Politika

Daiva Tamošaitytė. Ar Lietuvos partizanai nusipelnė tampymo po teismus?

„Lietuvos žinios“

Dažnai matau buvusį Lietuvos laisvės kovų dalyvį, už dalyvavimą pokario partizanų kovose apdovanotą aukščiausiais valstybės medaliais, Albiną Kentrą, einantį Totorių gatve. Netekęs trijų brolių partizanų ir kantriai nešęs rezistencijos sunkumų naštą, A. Kentra jau nepriklausomybės laikais kovoja kitą karą – su biurokratais ir visuotine rezignacija, abejingumu ir piktavališkumu, kurie dar labiau nei metai sulenkė jo pečius, nors giedros mėlynos akys byloja apie nepalaužiamą tikėjimą gera valia ir teisingumu. Dabartinis jo rūpestis – išsaugoti istorinį pastatą, iš kurio XX a. išėjo pirmieji savanoriai ginti Tėvynės.

Partijų įvairovė Lietuvoje – akių dūmimas

Rimvydas Stankevičius | „Respublikos“ žurnalistas

Su žinomu lietuvių poetu, šalies kultūrologu Vytautu Rubavičiumi kalbamės apie vienintelę Lietuvos žmonių laisvę – išvykti į užsienį darbo ieškoti, apie „grietinėlės“ sluoksnį, kuris išties Lietuvoje – sotus bei laimingas, ir apie tai, kaip sunyko tas darinys, ligi šiolei vadintas lietuvių tauta.

Andrius Švarplys. Apie „naująjį studentą“ ir talibaninį „Teisingų Pažiūrų“ pasaulį

Dalijamės Vytauto Didžiojo Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (VD PMDF) dr. Andriaus Švarplio veidaknygėje išsakyta įžvalga apie aukštajame moksle susiklosčiusią situaciją, kuri apsinuogino grupelei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto (VU TSPMI) magistrantų išreiškus pretenzijas dėl prof. Vytauto Radžvilo dėstomo kurso ir jo „reakcingų pažiūrų“ (daugiau skaityti ČIA).

Kas yra tiriamoji ir kritinė žurnalistika pagal Ritą Miliūtę

LRT laidos „Teisė žinoti“ vedėja Rita Miliūtė Vytauto Didžiojo universiteto docento Rimvydo Valatkos kvietimu perskaitė paskaitą, kurioje ji su studentais, būsimais žurnalistais, dalijosi įvairiopa savo patirtimi ir išmintimi. R. Miliūtė pasipasakojo, ir kaip ji tapo žurnaliste, ir kaip ji suprantanti, kas yra tikroji žurnalistika, ir kokių būta įdomių epizodų jos žurnalistinėje karjeroje.

Algimantas Rusteika. Kur dingsta pinigai?

Alfa.lt

Statistika nemeluoja, tik sako tiesą, kuri neteisinga. Jei vienas uždirba 100 000 EUR, dešimt po 1000 EUR ir šimtas po minimalų 380 EUR, vidutiniškai žmogus uždirba 1333 EUR. Pirmasis pasakys: ko norit, runkeliai, tuoj pavysim Europą. Antrasis vargšas: dauguma uždirba daugiau. O trečiasis pasakys, kad tai kapitalistų melas ir visus reikia sušaudyti.

Algimantas Zolubas. Seimas žengė sveikintiną žingsnį

1941 m. birželio sukilimo diena – Birželio 23-ioji, kaip atmintina, 1997 m. liepos 3 d. buvo įrašyta tarp Lietuvos atmintinų dienų, tačiau „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ Respublikos teisės aktu nebuvo įteisintas.

Ką gi minime, į ką atsiremiame? Ar į chaotišką, gal ir neblogą, tačiau neapibrėžtą, manipuliacijoms pasiduodantį, ar turime sukilimą skelbiantį, prieš okupaciją sukilti duotą signalą – istorinį akcentą? Turime pareiškimą „Birželio sukilimo deklaravimas“, paskelbtą 1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiją, kuris ir paskatino Tautą sukilti.

Rasa Čepaitienė. Universitetų šešėlyje

Pro Patria

Vilniaus universiteto Rektorius neseniai viešai pasidžiaugė sparčiai į viršų šuoliuojančiais VU tarptautiniais reitingais. Nors gerą naujieną išgirsti visuomet smagu, tačiau ji nejučia priminė mūsų politikų pomėgį džiaugtis nenumaldomai augančia šalies ekonomika ir nuolat didėjančiu BVP sparčiausios ir masiškiausios ES emigracijos fone… Džiaugtis mūsų mokslo pasiekimais, kaip žinia, irgi būtų kur kas smagiau, jei Lietuvos dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai stabiliai nemuštų ES mokslininkų užmokestį fiksuojančių statistinių lentelių dugno… Tačiau apie šią, kaip ir apie daugelį kitų mūsų aukštojo mokslo skaudulių bei bandymus šią sistemą eilinį sykį reformuoti jau rašyta prirašyta… Šįsyk norėčiau parašyti apie eilinės Lietuvos aukštojo mokslo pertvarkos planų „šalutinį poveikį“, kuris iki šiol nesulaukė didesnio AM reformatorių, visokio plauko ekspertų ir šia tema rašančių žurnalistų dėmesio. Turiu omenyje pačių mokslininkų bendruomenių, įstrigusių nesibaigiančių reformų verpete, savijautą, akivaizdžiai įtakojančią darbo aukštosiose mokyklose atmosferą ir tarpusavio santykius.

Dėl bandymo sunaikinti Vytauto Didžiojo universitetą Kaune, naudojant „Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą”

Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetui

Profesoriaus Algirdo Antano Avižienio prašymas

2017 m. birželio 19 d.

Prašau LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetą nesutikti su Lietuvos aukštajam mokslui žalingu „Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planu” ir patvirtinti jau geranoriškai iki dabar sudarytas susijungimo sutartis tarp Vytauto Didžiojo universiteto ir dviejų partnerių: Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetų. Priežastis, kodėl to plano pasekmės būtų žalingos, išdėstau pridėtame laiške.

Algirdas Antanas Avižienis, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius emeritas

Vytautas Rubavičius. JAV prezidento „operacija“ Europoje ir jos atgarsiai

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas apsilankė Europoje. Džiaugsmingai buvo sutiktas Lenkijoje, pabuvojo Vokietijoje surengtame didžiųjų valstybių dvidešimtuko vadovų susitikime.

Tos jo kelionės nekantriai laukta. Jau prieš vizitą netrūko įvairiausių komentarų bei spėlionių, nes politinę europinio elito vaizduotę ypač jaudrino keletas tos kelionės „taškų“ – apsilankymas Lenkijoje ir susitikimas akis į akį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Prezidento Trumpo kelionė pranoko daugumos lūkesčius, tačiau komentaruose ryškėja keli dalykai, svarbūs pačiai europietiška save vadinančiai politinei savimonei ir dabartinei Europos Sąjungos būsenai nuvokti. Atkreiptinas dėmesys ir į mūsų vietinės žiniasklaidos komentatorinę tendenciją, kuri jau aiškiai pagrįsta tam tikromis ideologinėmis nuostatomis.

Scroll to Top