Geopolitika

George Friedman. Diskutuoti apie Hirošimos bombardavimo moralumą

Bernardinai.lt

Kiekvienais metais, minėdami Hirošimos atominio bombardavimo metines, nuščiūvame. Ši tragedija veikiau trikdo, nei skatina kelti klausimą – kiek sprendimas panaudoti atominį ginklą prieš karingą Japoniją gali būti pateisintas? Ar apskritai galima kelti tokį klausimą, ar tai netolygu bandyti klausti apie Holokausto pateisinimą?

Pirmiausia, turėtume kelti klausimą apie modernią ginkluotę apskritai. Bene pirmą kartą klausimas apie naujų ginklų moralumą iškilo, kai buvo išrasti šautuvai. Dabar jau priešas galėjo būti nukautas arba sunkiai sužeistas iš didelio atstumo. Tiesa, dar reikėjo įgudusio šaulio. Ypač, kai pereita nuo paprastų šautuvų prie daug galingesnių pabūklų. Kita galimybė, kaip išspręsti problemą, kad nėra paprasta pataikyti į priešus, kuo intensyviau apšaudyti kuo didesnį plotą. Tai skatino kurti kuo galingesnius ginklus.

Valdemaras Katkus. Euro zona garma į dugną

Justina Kabakaitė | „Respublika“

Tarp kasdien girdimų prastų žinių apie euro zoną šią savaitę paaiškėjo ir dar viena prasta naujiena – tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ pakeitė Europos Sąjungos skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą. Toks sprendimas reiškia, kad JAV reitingų agentūra gali sumažinti ES skolinimosi reitingą, kuris šiuo metu siekia AA+, per artimiausius dvejus metus.

Kaip Graikijos sandėris gali sunaikinti eurą

Shahin Valée | 2015 m. liepos 27 d. | „The New York Times“

PARYŽIUS. Liepos 13 dienos susitarimas skirti didesnį finansavimą Graikijai buvo įvardytas „paskutinės minutės žingsniu atgal nuo bedugnės“, tačiau grasinimas „laikinu pašalinimu“ iš eurozonos, pasiūlytas Vokietijos koalicinės vyriausybės, sukrėtė euro pamatus daug stipriau negu atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Tomas Dapkus. Kas ir kaip Putino klane valdo strateginius verslus Lietuvoje? Putino atpildas: užsakymai, pinigai ir įtaka

Alfa.lt

Kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sukūrė kleptokratinę valstybę ir įtvirtino savo oligarchų klaną? Kodėl Vakarai smogė sankcijoms artimiausiai Kremliaus šeimininko aplinkai? Kur V. Putinas ir jo artimiausi bendražygiai laiko savo pinigus? Kam dirba Baltarusijos prezidentas? Ko siekia Kremliaus kontroliuojamo Donbaso karo vadeivos ir teroristai? Kas ir kaip Rusijos prezidento vadovaujamame saugumiečių elite valdo verslus Lietuvoje?

Verta prisiminti. Petro I testamentas

Petro I laikais Maskvos valstybė ligi galo subrandino pasaulio užkariavimo idėją, įtikėjo pakeisianti romėnų didybę. Imperinė Maskvos sąmonė drastiškai atsiskleidžia politiniame testamente, kurį Petras I paliko savo palikuonims ir pasekėjams. Lenkijos istorijai skirtame XIX a. viduryje Leonardo Chodzkos suredaguotame veikale, paskelbusiame šį dokumentą, teigiama, jog Maskvos valdovo testamentas yra vienas svarbiausių Europos politikos aktų, mat vėlesni įvykiai jam suteikė pranašystės pobūdį.

Kaip euras gali tapti spąstais

Bernardinai.lt

Kai 1999 metais buvo įvestas euras, Europos lyderiai teigė, kad bendra valiuta yra neatšaukiama, ir ji paskatins gilesnę ekonominę bei politinę integraciją tarp valstybių narių. Amžinybės pažadas, kuriuo ilgą laiką abejojo euroskeptikai, šiandien atrodo kaip niekada mažai patikimas.

Nors euro zona laikinai išvengė Graikijos pasitraukimo, sunku suprasti, kaip susitarimas, reikalaujantis dar didesnio išlaidų apkarpymo, aukštesnių mokesčių ir suteikiantis tik aptakius pažadus dėl skolos palengvinimo, gali padėti atkurti suluošintą ekonomiką tiek, kad Graikija galėtų išlikti valiutos sąjungoje. Ketvirtadienį Graikijos parlamentas priėmė antrąjį paketą reformų, kurių reikalauja šalies kreditoriai. Kiek vėliau šiais metais turėtų būti įvesti ir kiti pakeitimai, tarp kurių yra ir aukštesni mokesčiai ūkininkams.

Povilas Gylys: Graikijos „nukryžiavimas“ – Europos projekto pabaigos pradžia?

15min.lt

[em]Nesu iš besąlygiškai adoruojančių Vakarus, nes ir ten matau nemenkas problemas. Vis dėlto stebint tai, kas vyksta Vakarų viešojoje erdvėje, mane kartkartėmis apima juodas, na, tiek to – baltas, pavydas.[/em]

Nors iš prigimties ir pagal auklėjimą nesu pavyduolis, tačiau pavydžiu Vakarų visuomenėms jų žiniasklaidos. Taip, ir ten esama nemažų informacinių šiukšlynų. Vadinasi, ir ten, ne tik pas mus, dalis žurnalistų dirba viešosios erdvės šiukšlinimo darbus. Užuot tą erdvę skaidrinę, švarinę. Bet, kita vertus, ten esama ir tikros, rimtos žurnalistikos, aukšto lygio analitinių darbų bei publikacijų. Ten daugiau ir pliuralizmo, t.y. nuomonių įvairovės, gerokai mažiau baimės pasakyti ar parašyti tai, ką iš tiesų galvoji. Apskritai demokratijos ten gerokai daugiau nei pas mus. Bent kol kas.

Penktadienį Europos Parlamentas palaimino ES ir JAV derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (TTIP)

Pasinaudojusi triukšmu dėl Graikijos, Europos Parlamento narių dauguma liepos 17 dieną, penktadienį, tyliai priėmė prieštaringai vertinamą rezoliuciją dėl ES ir JAV Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (angl. santr. TTIP). Už rezoliuciją balsavo 436 europarlamentarai, 241 buvo prieš, 32 susilaikė.

Absoliuti Lietuvos atstovų Europos Parlamente dauguma (8 iš 11) balsavo už derybas dėl ES ir JAV laisvosios prekybos susitarimo. Prieš rezoliuciją balsavo Bronis Ropė, Viktoras Uspaskichas susilaikė, Rolandas Paksas nebalsavo.

Josephas E. Stiglitzas. Slaptas korporacijų perėmimas

„IQ“

JAV ir pasaulis karštai diskutuoja dėl naujų prekybos sutarčių. Šie paktai anksčiau vadinti laisvosios prekybos sutartimis, bet iš tiesų tai – valdomos prekybos susitarimai, atitinkantys korporacijų, visų pirma JAV ir ES bendrovių, interesus. Šiandien tokie sandoriai dažniau vadinami partnerystėmis, pavyzdžiui, Ramiojo vandenyno partnerystė. Tačiau susitarimo šalys nelygiavertės, nes iš esmės sąlygas diktuoja JAV. Laimė, amerikiečių „partneriai“ vis labiau priešinasi.

Scroll to Top