Politika

Aurelijus Veryga. Gerai suplanuotas alkoholio kontrolės stabdymo ir „smegenų plovimo“ procesas įsibėgėjo

Komentarų: 3 / Autorius /

Bernardinai.lt

Smegenų plovimo sistema parengta ir paleista į darbą. Būtent taip būtų galima pavadinti jau kontūrus įgaunančią alkoholio pramonės viešųjų ryšių strategiją, kurios pagrindinis tikslas yra sukelti abejonių ir stabdyti Seime registruotas alkoholio kontrolės pataisas. Kadangi nemaža dalis jų paremta daugiau kaip 60 000 piliečių parašų, tai tradicinių pasakų, kad draudimais nieko neišspręsi, nebeužtenka. Komunikacija daug geriau apgalvota, profesionaliai parengta ir, galima sakyti, jau duoda apčiuopiamų rezultatų.

Algimantas Rusteika. Jie nedarys nieko

Komentarų: 6 / Autorius /

Tik spėjo baigtis Brexit balsų skaičiavimas – ir jau vokiečiai su prancūzais tariasi, ką daryti, kad nieko nereiktų daryti. Nes be britų tai jau jų vienų Europa. Variantas pirmas – prisukti varžtus iki galo, kad kiti negalėtų pabėgti. Variantas antras – truputėlį atleisti varžtus, kad kitiems sumažėtų noras bėgti.

Didieji sąjungininkai būtų už pirmąjį, mažiukai – už antrąjį. Nors abu variantai beviltiški, nes kalba tik apie pabėgimą. Kaip kokie lagerio prižiūrėtojai, po galais! Ir abu beprasmiški, juk dėl to konsensuso nebus niekada.

Iš arti. Seimo narių dskusija „Brexito“ pamokos Lietuvai: iššūkiai ir politikos kryptys

Komentarų: 4 / Autorius /

Antradienį, birželio 28 d., plenariniame posėdyje Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) iniciatyva buvo surengta politinė diskusija „Brexit pamokos Lietuvai: iššūkiai ir politikos kryptys“.

Jūsų dėmesiui siūlome susipažinti, kaip parlamentarams sekėsi svarstyti naują situaciją Europoje ir Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES galimas pasekmes Lietuvai.

Kur dingsta pinigai? arba Kodėl Lietuvoje vieni gauna mažas algas, o kiti – didelius pelnus?

Parašykite komentarą / Autorius /

Akivaizdus paradoksas – pagal vienus parametrus Lietuva jau kone klestinti šalis, o pagal kitus – vis daugiau žmonių skursta – kelia nemažai klausimų: kodėl bendrasis vidaus produktas (BVP), narystės Europos Sąjungoje metais Lietuvoje augęs kone rekordiškai, veik neturėjo įtakos atlyginimų santykiniam dydžiui, t. y. kodėl Lietuvoje sukurtas BVP, virtęs nacionalinėmis pajamomis, paskirstomas taip, jog pagal BVP dydį nuo ES vidurkio atsiliekame tik ketvirtadaliu, tačiau algomis – perpus? Taigi kodėl Lietuvoje vieni gauna mažas algas, o kiti – didelius pelnus? Galų gale, ir tai ne mažiau svarbu, kodėl oficiali statistika neatspindi realios pajamų nelygybės?

Šiuos ir kitus klausimus svarsto Vilniaus universiteto socialinės politikos dėstytojais Romas Lazutka ir Jekaterina Navickė. Jūsų dėmesiui siūlome jų straipsnį „Klaidus euro kelias: kaip BVP pasklinda lietuvių kišenėse?“, paskelbtą 15min.lt portale.

Alvydas Jokubaitis: Dievas nemiršta pagal ateistų norus

Komentarų: 35 / Autorius /

Donatas Puslys | Bernardinai.lt

Su filosofu Alvydu Jokubaičiu kalbėjomės netrukus po Didžiosios Britanijos referendume priimto sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos. Ne, pokalbis nesisuko apie šį konkretų referendumą. Jis veikiau pasitarnavo kaip lakmuso popierėlis, leidžiantis įvertinti didžiausius šiuolaikinės demokratijos iššūkius ir bėdas. Filosofo teigimu, šiandienė demokratija iš politinio sutvarkymo jau yra tapusi religija, reikalaujančia, kad viskas, net ir Bažnyčia, būtų demokratiška.

Naujai priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas: tarp mitų ir realybės

Parašykite komentarą / Autorius /

Bernardinai.lt

2015 m. gruodžio 8 d. Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, tačiau dabartiniam Sveikatos apsaugos ministrui Jurui Poželai pateikus projektą iš esmės keičiančias pataisas, kilo sudėtingos diskusijos tarp gyvybę nuo jos užsimezgimo pradžios ginančių ir liberalaus įstatymo projekto šalininkų.

Galiausiai, š.m. birželio 28 dieną buvo priimta galutinė šio įstatymo redakcija (projektas Nr. XIP-2502(6) ES), draudžianti embrionų šaldymą ir, anot jo šalininkų bei įvairių sričių specialistų, numatanti adekvačią gyvybės iki gimimo ir vaiko interesų apsaugą. Už naują įstatymą balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė taip pat 3. Įstatymas, pasirašius Prezidentei, įsigaliotų nuo 2017 metų.

Viešoje erdvėje kilus pasipiktinimo bangai ir sklandant teiginiams, kad priimto įstatymo trūkumai skaudžiai palies didelę visuomenės dalį, liberalaus įstatymo projekto šalininkai prašo Prezidentės vetuoti Seime priimtą įstatymą. Pateikiame priimtos konservatyvesnės ir siūlytos liberalesnės įstatymų redakcijų pagrindinius skirtumus, kurie, tikimės, padės susigaudyti situacijoje.

Eurostatas: vidutinis atlyginimas Lietuvoje vienas mažiausių ES, o kainomis jau priartėjome prie ES vidurkio

Parašykite komentarą / Autorius /

Siūlome susipažinti su Eurostato duomenimis, kurie leidžia palyginti Lietuvos maisto kainų lygį ir atlyginimų dydį su kitų Europos Sąjungos šalių-narių statistika.

Viktorijos Chockevičiūtės straipsnį „Šokiruojanti statistika: pagal atlyginimus velkamės dugne, o kainomis artėjame prie ES vidurkio“ skaitykite portale tv3.lt.

Suformuluoti bendri pilietinės akcijos prieš naująjį Darbo kodeksą reikalavimai

Komentarų: 12 / Autorius /

lprofsajungos.lt

Birželio 28 dienos vakare Vinco Kudirkos aikštėje pilietinės akcijos dalyviai, protestuojantieji prieš naująjį Darbo kodeksą, susirinko į generalinę asamblėją. Joje socialinis judėjimas „Gyvenimas per brangus“, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, profesinės sąjungos „Sandrauga“ ir „Solidarumas“ patvirtino reikalavimus dėl naujojo Darbo Kodekso.

Samuelis Greggas: Kur link dreifuoja Europos projektas?

Komentarų: 8 / Autorius /

Bernardinai.lt

„Žemynas, kuris kadaise valdė pasaulį, dabar atrodo dreifuojantis, o jo siela yra pagraužta biurokratijos ir politinio korektiškumo“, – rašo Actono instituto tyrimų direktorius Samuelis Greggas.

Ne europiečiams sudėtinga suvokti dviejų XX amžiuje Europą ištikusių katastrofų mastą. Įkritusios bedugnėn 1914–1918 metais, Europos tautos ir vėl įpuolė ten pat po dviejų dešimtmečių. Nuo Normandijos Vakaruose iki Stalingrado Rytuose viešpatavo mirties apokalipsė. „Niekada daugiau!“ tapo pamatiniu daugelio Europos politikų, tarp kurių buvo tokie žymūs valstybininkai kaip Vakarų Vokietijos atstovas Konradas Adenaueris, italas Alcide’as de Gasperis, prancūzas Robertas Schumanas (dabar yra svarstoma dėl jo paskelbimo šventuoju), šūkiu. Šie politikai stovėjo krikščionių demokratų sudarytų vyriausybių priešakyje netrukus po karo.

Scroll to Top