Partijos

Povilas Gylys. Partijų traiškymo volas. Vairuotoja – D. Grybauskaitė

Partijų muštynės, ypač prieš rinkimus, yra bent dalinai suprantamas dalykas. Partijos ar jų blokai emocingai konkuruoja dėl rinkėjų simpatijų ir balsų. Visgi ribos politiniam agresyvumui turi egzistuoti. Ir jos yra bent dvi. Pirma, partijos neturi nusiristi iki gryno taškymosi purvu ir, antra, politinėje kovoje kaip įrankis neturi būti naudojamos teisinės institucijos.

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kokia partija žaidžiama politinėje Lietuvos šachmatų lentoje? (video)

alkas.lt

Politinė Lietuvos situacija mįslinga. Artėjant rinkimams prasidėjo politiniai judesiai, kurių logikos iš pirmo žvilgsnio nesimato. Interpeliacijos, atsistatydinimai, apklausos, nepasitikėjimas.

Panašu, kad ruošiama geriausia vieta rinkimų starto aikštelėje.

O kiek tai naudinga Lietuvos valstybei? Ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje…

Audrys Antanaitis kalbasi su Seimo nariu prof. Povilu Gyliu.

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politinės sistemos demokratizavimas – visos tautos reikalas

propatria.lt

Lietuvoje iš karto po Nepriklausomybės atkūrimo prisikūrė daug partijų, tačiau politologai ir apžvalgininkai teigia, kad mūsų valstybės politinę raidą klampina jau daug metų gilėjanti politinės sistemos krizė. Apklausos rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, konstatuojama, kad tos pačios partijos tapo nomenklatūrinėmis ir nesugeba atsinaujinti. Lietuvos politinių partijų ideologinius skirtumus apibūdinti yra taip pat sudėtinga. Nors viešumoje girdime pavadinimus „socialdemokratai“, „konservatoriai“, „liberalai“, tačiau partijų vykdoma politika dažnai neatitinka deklaruojamų ideologinių nuostatų. Apie tai, kas lėmė tokią politinės sistemos krizę ir ar Lietuvos politinė sistema turi galimybių atsinaujinti, diskutuojame su prof. Vytautu Radžvilu.

Tautininkų sąjungos suvažiavimas susigrąžino istorinį pavadinimą ir išsirinko naują vadovybę – pirmininku tapo signataras Audrius Rudys (papildyta)

Šeštadienį, gruodžio 19 d., Vilniuje įvyko Tautininkų sąjungos suvažiavimas, kuriame buvo susigrąžintas istorinis, Antano Smetonos laikų pavadinimas – Lietuvių tautininkų sąjunga, priimtos rezoliucijas svarbiais Tautos ir Valstybės gyvenimo klausimais ir išrinkta nauja sąjungos vadovybė: pirmininkas, Taryba, Etikos bei Kontrolės komisijos.

Kęstutis Ignatavičius. Naglio Puteikio politika – tai „skaldyk ir valdyk“?

Siūlome aktyvaus visuomenininko, Jungtinio Demokratinio judėjimo Panevėžio skyriaus pirmininko, per Prezidento rinkimus surinkusio trūkstančius parašų, parėmusių Naglio Puteikio kandidatūrą, viešą laišką ir kviečiame Tiesos.lt skaitytojus į diskusiją apie galimybes ginti bendrąjį gėrį fasadinės demokratijos sąlygomis.

Jaučiu turįs viešai pareikšti, kad Panevėžio Jungtinis Demokratinis judėjimas (toliau – JDJ) atsiriboja nuo Seimo nario Naglio Puteikio – ir kaip žmogaus, ir kaip politiko, kuris ne kartą pasielgė ir elgiasi negarbingai.

Taip, aš, Kęstutis Ignatavičius, Panevėžio JDJ pirmininkas, 2014 m. prezidento rinkimuose buvau N. Puteikio patikėtinis Panevėžio apskrityje. Kalbinau ir agitavau Lietuvos piliečius ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje balsuoti už N. Puteikį. Pagal gautų balsų skaičių Panevėžyje jis buvo antras po Dalios Grybauskaitės.

Dėkoju visiems piliečiams, kurie patikėjo mano agitacija, ir tuo pačiu nuoširdžiai atsiprašau jūsų visų, kad labai suklydau tai darydamas.

Vytautas Sinica. Gerovės patriotizmas

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“ | 2015 Nr. 3

Patriotizmo sąvoka, kaip visi „-izmai“, yra moderno kūdikis, kurio gimimas paprastai siejamas su XVIII a. prancūzų švietėjų, pirmiausiai Žano Žako Ruso, darbais. Švietėjai konceptualizavo patriotizmą kaip pilietinę dorybę, tačiau šios sąvokos turinys skirtingu mastu ir formomis egzistavo ir buvo skatinamas kone nuo pirmųjų politinių vienetų atsiradimo.

Martynas Pilkis. Penki politinės reklamos triukai intelektualiems rinkėjams

Bernardinai.lt

Politika yra valstybės valdymo menas, kuris demokratinėse valstybėse nebeatsiejamas nuo rinkimų laimėjimo amato. Likus mažiau nei metams iki 2016 m. Seimo rinkimų, kiekvienas lietuvis jau tapo politinės reklamos meistrų taikiniu. Priešingai dažno įsivaizdavimui, manipuliuoti galima ne tik visiškai neišsilavinusiais asmenimis arba politika nesidominčiais, bet šiaip jau padoriais žmonėmis.

Scroll to Top