DELFI.lt
[em]„Įsivaizduokite kaimynus, kurie skaniai valgo ir geria vyną, nedirba, ima kreditus, o paskui šeimoje demokratiškai nubalsuoja, kad skolų neišmokės,“ – kuria analogijas Europos, taip pat ir Lietuvos naujieji ezopai. Reakcija, kurios tikimasi, maždaug tokia: „Tinginius graikus reikia bausti ir daugiau neremti.“ Komentatoriai Lietuvoje mėgsta lyginti valstybę su namų ūkiu. Pats laikas liautis. [/em]
DELFI.lt
Ankstų ketvirtadienio rytą Graikijos parlamentas priėmė įstatymą dėl griežtų reformų, kurių reikalauja Europos Sąjunga ir kiti skolintojai mainais į finansinės pagalbos paketą, galintį viršyti 90 milijardų eurų. Įstatymo priėmimas nereiškia, kad Graikijos ir Europos krizė išspręsta. Ji dar tęsis daugelį metų ir neaišku, kaip galiausiai baigsis.
„IQ“
Kartais vyriausybėms reikia restruktūrizuoti skolas. Antraip gali kilti pavojus ekonominiam ir politiniam šalies stabilumui. Bet kai sprendžiant neišsimokančių valstybių klausimą nesiremiama tarptautine teisės viršenybe, pasaulis už restruktūrizaciją sumoka daugiau, nei turėtų. Dėl to šalių skolos rinka funkcionuoja prastai, be reikalo kivirčijamasi ir daug kainuoja delsimas spręsti kilusias problemas.
Bernardinai.lt
Neteko girdėti, kaip aukštieji Lietuvos politikai (ypač krikščionys demokratai), atkakliai stūmę skalūninių dujų (naftos) gavybą ir naujos atominės elektrinės statybą, sureagavo į popiežiaus Pranciškaus enciklikoje „Laudato si“ iškeltą esminį klausimą: „Kokį pasaulį norime perduoti ateisiantiems po mūsų, augantiems vaikams?“
„Koks mūsų gyvenimo tikslas? Dėl ko mes dirbame ir kovojame? Kodėl mes esame reikalingi šioje žemėje?“, – klausia mūsų visų popiežius Pranciškus, o mes (Lietuva) šiuos jo klausimus, deja, pasitinkame tyla. Panašu, kad ši tyla nereiškia entuziastingo pritarimo popiežiui.
Žurnalas „IQ“ pirmą kartą sudarė ir paskelbė 250 turtingiausių žmonių sąrašą. Į jį pateko ir įvairių bendrovių savininkai, ir sporto žvaigždės, politikai.
DELFI.lt
[em]Vengras Zoltanas Pogatsa – ekonomikos ir Graikijos finansų krizės specialistas – mano, kad buvusio Rytų bloko valstybės, dabar priklausančios euro zonai, griežtos Graikijai priešiškos pozicijos ėmėsi dėl galingiausių šalių daromo spaudimo, galingieji jas paprasčiausiai apkvailino. Joms peršama nuomonė, esą Atėnai kenkia jų ekonomikoms. Anot politinės ekonomikos specialisto iš Vengrijos, iš tikrųjų rytinių euro zonos valstybių pinigai niekada taip ir nepasiekė Graikijos – jie keliavo į Briuselį, kur buvo naudojami euro stiprinimui, rašo analyzegreece.gr.[/em]
Kaip nesunku suprasti, atsargi ir konkrečių TTIP sutarties pasekmių įvertinimo reikalaujanti Žaliųjų ir jų partnerių pozicija yra orientuota į ilgalaikę šios sutarties naudą. Mes nesiekiame visomis priemonėmis skubinti šio tikrai svarbaus dokumento pasirašymo vien tam, kad kažkas įvykdytų neapgalvotą spartuolišką pažadą šiemet baigti derybas. Vietoje to skatiname, kad galutinis dokumentas išsamiai atspindėtų europiečių interesus, o idealiu atveju – ir amerikiečiai turėtų galimybę perimti pažangesnį europinį reguliavimą. Visiškai pritariu už tarptautinę prekybą atsakingų ES valstybių narių ministrų tarybos posėdžio formuluotei apie TTIP kaip „strateginio kertinio transatlantinių santykių elemento“ svarbą. Dėl to aš ir mano kolegos sieksime, kad šis elementas taptų kokybišku. Todėl šiose derybose Europos Parlamentui, kaip vienintelei tiesiogiai išrinktai ir visus Europos Sąjungos piliečius atstovaujančiai institucijai, svarbu neskubėti ir nepamiršti lietuvių liaudies išminties, kad prieš kerpant (ar priimant bet kokį rimtą sprendimą) verta devynis kartus pamatuoti.
Sekmadienį Europa išvengė kulkos. Nepaisant daugybės priešingų prognozių, Graikijos piliečiai tvirtai parėmė savo valdžios priešinimąsi kreditorių reikalavimams. Net ir aršiausi Europos Sąjungos rėmėjai dėl to turėtų lengviau atsikvėpti.
Rytoj Europos Parlamentas balsuos dėl rezoliucijos dėl ES ir JAV prekybos susitarimo (angl. santr. TTIP). Siūlome pasiklausyti seminaro, vykusio birželio 25 d. Vilniuje „Ar transatlantinė sutartis išgelbės mus nuo Rusijos?“, pranešimų.
lrytas.lt
Paprastai pranešimuose apie skurdą skelbiama skurstančių gyventojų dalis. Ji Lietuvoje – 20 proc. Tai žmonės, kurių namų ūkiuose pajamos mažesnės už santykinę skurdo ribą – 60 proc. vidurinio namų ūkio pajamų. Pagal 2013-ųjų statistiką, kai buvo gauti paskutiniai duomenys, ji yra 235 eurai vienam asmeniui ir 493 eurai keturių asmenų šeimai.
