kad ši galėtų ginkluotis, o NATO negalite skirti bent kiek didesnio finansavimo. Toji „šrioderizacija“ davė savo vaisių: buvo papirktos didžiosios šalys, jos į Krymo aneksiją reagavo vien pseudosankcijomis.

Ramūnas Aušrotas. S. Loznicos atvejis iš tikrųjų labai aiškiai parodo, kas ir už ką kovoja Ukrainoje

Tikriausiai jau girdėjote, kad ukrainiečių kino režisierius S. Loznica buvo pašalintas iš Ukrainos kino akademijos. Oficialus motyvas – S. Loznicos filmai buvo įtraukti į Rusijos kino festivalio šalia Prancūzijos Nanto miesto programą, pavadintą „Nuo Lvivo iki Uralo“. Karo Ukrainoje akivaizdoje pasigesta „aiškios ir nedviprasmiškos” režisieriaus pozicijos.

Kino akademijos pranešime rašoma, kad „Režisierius Sergejus Loznica ne kartą pabrėžė, kad laiko save kosmopolitu, „pasaulio žmogumi“. Tačiau dabar, kai Ukraina tvirtai gina savo nepriklausomybę, pagrindinė kiekvieno ukrainiečio retorikos sąvoka turėtų būti jo nacionalinė tapatybė. Ir čia negali būti jokių kompromisų ar pustonių“.

S. Loznicos atvejis iš tikrųjų labai aiškiai parodo, kas ir už ką kovoja Ukrainoje. Pirmiausia jis parodo, kad Ukrainoje už laisvę kovoja ne individai, ne kažkokia pilietinė visuomenė, bet tauta, save aiškiai suvokianti ir pozicionuojanti kaip tokią.

Laukimas Ukrainoje yra karo strategijos dalis. Dovilas Petkus kalbina Audrių Butkevičių

Prabėgo jau daugiau nei trys savaitės, kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą. Nepavykus Rusijos „blickrygui“ Rusija persigrupuoja ir imasi naujos taktikos. Kokie agresoriaus resursai dar nepanaudoti? Kodėl Rusija kreipiasi į Baltarusiją ar ieško karo samdinių užsienyje? Kokios Ukrainos galimybės apsiginti ir laimėti šį karą? Kokios Vakarų delsimo priežastys, tiekiant pagalbą ukrainiečiams ir kokių pamokų iš karo Ukrainoje galėtų pasimokyti Lietuva? Apie visą tai kalbamės su signataru ir pirmuoju krašto apsaugos ministru Audriumi Butkevičiumi.

Dominykas Vanhara. Russia delenta est

Manot, kad tai, ką šiuo metu Rusijos armija išdarinėja Ukrainoje, yra tik Putino kaltė? Vaikų žudymas, gyvenamųjų rajonų sąmoningas ir tikslingas bombardavimas, bėgančių nuo karo civilių apšaudymas, kankinimas, moterų prievartavimas? Visą tai tik Putinas daro?

Deja, toks yra šios šalies kariavimo būdas nuo senų senovės. Šiandien Sigitas Babilius savo sienoje patalpino knygos ištrauką, kurioj aprašyta, kaip rusai 1655 metais Vilnių užiminėjo ir kaip išžudė visus bažnyčioje susirinkusius mišių dalyvius, įskaitant kunigą. Tęsiant toliau, rusų taip garbinamas generolas Suvorovas 1794 m. sukilimo metu Varšuvos Prahos priemiestyje (nemaišyti su Čekijos sostine) išskerdė visus iki vieno ten buvusius, o vėliau juos vienmarškinius suguldė ant Vyslos kranto, kad Varšuva pasiduotų. Varšuva ir pasidavė. Šiame Prahos priemiestyje žuvo ir mūsų nacionalinis didvyris – Jokūbas Jasinskis.

Sąrašą galime tęsti ir toliau: iš naujausiųjų laikų – Afganistanas, Čečėnija, Sirija. Kai civiliai, įskaitant vaikus, buvo ne šiaip žudomi, bet tiesiog skerdžiami ir cheminiu ginklu nuodijami.

Kaip jau esu minėjęs, profesorius Vytautas Radžvilas yra labai taikliai apibūdinęs Rusiją, kaip Čingischano imperijos tęsėją. Arba tiksliau – XIII amžiaus barbarai (nes Čingischanas buvo barbaras net pagal XIII amžiaus suvokimą), perkelti į XXI amžių. Kuriems čia tikrai ne vieta.

Kastytis Braziulis. Ar bus branduolinis karas?

Veidaknygė

Savaitgalį perskaičiau begalę straipsnių apie branduolinio karo tikimybę. Kelios mintys.

Vakarai labai bijosi branduolinio karo. Jeigu mygtuką paspaus putinas, tai bus visiems blogai, turėsime labai daug problemų. Geriau su juo neprasidėti, o viską imti ir atidėti. Taip mąsto vakariečių politikai. Įdomu būtų sužinoti kur yra ta atidėjimo riba, kurią peržengus jie atsibustų ir pradėtų ne bijoti, o galvoti, kaip ir kokiu būdu neutralizuoti šią grėsmę. O ji yra reali.

Putinas nesustos šantažuoti Vakarus branduoliniu ginklu. Tai yra jo veikimo braižas. Šantažas, šantažas ir reikalavimas gerbti jį, kalbėtis su juo. Jis pasiekia vieną tikslą (Gruziją), eina tolyn, pasiekia kitą tikslą (Krymą) eina tolyn. Dabar šantažo ginklai jo rankose sumenko – kariuomenė silpna kaip niekada – jam reikia galingesnio, baisesnio ginklo ir jis yra. Tai branduolinis ginklas. Jis jau pradėjo šantažuoti. Nurodė branduolinei kariuomenei būti pasirengusiai. Atliko mokymus, kai 18 dieną visus svarbiausius Rusijos žmones skraidino į Uralo bunkerius. Bet ar gali putinas panaudoti branduolinį ginklą?

Karas Ukrainoje. Dvidešimt šeštoji (kovo 21-oji) diena

Veidaknygė

Linas Karpavičius

23-a, 24-a ir 25-a karo dienos.

Ukrainos pareigūnai patvirtino, kad negali nutraukti Mariupolio apsiausties karinėmis priemonėmis, taip pat paaiškino padėtį netoliese. Rusijos pajėgos ir toliau bando prasiveržti pro Ukrainos linijas Donbase, bet kol kas nesėkmingai.
Situacija frontuose primena salavietę. Rusijos pajėgos šiuo metu negali pradėti jokio didelio puolimo, nes Mariupolis sutraukia elitines pajėgas ir bando atakuoti mažais proveržiais. Ukrainos kariuomenė neturi priemonių tinkamai kontratakuoti, daugiausia dėl Rusijos pranašumo ore.

Sekmadienį žemėlapis beveik nepasikeitė. Rusijos pajėgos toliau veržėsi kryvyi Rih link, tačiau Luhansko srityje joms nepavyko išsiveržti į priekį. Ukrainos pajėgos sėkmingai surengė pasalą keliems konvojams už priešo linijų Sumų ir Černigovo regione.

Pasak Ukrainos žvalgybos, Baltarusija nusprendė įsitraukti į karą agresoriaus pusėje. Artimiausiomis dienomis pamatysime, ar tai tiesa, ar ne.

Kijevo sritis. Ukrainos žvalgybos grupės ir bepilotės skraidyklės pastebėjo Rusijos karius, kasančius apkasus netoli Brovarų, o tai rodo taktikos pasikeitimą vakariniame Dniepro krante.
Vakariniame Dniepro krante Rusijos pajėgos persikėlė į anksčiau ginčijamas gyvenvietes ir toliau telkė savo pajėgas už Irpino upės. Nė viena pusė šeštadienį tame rajone nepradėjo puolimo operacijos. Tačiau tai nereiškia, kad šalia kontaktinės linijos nėra susidūrimų.

Padėtis rytiniame krante nesikeičia.

Rusijos armija bandė prasiveržti pro Ukrainos linijas Kijevo link, bet užpuolikai patyrė didelių nuostolių ir pasitraukė. Pasak Ukrainos pareigūnų, buvo eliminuotas bendras Rusijos 6-ojo tankų pulko būrys.

Rusijos sparnuotoji raketa pataikė į prekybos centro teritoriją Kijevo Podilskio rajone likus kelioms minutėms iki vidurnakčio. Vyksta gelbėjimo operacija.

Žitomiro sritis. Be pokyčių.

Černigovo sritis. Dalinė Černigovo blokada tęsiasi. Nė viena pusė neatlieka puolamųjų operacijų.

Rusų kariai įžengė į Lukaševkos kaimą be jokio pasipriešinimo.

Ukrainos kariai smogė keliems rusų konvojams ir kaip pranešama, nutraukė tiekimo kelius Rusijos daliniams Brovaruose.

Sumų sritis. Ukrainos pajėgos surengė pasalą kolonai Trostianece ir sunaikino keletą Rusijos technikos vienetų.

Sekmadienį, Ukrainos pajėgos sugebėjo surengti pasalą keliems konvojams per dieną, sukeldamos daugiau problemų įsibrovėliams tame rajone.

Charkovo sritis. Rusijos kariai tęsė puolamąją operaciją Iziumo link, tačiau nepasiekė reikšmingos pažangos. Jie vis dar kontroliuoja šiaurinę miesto dalį, o ukrainiečiai – pietinę dalį.

Rusijos kariai vėl pasiekė Dernachį, bet jo nepriėmė. Ukrainos pajėgos smogė kitam netoliese esančiam Rusijos konvojui ir sunaikino keletą rusiškos technikos vienetų.

Ukrainos žvalgyba mano, kad Rusijos kariai gali nutraukti operaciją netoli Iziumo ir bandys kirsti Severskio Donecko upę kur nors kitur.

Lugansko sritis. Ukrainos pareigūnai patvirtino, kad Rusijos pajėgos įžengė į šiaurinį Rubižnės pakraštį, bet nesugebėjo įžengti į miesto teritorijas šalies pietuose. Ukrainos pajėgos atrėmė Rusijos puolimą prieš Kreminną ir Sievierodonetską. Toliau tęsėsi ir mūšis dėl Popasnos.

Donecko sritis. Ukrainos prezidentūros patarėjas O. Arestovychas paaiškino situaciją Mariupolyje. Artimiausios Ukrainos pajėgos nuo Mariupolio yra į šiaurę nuo Volnovachos, o kitos dalys yra 100 km (Velyka Novosilkai), 120 km (Huliaipolei) ir 150 km (Orechovui) nuo miesto.

Rusijos kariai bandė veržtis į Taramčiuko kaimą netoli Novotroitsko, bet kaimo gynėjai atsilaikė.

Šiaurėje Rusijos pajėgos bandė prasiveržti per Ukrainos gynybos linijas link Avdijivkos, Verkhnotoretske ir Krymske (netoli Horlivkos).

Rusijos pajėgos užėmė Stepną netoli Novotroitskės. Šiaurėje priešas bandė prasiveržti linijas į šiaurę nuo Avdijivkos, tačiau Ukrainos kariai atrėmė ataką.

Rusijos pajėgos užėmė vyriausybinį pastatą rytinėje Mariupolio dalyje ir taip pat tvirtino, kad įžengė į Azovstalio metalurgijos gamyklą.

Padėtis tebėra įtempta, bet Ukrainos jūrų pėstininkai ir Nacionalinė gvardija neleido prasiveržti per pagrindines gynybines linijas miesto viduje.

Rusijos laivai pirmą kartą apšaudė Mariupolį. Miestas yra be sustojimo apšaudomas artilerijos, tačiau Rusijos pajėgos negali įsiveržti giliai į miestą ir suskaldyti Ukrainos pajėgų. Nepaisant to, kad Ukrainos gynėjai laikosi ir kelia nuožmų pasipriešinimą, tai negali tęstis amžinai ir anksčiau ar vėliau jie pritrūks atsargų.

Rusijos pajėgos pasiūlė žalią koridorių visiems Ukrainos kariams Mariupolyje, jei jie sudės ginklus. Ukrainos pajėgos atsisakė.

Ukrainos prezidentūros patarėjas O. Arestovychas sakė, kad karinė operacija Mariupoliui atkurti šiuo metu yra neįmanoma. Visi bandymai teikti paramą iš oro pastarosiomis dienomis žlugo, o Ukraina neturi jokių priemonių įveikti Rusijos oro pranašumą regione.

Zaporožės sritis. Ukrainiečiai pranešė, kad jų pajėgos surengė pasalą priešo kolonai, važiavusiai Zaporožės link, ir sunaikino daugumą transporto priemonių.

Mykolajivo sritis. Rusijos sparnuotoji raketa pataikė į 79-osios oro desanto brigados kareivines Mykolaive. Per šią ataką žuvo mažiausiai 40 Ukrainos karių.

Rusų pagrindinė puolamojį grupė šiaurėje buvo sunaikinta, tačiau priešas vis dar kontroliuoja kelis kaimus šiauriau Mykolaivo.

Chersono sritis. Rusijos logistikos koloną Snihurivkoje užpuolė vietinis Ukrainos teritorinės gynybos dalinys. Rusijos kariai toliau stiprino veržimąsi link Kryvoi Rih. Remiantis naujausiais Rusijos pajėgų veiksmais, galime daryti prielaidą, kad jie kol kas nusprendė nepulti Mykolaivo ir vietoj to judėti link Kryvoi Rih.

Rusijos pajėgos besiverždamos į šiaurę užėmė Novovorontsovką ir Kochubeivką.

Rusijos pajėgos toliau veržėsi į šiaurę link Kryvyi Riho. Pranešama, kad jie pasiekė miesto apylinkes. Nepaisant to, Kryvyi Rih, atrodo, yra dabartinis okupantų pajėgų pietuose prioritetas, o Mykolaivas kol kas atidėtas.

Nacionalinė saugumo ir gynybos taryba Ukrainoje uždraudė prorusiškas partijas

Nacionalinė saugumo taryba nusprendė sustabdyti daugelio su Rusija susijusių politinių struktūrų darbą: Opozicinę platformą už gyvybę, Šarijaus partiją, Naši, Opozicinį bloką, Kairiąją opoziciją ir kt.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktį iš šeštadienio į sekmadienį apie tai kalbėjo vaizdo kreipimesi (https://t.me/V_Zelenskiy_official/889 ), kaip praneša Ukrinform.

Profesorius Jokubaitis: tragedija dar neatėjo į Lietuvą, tik stovi ant mūsų namų slenksčio

Jurga Bakaitė | LRT.lt

LRT.lt kalbintas Vilniaus universiteto profesorius Alvydas Jokubaitis sako, kad šiandien, kilus karui, jau per vėlu kritikuoti Vakarų veiksmus. Jo teigimu, Rusija tapo valstybe-kareivinėmis, tačiau agresorius pamiršta, kad ir Ukrainoje šiandien kuriama istorija bei atsiranda nauji herojai, o cenzūra turi savo ribas.

Kodėl neprotestuoja rusai

Rusijos politika dažnai aiškinama imperializmu. Ar su tuo sutinkate ir kokia šio imperializmo prigimtis?

Žiūrėdami į karą Ukrainoje mes kol kas dar neskiriame tragedijos kaip reginio ir tikros tragedijos. Tikra tragedija atsiveria ne stebėtojui, o veikėjui, kai šis susiduria su jį negailestingai naikinančia tikrove. Tragedija dar neatėjo į Lietuvą, tik stovi ant mūsų namų slenksčio.

Tikros tragedijos dramaturgas yra ne atskiras asmuo, o kažkas žymiai daugiau, ko mes niekada iki galo nesuvoksime. Milžiniška savo teritorijomis Rusijos valstybė šiandien bando surasti vietą stipriai pasikeitusiame pasaulyje, tačiau pastarasis jos nepriima, nepripažįsta ir visiškai negerbia.

Karas Ukrainoje. Dvidešimt penktoji (kovo 20-oji) diena

Veidaknygė

Egidijus Papečkys

Dvidešimt ketvirta diena (kovo 19, šeštadienis)

Fronte – nieko naujo. Nesiliaujantys susirėmimai, be jokių užmojų prasiveržti gilyn, nes abi pusės tiesiog neturi tam jėgų. Todėl ir toliau labiausiai remiamasi artilerijos ir raketų ugnimi. Rusijos pajėgos čia turi pranašumą, nes gali raketomis ir aviacija atakuoti tolimiausią ukrainiečių užnugarį. Nors tokie smūgiai iš toli negali pakeisti karo eigos, bet jie terorizuoja visuomenę, iššaukia civilių aukas ir griauna Ukrainos ūkį, kurį vėliau reikės atstatyti.

Rusijos ekonomiką griauna Vakarų sankcijos. Ir būtent tai yra svarbiausia priežastis, dėl kurio Kremlius sutiko sėstis prie derybų stalo, ir, kaip nekeista, kol kas tos derybos vyksta sėkmingiau, nei buvo galima tikėtis. Blogai yra tai, kad derybose nekalbama apie tai, kaip už savo nusikaltimus ir padarytą žalą atsiskaitys Rusija, o tik apie tai, ko sutiks atsisakyti Ukraina. Bet be derybų karas nesibaigs.

Rusija toliau primityviai ir meluoja, kurdama išsigalvotas istorijas apie klastingus ukrainiečių planus vykdyti diversijas prieš savo pačių gyventojus ir prieš užsienio šalių ambasadas. Tame tarpe ir prieš JAV ambasadą Lvive.

Karas darosi vis žiauresnis, okupantai daro vis daugiau nusikaltimų prieš gyventojus. Rusijos okupacinės pajėgos vis aktyviau imasi slopinti ukrainiečių pilietinį pasipriešinimą okupuotose teritorijose, bet Ukrainos piliečių ryžto kol kas nuslopinti nesiseka.

Vis aštriau slopinami ir protestai Rusijoje. Jauni mokytojai išdrįsta atsisakyti pasakoti vaikams kremliaus sukurtą melą apie karą Ukrainoje. Protestai vis dėl to silpni ir reti, tačiau vyksta ir nesibaigia.

Ukrainai labai reikia Vakarų pažadėtų ginklų. Rusijos pajėgos savo kailiu tikrai pajus, kai ukrainiečius pasieks ką tik pažadėta amerikietiškų ginklų partija – iš karto padidės okupantų nuostoliai.

Nors jau ir buvo gandų, kad pirmos sovietinės oro gynybos sistemos S-300 jau įvežtos į Ukrainą, kol kas tebevyksta pokalbiai apie jų perdavimą. Amerikiečiai pasiryžę sumokėti ir vietoje jų pateikti kitos ginkluotės. Nesu didelis S-300 gerbėjas, nes sistema nėra tokia efektyvi kaip teigia rusiška propaganda, tačiau Ukrainoje būtent tokios sistemos reikalingos apginti užfrontės miestus nuo aviacijos ir raketų atakų.

Rusiją itin nervina būsimas S-300 tiekimas, vakar viešai pagrasino atakuoti jas, jeigu bus transportuojamos iš Slovakijos į Ukrainą (su slovakais jau kaip ir susitarta dėl S-300PMU perdavimo ukrainiečiams).

Pasikartosiu – didelis S-300 privalumas yra tai, kad ukrainiečiai jas seniai naudoja ir nereiks laiko apmokyti karius, sistemos galės iš karto keliauti į ugnies pozicijas.

UPD.: rusai giriasi panaudoję viršgarsinį ginklą – raketą „Kinžal”, kuri „sunaikino didelį ginklų sandėlį”. Tiesą sakant, kol kas niekas neaišku – nei ką panaudojo, nei ką pasiekė. Bet ukrainiečiai viską tvarkingai surinks po dalelę, ir sužinosim. Tačiau viena galiu pasakyti tiksliai – visa šita istorija su „Kinžal” labiausiai primena antro pasaulinio karo pabaigą – tada nacistinė Vokietija irgi gyrėsi visokiais „wunderwaffe” (stebuklingais ginklais), tačiau visa tai tebuvo mėginimas reaguoti į pralaimimą karą fronte. Ar Putinui dėl irgi jau reikia slėptis už „wunderwaffe”?
Jeigu fronte ir toliau bus tokia padėtis „nei pirmyn, nei atgal”, galėsime kiek daugiau padiskutuoti apie kare naudojamus ginklus ir taktiką. Šiandien aiškiai matoma, kiek Rusijos rublių buvo paleista vėjais į orą nesibaigiančiose didelio masto pratybose, kurios buvo skirtos ne karių rengimui, o generolų džiuginimui. Tų pačių Rusijos generolų, kurie dabar vienas po kito ištiesia kojas Ukrainoje.

Geros kloties visiems, šiandien su ginklu rankoje ginantiems Ukrainą.

Nuotraukoje – slovakų S-300PMU.

Scroll to Top