Lietuvos Sąrašas
Piliečių Santalka bei M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas šių metų rugpjūčio 23 dieną, sekmadienį, 17 valandą, S. Daukanto aikštėje Vilniuje kviečia piliečius paminėti devintąsias pulkininko Vytauto Pociūno žūties metines.
Lietuvos istorijoje laikotarpis nuo 1939 metų rugpjūčio 23-iosios iki 1989-ųjų rugpjūčio 23-iosios yra neįkainojama vertybė – skausmas ir džiaugsmas tiems, kurie jį išgyveno, didžiausia laimė tiems, kurie dalyvavo trijų Baltijos valstybių akcijoje, todėl nekilo ranka parašyti pirminio pavadinimo – „Baltijos kelio akligatvis“. Bet pamąstyti, kur atėjome ar kur link einame mūsų Tikėjimo keliu – verta.
Rugpjūčio 23-iąją Lietuvos Sąjūdis ir Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga kviečia į renginius, skirtus paminėti Molotovo-Ribentropo pakto 76-ąsias metines:
17 val. – šv. Mišios Bernardinų bažnyčioje
18 val. – mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo (Maironio g. prie Bernardinų bažnyčios). Kalbės prof. Vytautas Landsbergis, disidentas Antanas Terleckas ir kt.
19 val. – laužai Ukmergės plento 17-ame kilometre, prie pirmojo „Baltijos kelio“ kryžiaus.
Ne pirmus metus Lietuvoje vyksta diskusijos apie asmenvardžių rašymą Lietuvos piliečių pasuose nevalstybine kalba. Nieko keista, jog šios diskusijos ilgus metus užstrigusios ir nejuda iš mirties taško.
Viena pusė (LLRA, LSDP, Lietuvos lenkų diskusijų klubas) kategoriškai reikalauja pažeisti arba pakeisti Konstituciją, ignoruoti visuomenės bendrąjį interesą bei viešąją nuomonę ir asmenvardžius nelietuviškai rašyti vietoje įrašų valstybine kalba. Kita pusė objektyviai negali su tuo sutikti, remdamasi ta pačia Konstitucija, Europos žmogaus teisių teismo sprendimais, tarptautine praktika ir daugumos piliečių interesu. Kadangi į šio išimtinai vidaus politikos klausimo svarstymą įsitraukė ir nuo seno globėjiškai į Lietuvą žiūrinti Lenkija, klausimą išspręsti tapo juo svarbiau geresnių dvišalių santykių labui.
Lietuvos piliečių sudaryta iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje. Siekiama pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir pateikti Seimui šį siūlymą svarstyti privaloma tvarka. Tam reikia, kad šią iniciatyvą savo parašais paremtų 50 000 šalies piliečių.
Rugpjūčio 19 d. Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje. Siekiama pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir pateikti Seimui šį siūlymą svarstyti privaloma tvarka. Tam reikia, kad šią iniciatyvą savo parašais paremtų 50 000 šalies piliečių.
Rytoj, rugpjūčio 19 d., 10 val., Vyriausioje rinkimų komisijoje Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ pristatys iniciatyvą teikti Seimui įstatymo pataisas, kuriomis būtų išspręstas nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos oficialiuose dokumentuose klausimas.
Iniciatoriai ketina surinkti 50 tūkstančių Lietuvos piliečių parašų ir pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise pateikti siūlymą svarstyti Seimui. Penkiasdešimties tūkstančių piliečių iniciatyvą gavęs Seimas privalo apsvarstyti per tris mėnesius.
„Objektyviai apie skiepus“ asociacija
Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (SAM) parengti teisės aktų, įskaitant Administracinį kodeksą, pakeitimų projektai siekiant įvesti privalomą skiepijimą mažamečiams vaikams ir baudas to nepadariusiems tėvams bei globėjams buvo lemiamas impulsas įsteigti asociaciją „Objektyviai apie skiepus“.
Dar 2014 metais tuometinio SAM ministro P.V. Andriukaičio išleistas įsakymas, kuriuo neskiepyti vaikai nuo 2016 m. nebus leidžiami nei į valstybinius, nei į privačius darželius, susilaukė daug diskusijų ir prieštaravimų. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo daug skundų dėl diskriminacijos, veiksmai apskųsti teismui, net 4376 žmonės pasirašė po peticija prieš privalomąjį skiepijimą. Peticijoje pateikti argumentai dėl minėto įsakymo nepagrįstumo ir neteisiškumo buvo įteikta SAM. Tačiau ministerija, nepaneigusi peticijoje išdėstytų argumentų bei nepaisydama visuomenėje atsiradusio nepritarimo, paruošė dar griežtesnes sankcijas „nepaklusniesiems“.
Šiemet Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos platintojui, Sąjūdžio knygnešiui, vieno iš Lietuvos Respublikos pasienio ir nacionalinio saugumo sistemų pirmeiviui Vincui Danieliui būtų sukakę 53-ji. Tačiau jau dvidešimt metų, kaip jo su mumis nebėra. Ilsisi Šiaulių rajono Meškuičių kapinaičių ramybėje greta irgi labai anksti mirusio tėvo. Vis mažesnis ir mažesnis būrelis bendražygių užsuka tos rimties sutrikdyti: kas užsieniuose įsidarbinęs, kas jau savam kalnely atgulęs…
„Kai 1980 m. man reikėjo jaunų žmonių kronikai platinti, paprašiau Meškuičių vidurinės mokyklos istorijos mokytoją Joną Abromavičių, kurį pažinojau, kad ką nors rekomenduotų, – prisimena Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Albertas Špokas. – Pasiūlė jaunuolį Vincą Danielių. Tik vienas? Tuomet dar perklausiau, daugiau patikimų neturi? Atsakė mokytojas, kad vienas, užtat KOKS (išskirta autorės – red. past.)…“
Rėkyvos gyvenvietės bendruomenę ir jos darbčiausius narius pažįstu nuo pat įsikūrimo. Pati esu šios bendruomenės narė. Organizacijai vadovauja prie jos ištakų stovėjusi veiklioji Nijolė Malakauskienė.
