Veidaknygė
Išmintingoji Miliūtė ir kvailasis Radžvilas. Valdiškos televizijos ir Tapino kanalo žvaigždė atskubėjo į pagalbą EK agitatoriams bei buduliams-diplomatams.
Panašu, kad profesorius Vytautas Radžvilas galės pretenduoti į dar vieną garbingą priedėlį prie mokslo laipsnių, pedagoginių vardų bei akademinių regalijų.
Kadaise iš LDK į Maskvą perbėgęs prasilavinęs žmogus Ivanas Peresvetovas aiškino maskvėnų didžiajam kunigaikščiui Jonui Žiauriajam, kad valstybės neįmanoma valdyti be rūsties (bez grozy), be teroro. Lietuvos didikai tuomet teigė priešingai: valstybei valdyti būtinas žmoniškumas.
Pirmoji dalis – ČIA, antroji dalis – ČIA.
Liberalmarksizmas, totalitarizmas ir transgresinės taktikos
Žurnalistų, politikų ir „nevyriausybininkų“ inspiruotą persekiojimą mokytoja L. Raudytė pakomentavo taip:
Dabar galvoju, jeigu ta tema tokia pavojinga, gal apie ją nekalbėti? Bet ar demokratijos laikais negalima kai kurių temų leisti? Nežinau, ar čia nauja ideologija, kur negali pasakyt kai ko, tampi nusikaltėliu. Man priminė sovietinius laikus iš tikrųjų.
pozicija.org
Tiesa, kaip sako evangelistas Jonas, išlaisvina. Bet to neverta tikėtis, jei Tiesą pakeisime Komjaunimo tiesa. Panašiai, atrodo, ir atsitiko birželio 16-ąją Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Stambulo konvencijos ratifikavimas – kas pasikeistų?“ Itin šališkame renginyje (jo rengėjai – LR Seimo Žmogaus teisių komitetas – „pasirūpino“, kad tik vienas iš dešimties pranešėjų atstovautų konvencijos ratifikavimo oponentų stovyklai) buvo galima išgirsti pranešimų, primenančių komjaunuoliškas agitacijas, o renginio kulminacija priminė kulokų pasmerkimą kolchozų sueigose.
„Mūsų Raseiniams“
Posėdžio monotoniją sugriovė žinia, kad daugiau apžvalginių ekskursijų nuo Lyduvėnų tilto nebebus – esą sunku užtikrinti žmonių ir paties objekto saugumą. Todėl pritarta savivaldybės administracijos dalyvavimui projekte „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“. Tikimasi pasinaudojus ES lėšomis sutvarkyti saugomas teritorijas, greta Lyduvėnų tilto pastatyti apžvalgos bokštą ir t.t.
Politikų aistros įsisiūbavo, kai Ekonomikos ir ūkio departamento vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjas Robertas Pareigis pristatė sprendimo projektą „Dėl ilgalaikio turto įsigijimo neskelbiamų derybų būdu Raseinių savivaldybės nuosavybėn.“
2017 m. birželio 1 d.
Kviečiame susipažinti su Laimutės ir Vytauto Kedžių laišku, kuriuo jie šiandien Tarptautinės vaiko gynimo dienos proga kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo narius prašydami nutraukti jų mylimos anūkės Deimantės Kedytės neteisėtą izoliaciją ir tarpininkauti, kad jau penkerius metus tuščiai atsirašinėjančios Vaiko teisių tarnybos liautųsi ignoravusios visų trijų prigimtinę teisę išsaugoti giminystės ryšius ir kuo skubiau sudarytų galimybes bent netiesiogiai įsitikinti, kad jai viskas gerai.
Konstitucinis Teismas nutarė: dvasininkų atleidimas nuo karo prievolės prieštarauja Konstitucijai. Dalijamės dr. sociologo ir politologo Andriaus Švarplio replika iš veidaknygės perskaičius Vyganto Malinausko komentarą „Galimybė laisvai praktikuoti savo tikėjimą Lietuvoje yra naikintina privilegija?“.
Dar vienas abejotinas Konstitucinio Teismo sprendimas: tai, kas Vakaruose yra laisvė į religiją, Lietuvoje yra socialinės privilegijos ir lygybės pažeidimas.
Pro Patria
Balandžio mėnesį, baigdamas svarstymus apie Lietuvos partinio elito politinį servilizmą kaip kliūtį demokratijos veikimui, pažadėjau tęsinį. Kaip tada minėta, demokratijai veikti reikia daugelio dalykų. Tarp jų – kad žmonės balsuotų. Balsuoja gi žmonės tikėdami, kad, pirma, jų kaip piliečių valia kažką reiškia, kad esantys valdžioje vadovausis savo supratimu apie tai, kas gera šalies piliečiams ir ko tikisi šalies piliečiai, taip pat, antra, kad politikų pažadai, programos, kalbos debatuose ir tezės lankstinukuose, tegu ir nėra šventa tiesa, bet leidžia tuos politikus pažinti ir prognozuoti jų elgesį. Balsuojame, kai tikime, kad tai darome ne aklai, o galime žinoti bent esmines vertybines nuostatas ir kryptį, kur links viena ar kita valdžia. Atimkite šį dvejopą tikėjimą iš žmonių ir demokratijos neliks. Pasibaigus Seimo pavasario sesijai galima pažvelgti atgal ir įvertinti, ar tik ne tai ir yra daroma.
Veidaknygė
Vijūnėlę griaus – Prezidentūroje ir pas delfinus šiąnakt šokiai.
Jei tai būtų ne Druskininkuose ir nesusiję su R.Malinausku, kiek yra tikinčių, kad būtų taip atsitikę?
Na, tai tikėkit – Žemė yra plokščia ir lietuviai kilę iš Palemono.
dirba.lt
Pedagogų atlyginimai Lietuvoje yra vieni mažiausių Europoje. Palyginome kiek maksimaliai uždirba kitų šalių mokytojai ir kiek maksimaliai uždirba Lietuvos mokytojai. Skaičiai, kuriuos išvydome pasirodė mažų mažiausiai keisti. Pavyzdžiui, Liuksemburge maksimalus pedagogo atlyginimas yra 11 820 EUR per mėn., o Lietuvoje viso labo 579 EUR per mėn., ir reiškia, kad geriausiai apmokamas Liuksemburge dirbantis pedagogas per pusę mėnesio uždirba tiek, kiek Lietuvoje geriausiai apmokamas mokytojas uždirba per metus.
