Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei vetavus birželio 28 dieną Seimaso priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, draudžiantį embrionų šaldymą ir numatantį adekvačią gyvybės iki gimimo ir vaiko interesų apsaugą, siūlome įdėmiai perskaityti, kaip šio įstatymo pataisas svarstė mūsų atstovai, kokiais argumentais jie grindė savo poziciją.
Birželio pabaigoje baigė galioti kontraversiškai vertinamo glifosato naudojimo terminas Europos Sąjungoje. Dėl to dar praėjusią savaitę Europos Komisija, nesulaukusi šalių narių pritarimo, pratęsė šios medžiagos naudojimo leidimą 12–18 mėnesių laikotarpiui, kol Europos cheminių medžiagų agentūra pateiks savo nuomonę dėl glifosato poveikio žmogaus sveikatai. Tuo tarpu Europos Parlamento Žaliųjų grupės inicijuotas tyrimas rodo, kad glifosato koncentracija europarlamentarų šlapime iki 26 kartų viršija geriamajame vandenyje leistiną normą.
Bernardinai.lt
Vakar Dalia Grybauskaitė vetavo Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, Seime priimtą po penkiolika metų užtrukusių diskusijų, sugrąžindama jį svarstyti parlamentarams. Šitaip apviltos nevaisingos šeimos, kurios be minėto teisės akto negalės gauti valstybės paramos brangioms procedūroms; apvilti ir tie, kurie tikėjo D. Grybauskaitės kampanijos pažadais apie etišką požiūrį į žmogaus gyvybę.
Panagrinėkime, kaip ir kodėl įstatymas buvo priimtas, kodėl jis nepatiko medicinos verslo atstovams ir kaip jie drauge su idėjiniais liberalais pasiekė savo pažadus išdavusios prezidentės veto.
Siūlome susipažinti, kaip Seimo nariai svarstė, kaip derėtų apibrėžti šeimą, t.y. kuo remiasi prigimtinė šeimos struktūra.
Pirmuoju svarstymu pritartą tokiam Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma Konstituciją papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis, kad šeima sukuriama sudarius santuoką. Šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės. Valstybė saugo ir globoja santuoką, šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.
Į visuomeninį judėjimą „Gyvenimas per brangus“ susibūręs Lietuvos jaunimas antra savaitė tęsia taikų protestą prieš naująjį Darbo kodeksą.
Marija Keršanskienė | Bernardinai.lt
Birželio 28 dieną Seimas pritarė Konstitucijos pataisai, kurioje teigiama, jog šeima kyla iš santuokos, kuri sudaroma laisvu vyro ir moters apsisprendimu, arba esant giminystės ryšiams. Apie tai, kaip šią pataisą reikėtų suprasti, kam ji reikalinga, ar tai nėra perteklinis reguliavimas, kodėl verta apibrėžti santuoką tik tarp vyro ir moters, kalbamės su teisininku Vygantu Malinausku.
Alfa.lt
Danija, palyginus su kitomis sėkmingomis Pasaulio valstybėmis, turi nedaug gyventojų (apie 5.5 mln.) ir mažai gamtinių išteklių, tačiau pagrįstai yra laikoma viena sėkmingiausių šalių pasaulyje. Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos skelbiamame Geresnio gyvenimo indekse (angl. Better life Index) Danijai 2014 metais buvo skirta pirmoji vieta, o šiais metais trečioji – Danija tik minimaliu pasitenkinimo gyvenimu skirtumu (0,1) atsiliko nuo Norvegijos ir Šveicarijos. Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos duomenimis, danai jau eilę metų yra vieni laimingiausių žmonių pasaulyje.
Kokios to priežastys ir ko mes galėtume išmokti iš Danijos?
Alfa.lt
Šių metų balandžio mėnesį Valstybės saugumo departamentas (VSD) pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui Baudžiamojo kodekso pataisas.
VSD pasiūlymas numato, kad tas, kas viešai skleidžia melagingą informaciją arba iškreipia faktus apie Lietuvos Respublikos vykdomą politiką, gynybinius pajėgumus, valstybės institucijas, strateginę ar svarbią reikšmę valstybei turinčius objektus, siekdamas pakenkti šalies interesams ar destabilizuoti joje padėtį, baudžiamas laisvės atėmimu iki 7 metų. Už tokias veikas, daromas vykdant kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį, grėstų bauda iki 10 metų nelaisvės.
Justinas Argustas | „Lietuvos žinios“
Parlamento posėdžių salėje neužsisėdi ne tik tautos išrinktieji, einantys ir ministrų pareigas. Skaičiai liudija, kad Seimo pirmininkė, jos pavaduotojai, ryškiausi opozicijos atstovai šią kadenciją dalyvavo mažiau nei pusėje balsavimų.
Antai Seimo vadovė Loreta Graužinienė balsavo 2006 kartus (iš viso surengti 4663 balsavimai). Statistika rodo, kad maždaug 45 parlamentarai dalyvauja mažiau nei pusėje visų balsavimų.
Žurnalas „Miškai“
Atrodytų, nebetoli tas metas, kai nesustojamai plečiamos vaiko teisės leis jam pačiam nuspręsti, kokioje šeimoje jis nori gyventi, kokią tautybę, rasę ar tėvynę pasirinkti.
„Žinot, mama ir tėti, atsibodo man tie amžini nurodymai – nežaisk kompiuteriu, ruošk pamokas, grįžk iki dvyliktos – skrendu gyventi pas facebooko draugą į Olandją.“
