„Žalioji Lietuva“
Paviešintas aktyviausių Transatlantinės prekybos sutarties (TTIP) lobistų dešimtukas, veikiantis Europos institucijose. Birželio 24 d. paskelbta statistika atskleidžia, kas skyrė itin dideles pinigų sumas siekdamas sau naudingų susitikimų su Europos Komisijos vadovais.
Petro I laikais Maskvos valstybė ligi galo subrandino pasaulio užkariavimo idėją, įtikėjo pakeisianti romėnų didybę. Imperinė Maskvos sąmonė drastiškai atsiskleidžia politiniame testamente, kurį Petras I paliko savo palikuonims ir pasekėjams. Lenkijos istorijai skirtame XIX a. viduryje Leonardo Chodzkos suredaguotame veikale, paskelbusiame šį dokumentą, teigiama, jog Maskvos valdovo testamentas yra vienas svarbiausių Europos politikos aktų, mat vėlesni įvykiai jam suteikė pranašystės pobūdį.
Bernardinai.lt
Kai 1999 metais buvo įvestas euras, Europos lyderiai teigė, kad bendra valiuta yra neatšaukiama, ir ji paskatins gilesnę ekonominę bei politinę integraciją tarp valstybių narių. Amžinybės pažadas, kuriuo ilgą laiką abejojo euroskeptikai, šiandien atrodo kaip niekada mažai patikimas.
Nors euro zona laikinai išvengė Graikijos pasitraukimo, sunku suprasti, kaip susitarimas, reikalaujantis dar didesnio išlaidų apkarpymo, aukštesnių mokesčių ir suteikiantis tik aptakius pažadus dėl skolos palengvinimo, gali padėti atkurti suluošintą ekonomiką tiek, kad Graikija galėtų išlikti valiutos sąjungoje. Ketvirtadienį Graikijos parlamentas priėmė antrąjį paketą reformų, kurių reikalauja šalies kreditoriai. Kiek vėliau šiais metais turėtų būti įvesti ir kiti pakeitimai, tarp kurių yra ir aukštesni mokesčiai ūkininkams.
15min.lt
[em]Nesu iš besąlygiškai adoruojančių Vakarus, nes ir ten matau nemenkas problemas. Vis dėlto stebint tai, kas vyksta Vakarų viešojoje erdvėje, mane kartkartėmis apima juodas, na, tiek to – baltas, pavydas.[/em]
Nors iš prigimties ir pagal auklėjimą nesu pavyduolis, tačiau pavydžiu Vakarų visuomenėms jų žiniasklaidos. Taip, ir ten esama nemažų informacinių šiukšlynų. Vadinasi, ir ten, ne tik pas mus, dalis žurnalistų dirba viešosios erdvės šiukšlinimo darbus. Užuot tą erdvę skaidrinę, švarinę. Bet, kita vertus, ten esama ir tikros, rimtos žurnalistikos, aukšto lygio analitinių darbų bei publikacijų. Ten daugiau ir pliuralizmo, t.y. nuomonių įvairovės, gerokai mažiau baimės pasakyti ar parašyti tai, ką iš tiesų galvoji. Apskritai demokratijos ten gerokai daugiau nei pas mus. Bent kol kas.
Pasinaudojusi triukšmu dėl Graikijos, Europos Parlamento narių dauguma liepos 17 dieną, penktadienį, tyliai priėmė prieštaringai vertinamą rezoliuciją dėl ES ir JAV Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (angl. santr. TTIP). Už rezoliuciją balsavo 436 europarlamentarai, 241 buvo prieš, 32 susilaikė.
Absoliuti Lietuvos atstovų Europos Parlamente dauguma (8 iš 11) balsavo už derybas dėl ES ir JAV laisvosios prekybos susitarimo. Prieš rezoliuciją balsavo Bronis Ropė, Viktoras Uspaskichas susilaikė, Rolandas Paksas nebalsavo.
„IQ“
JAV ir pasaulis karštai diskutuoja dėl naujų prekybos sutarčių. Šie paktai anksčiau vadinti laisvosios prekybos sutartimis, bet iš tiesų tai – valdomos prekybos susitarimai, atitinkantys korporacijų, visų pirma JAV ir ES bendrovių, interesus. Šiandien tokie sandoriai dažniau vadinami partnerystėmis, pavyzdžiui, Ramiojo vandenyno partnerystė. Tačiau susitarimo šalys nelygiavertės, nes iš esmės sąlygas diktuoja JAV. Laimė, amerikiečių „partneriai“ vis labiau priešinasi.
DELFI.lt
Ankstų ketvirtadienio rytą Graikijos parlamentas priėmė įstatymą dėl griežtų reformų, kurių reikalauja Europos Sąjunga ir kiti skolintojai mainais į finansinės pagalbos paketą, galintį viršyti 90 milijardų eurų. Įstatymo priėmimas nereiškia, kad Graikijos ir Europos krizė išspręsta. Ji dar tęsis daugelį metų ir neaišku, kaip galiausiai baigsis.
Kaip nesunku suprasti, atsargi ir konkrečių TTIP sutarties pasekmių įvertinimo reikalaujanti Žaliųjų ir jų partnerių pozicija yra orientuota į ilgalaikę šios sutarties naudą. Mes nesiekiame visomis priemonėmis skubinti šio tikrai svarbaus dokumento pasirašymo vien tam, kad kažkas įvykdytų neapgalvotą spartuolišką pažadą šiemet baigti derybas. Vietoje to skatiname, kad galutinis dokumentas išsamiai atspindėtų europiečių interesus, o idealiu atveju – ir amerikiečiai turėtų galimybę perimti pažangesnį europinį reguliavimą. Visiškai pritariu už tarptautinę prekybą atsakingų ES valstybių narių ministrų tarybos posėdžio formuluotei apie TTIP kaip „strateginio kertinio transatlantinių santykių elemento“ svarbą. Dėl to aš ir mano kolegos sieksime, kad šis elementas taptų kokybišku. Todėl šiose derybose Europos Parlamentui, kaip vienintelei tiesiogiai išrinktai ir visus Europos Sąjungos piliečius atstovaujančiai institucijai, svarbu neskubėti ir nepamiršti lietuvių liaudies išminties, kad prieš kerpant (ar priimant bet kokį rimtą sprendimą) verta devynis kartus pamatuoti.
Rytoj Europos Parlamentas balsuos dėl rezoliucijos dėl ES ir JAV prekybos susitarimo (angl. santr. TTIP). Siūlome pasiklausyti seminaro, vykusio birželio 25 d. Vilniuje „Ar transatlantinė sutartis išgelbės mus nuo Rusijos?“, pranešimų.
Siūlome dar du požiūrius į sekmadienį įvykusį graikų tautos sprendimą atmesti šalies kreditorių siūlytą finansinės pagalbos planą ir tokio sprendimo galimas pasekmes Europos Sąjungai ir eurozonai.
Kai Nobelio Ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas sveikina tokį Graikijos piliečių sprendimą ir vadina jį visos Europos laimėjimu, Lietuvos europarlamentaras Antanas Guoga piktinasi: „Kas sumokės už graikų skolas?“ ir moko Lietuvos valdžią „nors kartą „atstovėti“ šalies pensininkų, mokytojų, tarnautojų, visų mokesčių mokėtojų interesus, kurie negauna tryliktos pensijos ar trylikto metinio atlyginimo iš biudžeto“. Šias ir kitas A. Guogos mintis analizuoja Julius Naščenkovas – Politinės komunikacijos instituto vadovas.
