Ekonominė politika

Raimondas Kuodis: Rusijos vyriausybėje turėtų būti visiška depresija

Nemira Pumprickaitė | LRT televzijos laida „Savaitė“

Lietuvos rinka nėra labai glaudžiai susijusi su Kinijos, tačiau mūsų verslas ten turi didelių planų. Antrosios pagal dydį pasaulio ekonomikos – Kinijos – vaidmuo yra tiek išaugęs, kad be jos pasaulio ekonomika sunkiai įsivaizduojama. Ir jeigu Kinijoje vyksta svarbūs pokyčiai, jie gali turėti didelės įtakos visai pasaulio ekonomikai.

Po nuosmukio savaitės ir chaoso Kinijos akcijų rinkose, antroje savaitės pusėje Kinijos akcijos pradėjo kilti. Tačiau po juanio devalvacijos ir „juodojo pirmadienio“ pasaulis nerimavo, kaip Kinijos valdžia suvaldys savo ūkį. Panika buvo jaučiama ne tik Kinijoje, ji buvo prasidėjusi ir Azijos, Europos bei JAV rinkose.

Apie tai – pokalbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ su ekonomistu Raimondu Kuodžiu.

Atviras europarlamentaro Bronio Ropės laiškas komisarui Vyteniui Andriukaičiui

Gerbiamas Komisijos nary,

Jūsų teiginiai apie Žaliųjų poziciją dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų laisvosios prekybos sutarties (angl. TTIP – Transatlantic Trade and Investment Partnership), išsakyti rugpjūčio 23 d. rodytoje Lietuvos televizijos laidoje „Savaitė“, mane labai nemaloniai nustebino.

Jūsų išsakyti teiginiai leidžia susidaryti nuomonę, kad Europos Parlamento Žaliųjų / Laisvojo aljanso frakcija priešinasi TTIP rengimui. Tikiu, kad tai yra klaidingas, tik kai kuriems, mažiau informuotiems žiūrovams galėjęs susidaryti įspūdis. Taip pat tikiu, kad Jūs puikiai žinote, jog tiek Europos Parlamento Žaliųjų / Laisvojo aljanso frakcija, tiek ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tvirtai remia transatlantinės prekybos sutarties rengimą, ir suprantate, už kokias ir prieš kokias TTIP projekto nuostatas mes pasisakome kartu siekdami, kad būsimoji sutartis būtų kokybiška ir deramai atspindėtų visuomenės lūkesčius.

Tyrimas: Kokioje visuomenėje gyvename ir kokioje norime gyventi

Vytenis Radžiūnas | LRT.lt

Net 78 proc. apklaustų lietuvių mano, kad gyvename socialiai neteisingoje visuomenėje. Vos keli procentai respondentų galvoja, kad Lietuvoje yra nemenka ir socialiai saugi vidurinioji klasė, kaip, pavyzdžiui, Vakarų Europos ar Skandinavijos šalyse. Tokias tendencijas rodo naujausios apklausos apie Lietuvos visuomenės sandarą.

Dr. Laurynas Kasčiūnas: didžioji Pietryčių Lietuvos problema – LLRA suinteresuota regiono atsilikimu

Edvardas Šopkas | LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“ | LRT.lt

Pietryčių Lietuvos politinę padangę monopoliškai valdo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA). Kai kurių analitikų nuomone, tai palanku ne tik pačiai partijai, bet ir Rusijos politikai: „Daug kalbame, kad Rusija bando didinti takoskyras visuomenėse, neleisti, kad jos būtų organiškos, o kaip tik kad būtų susiskaldžiusios“, – įspėja L. Kasčiūnas.

Bankai dirba Lietuvai ar Lietuva – bankams?

Respublika.lt

Bankai įvedė nemokamai išgryninamų pinigų limitus. Estijoje jis siekia 2000 eurų, Latvijoje – iki 715 eurų, o Lietuvoje – iki 580 eurų. Kas vyksta Lietuvoje su bankais, kad iš Baltijos šalių esame labiausiai skriaudžiami?

Apie tai prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskutavo Seimo narys prof. Povilas Gylys, Seimo narys Gintaras Tamošiūnas, buvusi bankininkė Gitana Markovičienė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys Saulius Žilinskas, prof. socialinių mokslų daktarė Jolanta Solnyškinienė. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.

Valdemaras Katkus. Euro zona garma į dugną

Justina Kabakaitė | „Respublika“

Tarp kasdien girdimų prastų žinių apie euro zoną šią savaitę paaiškėjo ir dar viena prasta naujiena – tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ pakeitė Europos Sąjungos skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą. Toks sprendimas reiškia, kad JAV reitingų agentūra gali sumažinti ES skolinimosi reitingą, kuris šiuo metu siekia AA+, per artimiausius dvejus metus.

Nerijus Mačiulis: Kaip ir kodėl galima atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio?

Lietuvos mokesčių sistema yra, švelniai tariant, netobula. Tai pripažįsta ne tik mūsų šalies ekonomistai ir politikai, bet ir tarptautiniai ekspertai. Akivaizdžiausia ir dažniausiai minima problema yra per didelė mokestinė našta, tenkanti dirbantiesiems. Ar įmanoma šią problemą išspręsti radikaliu ir gana netradiciniu būdu – visiškai atsisakant gyventojų pajamų mokesčio? Taip.

Egidijus Meiženis. Lošimų bendrovės jaunimui neria lošimų kilpą

15min.lt

Šiuo metu Lietuvoje nepilnamečiams asmenims draudžiama lošti. Ar lošimo organizatoriai imasi tinkamų veiksmų, kad būtų laikomasi šio įstatymo? Tikriausiai visi lošimo verslo atstovai vieningai sušuktų – „Taip!“.

Vieno televizijos kanalo žurnalistams dar šių metų pradžioje surengus žurnalistinį tyrimą apie tai, ar į lošimų automatų salonus gali patekti nepilnamečiai, paaiškėjo, kad realybė kiek kitokia, nei tvirtina lošimų salonų savininkai. Valandą trukusio eksperimento metu šešiolikametis vaikinas be jokio vargo buvo įleistas į 5 lošimų salonus. Kalbinti verslo atstovai vienu balsu teigė, kad tokio tipo pažeidimų beveik nebūna, o asmens dokumentus turi pateikti visi be išimties.

Scroll to Top