Po nepriklausomybės atkūrimo, greta neskaitlingų išvykstančių iš Lietuvos kitataučių, iš Lietuvos į užsienius, daugiausiai į Vakarus, išvyko daugybė tautiečių. Išvykusiųjų skaičius nėra fiksuotas, tačiau spėjama, kad jis artėja prie pusės milijono. Išvykimo motyvai įvairūs, tačiau dažniausiai vardijami bėgimas nuo bedarbystės, nuo socialinio saugumo stokos, siekimas kokybiškesnio išsilavinimo, uždarbio verslo startui ar kitokiu tikslu.
Jonas Petryla
Kai gruodžio 29-ąją socdemams išdavus koalicijos partnerius naujoji valdančioji dauguma atstatydino vicemerę Gitaną Rašimienę, meras Algirdas Gricius akcentavo, kad dabar labai aukštai iškelta kartelė ir jis neįsivaizduoja, ką gali pasiūlyti naujieji valdantieji į vicemero postą. Net pačių socdemų atstovas, administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Kurlavičius ne kartą pripažino, kad sunkiai pavyks rasti Gitanos Rašimienės vertą kandidatą. Tačiau viena priežasčių, dėl kurios G. Rašimienė nušalinta, buvo įvardinta jos nekompetencija.
Po gana ilgokų paieškų dabartiniai valdantieji, panašu, jau rado vicemerės pareigoms tinkamą personą. Socialdemokratai į šias pareigas siūlo savo partietę, Seimo nario Edmundo Jonylos padėjėją Dianą Kaupaitienę. Ši žinia ir paskatino pasmalsauti, kuo ši socialdemokratė pranoksta buvusią vicemerę Gitaną?
Rusijoje vykdomas pilietinis projektas „Rusijos mokslininkai už Nadijos Savčenko išlaisvinimą“. Žymūs mokslininkai įrašo trumpus filmukus, kuriuose išsako savo požiūrį į Nadijos Savčenko neteisėtą kalinimą ir teismo farsą.
Tarptautinis valiutos fondas 5,3 trilijonais dolerių įvertino bendras visų pasaulio šalių subsidijas iškastinei energetikai 2015 metais. Tai 10 milijonų dolerių per minutę.
Indrė Vainalavičiūtė | lrytas.lt
Lietuvoje nuskambėjęs ne vienas atvejis, kai į Norvegiją išvykę lietuviai dėl įvairių priežasčių prarado teisę patys auginti savo vaikus ir teisybės ieško Lietuvos ir Norvegijos teismuose.
Iki šiol nemaža dalis tokių istorijų baigdavosi Norvegijos vaiko gerovės organizacijos „Barnevernet“ naudai ir iš lietuvių šeimų atimti vaikai būdavo perduodami globėjams Norvegijoje, net jei Lietuvoje ir buvo giminaičių, galinčių jais pasirūpinti.
Ši situacija turėtų iš esmės pasikeisti, mat Norvegija pagaliau ratifikavo Hagos konvenciją. Šios tarptautinės konvencijos ratifikavimui Norvegijos parlamentas pritarė dar pernai.
Šeima tvirta ne tada, kai gerai. Kai visi drybso sekmadienį krėsluose prie baseinėlio su kokteiliais. Kas ko vertas sužinai atėjus išbandymams. Kai kyla tikra grėsmė visiems ir kiekvienam.
Jei vieningai prieš pavojus, mūru už kitą, negaila paaukoti dalį savo patogumų – tai šeima. Jei riejasi ir kaltina, jei nusispjaut vienam ant kito ir to, kas bus, jei tik pykšt pykšt durys ir užsidaro savo kambariuose – šeimos nėra. Tik laiko klausimas, kada subyrės.
Taip dabar Europos Sąjungoje. Pradžia buvo graži ir protinga, bet tai jau antika. Vidinių įcentrinių ryšių nebelikę. Tik pačiulbėjimai apie amžinąsias vertybes. Pirmas rimtas išbandymas, ir didingos tuštybės kaukės nukrito.
Ar gerai, kad yra viešinami telefoniniai pokalbiai? Ne, negerai. Neteisėtomis priemonėmis arba gudriai naudojantis įstatymo spragomis teisėtos valstybės nesukursime. Toks turėtų būti mano trumpas atsakymas į šį klausimą. Tačiau…
Žiūrint iš visuomenės pusės. Gerai. Tegu velka visas politikų blogybes į dienos šviesą. Skaidrumas ir viešumas padeda kovoti su korupcija, drausmina politikus, valdininkus ir pareigūnus. Viešinimas veikia kaip prevencinė priemonė. Kuo daugiau viešinsime, tuo mažiau bus korupcijos. Jeigu pokalbių viešinimas mažina korupciją, tai reikia viešinti visus visų svarbių, įtakingų asmenų telefoninius pokalbius. Visus, be jokių išlygų.
Žmogaus teisių gynėjai, visuomenininkai ir politikai ne kartą yra perspėję – Lietuvos Respublikos įstatymai sudaro sąlygas klausytis bet kurio piliečio pokalbių net neturint teismo sankcijos ir kontroliuoti šių procesų praktiškai neįmanoma. Šiandien siūlome ištrauką iš Kastyčio Braziulio, buvusio VSD darbuotojo, dabartinio verslo konsultanto, knygos „Visiškai slaptai“ (Alma littera, 2016) apie galimus telefoninių pokalbių pasiklausymo mastus Lietuvoje.
15min.lt
Po Jaltos konferencijos, kai buvo susitarta dėl Europos pasidalinimo ir Vakarai realiai atidavė jos rytinę dalį J.Stalinui, JAV prezidentas F.D.Rooseveltas namo tiesiai nevyko. Pakeliui jis užsuko į dar vieną Amerikai strategiškai svarbią vietą – Jungtinius Arabų Emyratus.
BNS
Pedagogų profsąjungos paskelbė nutraukiančios streiką, prasidėjusį vasario 22 dieną. Pateikiame pagrindinius faktus:
Reikalavimai mažėjo: streiko pradžioje iniciatoriai reikalavo nuo 2016 metų rugsėjo ne tik pradėti įgyvendinti ilgalaikę mokytojų algų kėlimo programą, bet ir panaikinti per krizę įvestas atlyginimų koeficientų žirkles, tam skiriant apie 18 mln. eurų. Vasario 24 dieną profsąjungos paskelbė sutinkančios su mažesne suma – per 12 mln. eurų. Streikas nutrauktas valdžiai pažadėjus nuo rugsėjo skirti papildomus 8 mln. eurų mokytojų algoms ir įsipareigojus atlyginimų koeficientų žirkles panaikinti nuo 2017 metų sausio.
