Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Vytautas Sinica. Ir vėl nekaltas melas prieš valstybinės kalbos vartojimą

Komentarų: 7 / Autorius /

Ne pirmus metus Lietuvoje vyksta diskusijos apie asmenvardžių rašymą Lietuvos piliečių pasuose nevalstybine kalba. Nieko keista, jog šios diskusijos ilgus metus užstrigusios ir nejuda iš mirties taško.

Viena pusė (LLRA, LSDP, Lietuvos lenkų diskusijų klubas) kategoriškai reikalauja pažeisti arba pakeisti Konstituciją, ignoruoti visuomenės bendrąjį interesą bei viešąją nuomonę ir asmenvardžius nelietuviškai rašyti vietoje įrašų valstybine kalba. Kita pusė objektyviai negali su tuo sutikti, remdamasi ta pačia Konstitucija, Europos žmogaus teisių teismo sprendimais, tarptautine praktika ir daugumos piliečių interesu. Kadangi į šio išimtinai vidaus politikos klausimo svarstymą įsitraukė ir nuo seno globėjiškai į Lietuvą žiūrinti Lenkija, klausimą išspręsti tapo juo svarbiau geresnių dvišalių santykių labui.

Visuomenininkai kviečia piliečius pasirašyti dėl valstybinės kalbos statuso išsaugojimo

Komentarų: 22 / Autorius /

Lietuvos piliečių sudaryta iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje. Siekiama pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir pateikti Seimui šį siūlymą svarstyti privaloma tvarka. Tam reikia, kad šią iniciatyvą savo parašais paremtų 50 000 šalies piliečių.

Visuomenininkai kviečia piliečius pasirašyti dėl valstybinės kalbos statuso išsaugojimo

Komentarų: 1 / Autorius /

Rugpjūčio 19 d. Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje. Siekiama pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir pateikti Seimui šį siūlymą svarstyti privaloma tvarka. Tam reikia, kad šią iniciatyvą savo parašais paremtų 50 000 šalies piliečių.

Visuomenininkai siūlys Seimui vardų ir pavardžių rašybos klausimo sprendimą

Komentarų: 7 / Autorius /

Rytoj, rugpjūčio 19 d., 10 val., Vyriausioje rinkimų komisijoje Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ pristatys iniciatyvą teikti Seimui įstatymo pataisas, kuriomis būtų išspręstas nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos oficialiuose dokumentuose klausimas.

Iniciatoriai ketina surinkti 50 tūkstančių Lietuvos piliečių parašų ir pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise pateikti siūlymą svarstyti Seimui. Penkiasdešimties tūkstančių piliečių iniciatyvą gavęs Seimas privalo apsvarstyti per tris mėnesius.

Pasipiktinusieji Sveikatos apsaugos ministerijos siekiais įvesti baudas vaikų neskiepijantiems tėvams buriasi į asociaciją kovai už teisę rinktis

Komentarų: 6 / Autorius /

„Objektyviai apie skiepus“ asociacija

Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (SAM) parengti teisės aktų, įskaitant Administracinį kodeksą, pakeitimų projektai siekiant įvesti privalomą skiepijimą mažamečiams vaikams ir baudas to nepadariusiems tėvams bei globėjams buvo lemiamas impulsas įsteigti asociaciją „Objektyviai apie skiepus“.

Dar 2014 metais tuometinio SAM ministro P.V. Andriukaičio išleistas įsakymas, kuriuo neskiepyti vaikai nuo 2016 m. nebus leidžiami nei į valstybinius, nei į privačius darželius, susilaukė daug diskusijų ir prieštaravimų. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo daug skundų dėl diskriminacijos, veiksmai apskųsti teismui, net 4376 žmonės pasirašė po peticija prieš privalomąjį skiepijimą. Peticijoje pateikti argumentai dėl minėto įsakymo nepagrįstumo ir neteisiškumo buvo įteikta SAM. Tačiau ministerija, nepaneigusi peticijoje išdėstytų argumentų bei nepaisydama visuomenėje atsiradusio nepritarimo, paruošė dar griežtesnes sankcijas „nepaklusniesiems“.

Irena Vasinauskaitė. Tikro gerumo ilgesys, arba Apie renginius, kuriuose būna nejauku

Komentarų: 9 / Autorius /

Šiemet Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos platintojui, Sąjūdžio knygnešiui, vieno iš Lietuvos Respublikos pasienio ir nacionalinio saugumo sistemų pirmeiviui Vincui Danieliui būtų sukakę 53-ji. Tačiau jau dvidešimt metų, kaip jo su mumis nebėra. Ilsisi Šiaulių rajono Meškuičių kapinaičių ramybėje greta irgi labai anksti mirusio tėvo. Vis mažesnis ir mažesnis būrelis bendražygių užsuka tos rimties sutrikdyti: kas užsieniuose įsidarbinęs, kas jau savam kalnely atgulęs…

„Kai 1980 m. man reikėjo jaunų žmonių kronikai platinti, paprašiau Meškuičių vidurinės mokyklos istorijos mokytoją Joną Abromavičių, kurį pažinojau, kad ką nors rekomenduotų, – prisimena Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Albertas Špokas. – Pasiūlė jaunuolį Vincą Danielių. Tik vienas? Tuomet dar perklausiau, daugiau patikimų neturi? Atsakė mokytojas, kad vienas, užtat KOKS (išskirta autorės – red. past.)…“

Virginija Vingrienė. Donkichotiška žaliųjų kova dėl Salotės ežero: kas ryšis griauti pakrančių tvoras?

Komentarų: 6 / Autorius /

Susivienijimo Žali.lt ir Pilaitės bendruomenės narė

Žalieji skambina pavojaus varpais: žemės reformos klaidos baigia užtverti priėjimus prie gražiausių ežerų. Nors vandens telkiniai Konstitucijos apibrėžti visų gerovei tarnaujančio valstybės turto statusu, kiekvienas maudynių sezonas nustebina vis netikėtesnėje vietose išdygusių tvorų siurprizais. Vis dėlto šis prasilenkimas su teisine logika narpliojamas ne teisingumo, o pakrantės savininkui naudinga linkme, palaipsniui pratinant mus prie minties, kad vandens telkinius greit tegalėsime matyti tik dosniai susimokėję naujiems paežerių valdovams arba vogčia stebėdami juos per prabangių pilaičių tvorų plyšius.

Irena Vasinauskaitė. Geriausias Romualdo Ozolo atminimo įamžinimas – tęsti jo pradėtus darbus

Komentarų: 5 / Autorius /

Pirmieji pačių rinkto signataro Romualdo Ozolo atminimą nusprendė įamžinti Šiaulių Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės nariai. Atkuriamojo Seimo (Lietuvos Aukščiausiosios tarybos) narys mažne kas savaitę atvykdavo į Rėkyvos rinkimų apygardą, kartu su padėjėjais priiminėdavo rinkėjus asmeniniais klausimais, susitikinėdavo su darbo kolektyvų nariais, bendruomenių žmonėmis. Jis rėkyviškiams pasiūlė burtis bei organizuotai veikti. Taip gimė pirmosios pilietinės bendruomenės.

Scroll to Top