STT tyrimas: trys pagrindiniai faktai
BNS
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pirmadienį paskelbė apie ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu, kuriame įtarimai pareikšti žinomiems asmenims.
Pateikiame pagrindinius faktus:
BNS
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pirmadienį paskelbė apie ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu, kuriame įtarimai pareikšti žinomiems asmenims.
Pateikiame pagrindinius faktus:
Partijų muštynės, ypač prieš rinkimus, yra bent dalinai suprantamas dalykas. Partijos ar jų blokai emocingai konkuruoja dėl rinkėjų simpatijų ir balsų. Visgi ribos politiniam agresyvumui turi egzistuoti. Ir jos yra bent dvi. Pirma, partijos neturi nusiristi iki gryno taškymosi purvu ir, antra, politinėje kovoje kaip įrankis neturi būti naudojamos teisinės institucijos.
alkas.lt
Politinė Lietuvos situacija mįslinga. Artėjant rinkimams prasidėjo politiniai judesiai, kurių logikos iš pirmo žvilgsnio nesimato. Interpeliacijos, atsistatydinimai, apklausos, nepasitikėjimas.
Panašu, kad ruošiama geriausia vieta rinkimų starto aikštelėje.
O kiek tai naudinga Lietuvos valstybei? Ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje…
Audrys Antanaitis kalbasi su Seimo nariu prof. Povilu Gyliu.
propatria.lt
Lietuvoje iš karto po Nepriklausomybės atkūrimo prisikūrė daug partijų, tačiau politologai ir apžvalgininkai teigia, kad mūsų valstybės politinę raidą klampina jau daug metų gilėjanti politinės sistemos krizė. Apklausos rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, konstatuojama, kad tos pačios partijos tapo nomenklatūrinėmis ir nesugeba atsinaujinti. Lietuvos politinių partijų ideologinius skirtumus apibūdinti yra taip pat sudėtinga. Nors viešumoje girdime pavadinimus „socialdemokratai“, „konservatoriai“, „liberalai“, tačiau partijų vykdoma politika dažnai neatitinka deklaruojamų ideologinių nuostatų. Apie tai, kas lėmė tokią politinės sistemos krizę ir ar Lietuvos politinė sistema turi galimybių atsinaujinti, diskutuojame su prof. Vytautu Radžvilu.
Santrauka
Šeštadienį, gruodžio 19 d., Vilniuje įvyko Tautininkų sąjungos suvažiavimas, kuriame buvo susigrąžintas istorinis, Antano Smetonos laikų pavadinimas – Lietuvių tautininkų sąjunga, priimtos rezoliucijas svarbiais Tautos ir Valstybės gyvenimo klausimais ir išrinkta nauja sąjungos vadovybė: pirmininkas, Taryba, Etikos bei Kontrolės komisijos.
Siūlome aktyvaus visuomenininko, Jungtinio Demokratinio judėjimo Panevėžio skyriaus pirmininko, per Prezidento rinkimus surinkusio trūkstančius parašų, parėmusių Naglio Puteikio kandidatūrą, viešą laišką ir kviečiame Tiesos.lt skaitytojus į diskusiją apie galimybes ginti bendrąjį gėrį fasadinės demokratijos sąlygomis.
Jaučiu turįs viešai pareikšti, kad Panevėžio Jungtinis Demokratinis judėjimas (toliau – JDJ) atsiriboja nuo Seimo nario Naglio Puteikio – ir kaip žmogaus, ir kaip politiko, kuris ne kartą pasielgė ir elgiasi negarbingai.
Taip, aš, Kęstutis Ignatavičius, Panevėžio JDJ pirmininkas, 2014 m. prezidento rinkimuose buvau N. Puteikio patikėtinis Panevėžio apskrityje. Kalbinau ir agitavau Lietuvos piliečius ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje balsuoti už N. Puteikį. Pagal gautų balsų skaičių Panevėžyje jis buvo antras po Dalios Grybauskaitės.
Dėkoju visiems piliečiams, kurie patikėjo mano agitacija, ir tuo pačiu nuoširdžiai atsiprašau jūsų visų, kad labai suklydau tai darydamas.
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“ | 2015 Nr. 3
Patriotizmo sąvoka, kaip visi „-izmai“, yra moderno kūdikis, kurio gimimas paprastai siejamas su XVIII a. prancūzų švietėjų, pirmiausiai Žano Žako Ruso, darbais. Švietėjai konceptualizavo patriotizmą kaip pilietinę dorybę, tačiau šios sąvokos turinys skirtingu mastu ir formomis egzistavo ir buvo skatinamas kone nuo pirmųjų politinių vienetų atsiradimo.
alkas.lt
Nepasakosim, iš kur šis tekstas gautas. Sakykime, jog veikia opozicijos kontržvalgyba. Vienas saugumo darbuotojas padaugino alkoholio, ir štai – rezultatas. Galimi panašumai su Danielio Defo ar Klaivo Liuiso tekstais – visiškai atsitiktiniai.
Bernardinai.lt
Politika yra valstybės valdymo menas, kuris demokratinėse valstybėse nebeatsiejamas nuo rinkimų laimėjimo amato. Likus mažiau nei metams iki 2016 m. Seimo rinkimų, kiekvienas lietuvis jau tapo politinės reklamos meistrų taikiniu. Priešingai dažno įsivaizdavimui, manipuliuoti galima ne tik visiškai neišsilavinusiais asmenimis arba politika nesidominčiais, bet šiaip jau padoriais žmonėmis.