Politika

Aurelijus Veryga. Ar liberalių pažiūrų fanatikams yra ko baimintis „blaivybės fanatikų“ siautėjimo?

Panašu, kad vis labiau didesnį pagreitį įgaunančios visuomenės palaikomos alkoholio kontrolės iniciatyvos ir siekis Lietuvą pagaliau padaryti civilizuota, o ne laukinio alkoholio magnatų kapitalizmo kamuojama šalimi neprasprūdo pro ausis liberalams. Ir labai simboliška, kad alkoholio pramonės pozicijų stoja ginti negeriantys, ar tuo besigiriantys jų atstovai. Štai liberalų atstovas Romas Sadauskas savo straipsnyje apie „blaivybės fanatikų siautėjimą“ pirmiausia primena, kad jis šiame amžiuje alkoholio jau nevartojo. Toks labai tradicinis triukas, kurį labai dažnai naudoja tabako gamybos įmonių vadovai, vis primenantys, kad jie patys ir jų vaikai nerūko, o kitų rūkymas yra jų asmeninis apsisprendimas. Žodžiu nieko asmeniško, tik pinigai.

Žinių radijas su politologe Rima Urbonaite apie antrąją Dalios Grybauskaitės kadenciją

Antradienį sukako dveji metai, kai Dalia Grybauskaitė buvo perrinkta šalies vadove.

Žinių radijo laidos „Ryto espresso“ vedėjas Tadas Grabys pakvietė Mykolo Romerio universiteto politologę Rimą Urbonaitę pakomentuoti ir įvertinti prezidentės nuveiktus darbus ir tikėtinus sprendimus ateityje.

Politologė pastebėjo, jog šią kadenciją prezidentė Dalia Grybauskaitė daugiau domisi vidaus problemomis, tačiau jei po rinkimų išliks panaši valdančioji dauguma, tikėtis „kokio nors proveržio“ nėra pagrindo (klausytis ČIA).

Viso pokalbio kviečiame klausytis ČIA.

Andrius Švarplys. Lietuvių nacionalinis naratyvas šiandien: kultūrinė mobilizacija į globalius iššūkius ar provinciali modernybės baimė?

Jūsų dėmesiui siūlome sociologo dr. Andriaus Švarplio studiją, kurioje apžvelgiama nepriklausomos Lietuvos nacionalinio naratyvo kaita. Keliami klausimai: kodėl sėkmingą politinę integraciją į Vakarus lydi vidinio nacionalinio pasitikėjimo krizės? Svarstoma, ar tai rinkos išlaisvinimo sukeltų skaudžių socialinių padarinių pasekmė, ar tėra laikinas epizodas demokratijos brandos procese, kuris galiausiai baigsis konsoliduota brandžia demokratija? Studija paskelbta Vytauto Didžiojo universiteto parengtoje kolektyvinėje monografijoje „Tautiniai naratyvai ir herojai Vidurio Rytų Europoje po 1989 m.“ (leidykla „Versus aureus“, 2015).

Įvadas. Lietuvių nacionalinio naratyvo politinė charakteristika šiuolaikinėje Lietuvoje

Lietuvoje jau pasirodė ne viena studija, bandant suvokti Nepriklausomybės nueitą 25 metų kelią. Jose neišvengiamai paliečiami ekonominiai, politiniai, kultūriniai, tapatybės aspektai. Pažymėtinas Zenono Norkaus, Egidijaus Aleksandravičiaus, Leonido Donskio, Alvydo Jokubaičio, Vytauto Rubavičiaus, Nerijos Putinaitės ir kitų indėlis. Diskusija apie šiuolaikinį lietuvių tapatumą Europos integracijos šviesoje dar tik įsibėgėja.

Marius Kundrotas. Prezidentė, Seimas ir žmogaus sudaiktinimas

Alkas.lt

Ne vienas socialiai konservatyvus žmogus Lietuvoje šiandien džiaugiasi. Prezidentė Dalia Grybauskaitė drauge su Seimo priimtu Pagalbinio apvaisinimo įstatymu vetavo to paties Seimo priimtą Darbo kodeksą. Pasigirdo netgi šnekų apie kažin kokią sumanią strategiją, diplomatiją, vetuojant viena, kad galėtum vetuoti kita: atseit – nusodinsime ir liberalus, ir konservatorius.

Irena Vasinauskaitė. Neįvykęs precedentas, arba Margaspalvė partijų koalicija neįveikė tiesiogiai rinkto Raseinių mero

Yra tokia mūsų tautos patarlė – „Papratimas – antras prigimimas“. Todėl nenuostabu, kad Lietuvos politikams labai sunku persiorientuoti: pakeitus Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymą ir merus išrinkus tiesiogiai, nebegalima populistiniais lozungais vadovaujantis destabilizuoti padėtį savivaldybėse per kadenciją pakeičiant kelis merus. Viskas. Reikia mokytis dirbti tariantis, o ne politinę viršenybę vienam prieš kitą demonstruoti.

Agnė Širinskienė. Ar vetuotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas bus paaukotas dėl Darbo kodekso?

„Respublika“

„Turi būti skaidrumas“, – skamba kiekvieno sveikatos apsaugos ministro lūpose. Nesvarbu, kaip po to jis palydimas iš posto – su gėlėmis ar su STT agentų kaukėmis. Tikriausiai skaidrus ministras Juras Požela sutiktų, kad skaidraus žvilgsnio reikėtų ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymui. Ypač toms aplinkybėms, kurios lėmė, kad Nacionalinės sveikatos tarybos įvertintas kaip atitinkantis naujausius mokslo pasiekimus, vėliau jis sulaukė prezidentės veto, nes esą „užkerta kelią nevaisingoms poroms pasinaudoti medicinos mokslu pagrįstais metodais“.

Rabinas Jonathanas Sacksas: mums reikia moralės, kad įveiktume šią pykčio audrą

Bernardinai.lt

„Ministras pirmininkas atsistatydina. Girdimi raginimai, kad opozicijos lyderis pasielgtų taip pat. Peticija, kad būtų rengiamas antrasis referendumas surenka milijonus parašų. Sklinda kalbos, kad Jungtinė Karalystė gali subyrėti. Torių įpėdinystės kampanija tampa nešvankia“, – taip savo rašinį, paskelbtą „The Daily Telegraph“, pradeda rabinas Jonathanas Sacksas.

Liūdnos prof. Boguslavo Gruževskio prognozės: vien gimstamumas Lietuvos demografijos problemos neišspręs

Šį savaitgalį Prienų rajone vyksta trečiasis Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas. Tris dienas keli tūkstančiai pasaulio lietuvių iš daugiau nei keturiasdešimties šalių klausysis pranešimų verslo, mokslo, politikos ir kultūros temomis, vyks įvairūs koncertai, kūrybinės ir technologinės dirbtuvės, susitikimai.

Ką apie Lietuvos demografinę situaciją šį šeštadienį kalbėjo Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis, perskaitęs pranešimą „Demografija: be stabdžių nuo stataus skardžio“, siūlome perskaityti lrt.lt straipsnyje „Liūdnos Lietuvos demografijos prognozės: vien gimstamumas problemos neišspręs“.

Algimantas Zolubas. Po svarstymų ir balsavimų Seime

2015 m. gegužės mėn. 22 dienos Konferencija Seimui pateikė rezoliuciją „Lietuvos gyventojų genocido organizatoriai ir vykdytojai: istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas“, kurioje, atsižvelgdama į SSKP ir jos padalinio LKP nusikaltimų turinį, pobūdį ir mastą, remdamasi Konferencijos konstatuojama dalimi, nusprendė:

Demokratijos kaina

Dr. Mindaugas Tamošaitis | IQ

Siūlome Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojo, knygos „Kazys Grinius ir jo bendražygiai Lietuvos politiniame gyvenime: valstiečiai liaudininkų autoritarizmo laikotarpiu“ autoriaus publikaciją „IQ“ portale.

Scroll to Top