Ugdymo politika

Kasdien iš pradžios mokyklos, pasibaigus pamokoms, pasiimu savo dukterėčią pirmokėlę ir, kol jos tėvai darbuose darbuojasi, būnu jos aukle. Atsakingas ir įpareigojantis užsiėmimas. Beje, ir labai įdomus. Bendraudamas su vaiku kartais pasijuntu, lyg sugrįžčiau į primirštą savo vaikystę, į dailyraščio pamokas, į netikėta šviesa sušvintantį pirmųjų atradimų džiaugsmą. Sykiu ir lyginu, ko buvome mokomi mes prieš penkiasdešimt metų ir kokį žmogų pasišovusi sukurti mūsų dienų švietimo sistema. Raidynas tas pats, žodžiai tie patys, bet žodžių prasmės, niuansai ir ugdymo intencijos skiriasi. Mano laikų pedagogikos inžinieriai kryptingai kūrė sovietinį žmogų, nepasisekė, bet randai liko siaubingi. Dabartinė sistema pasišovė sukonstruoti kitą, visai naują produktą – europietį.

„Kultūros barai“ 2015 m. nr. 11

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje suaktyvėjo svarstymai apie poreikį Lietuvos universitetams bendradarbiauti su verslo struktūromis, apie tokių ryšių plėtros perspektyvas. Vis dažniau rengiami iškilmingi forumai, skirti šiai tematikai, vyksta verslo, mokslo ir politikos atstovų diskusijos ir oficialesni pasitarimai, aukštųjų mokyklų absolventai aptaria šį opų klausimą su universitetų administratoriais, panaši retorika aidi, rengiant studentų karjeros dienas, aukštųjų mokyklų auditorijose pristatant darbdavius… Dažniausiai tokie svarstymai baigiami viena ir ta pačia gaida, kuri darosi vis labiau panaši į mantrą: glaudesnis universitetų, mokslo įstaigų ir verslo bendradarbiavimas esą galėtų tapti išganinga burtų lazdele. Ja mostelėjus, aukštosiose mokyklose, ypač universitetuose, bus užtikrinta geresnė studijų kokybė, bus rengiama kvalifikuotesnė darbo jėga, kurią pasitelkus pavyks kilstelėti valstybės ekonomiką. Universitetų ir verslo bendradarbiavimas, šalia kitų dalykų, padės pritraukti į Lietuvą reikšmingas užsienio investicijas, šiuo metu plaukiančias pro šalį.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, įspėjamajame streike dalyvavo 12 proc., arba 6,4 tūkst. iš visų šalies pedagogų. Iš jų 500 yra ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai, 5,8 tūkst. dirba bendrojo ugdymo mokyklose, 100 – neformaliojo švietimo įstaigose.

Akademinis personalas – tai bazinė profesija, turinti valstybinį atsakingą uždavinį – padėti pagrindus kuriant ir formuojant būtinas valstybės ir privataus sektoriaus profesijas, pareigybes. Ar gali dabartinėje situacijoje aukštosios mokyklos atlikti valstybės iškeltus uždavinius?

Bernardinai.lt

Amerikietė matematikos mokytoja aplankė Suomiją ir buvo nustebinta tokių didelių švietimo sistemos skirtumų tarp Suomijos ir JAV. Šiame straipsnyje norime Jus supažindinti su itin unikalia suomių švietimo sistema ir paskatinti pamąstyti apie mūsiškės sistemos spragas.

Žinoma, čia labiau matomas yra skirtumas tarp JAV ir Suomijos, bet daug kas tinka ir Lietuvos švietimui, kuriame mes bandome paimti kuo daugiau, patiriame labai daug spaudimo, perdegimo ir gyvename nuolatinėje įtampoje, kuri ne visada vėliau mus apdovanoja saldžių vaisių ragavimu. Kviečiame dialogui.

Almantas Samalavičius | „Kultūros barai“ | 2015 (9)

Arthuras W. Huntas, Tenesio universiteto komunikacijos mokslų profesorius, priklausantis Medijų ekologijos asociacijai, neseniai apdovanotas Cunninghamo premija už išskirtinius pasiekimus dėstymo ir mokslo tyrimų srityse, yra paskelbęs plataus atgarsio sulaukusius veikalus „Nykstantis žodis“ (2003), „Išgyventi technopolį“ (2013) ir kt. Apie aukštojo mokslo problemas su juo šnekėjosi Almantas Samalavičius.

Jolanta Kryževičienė | LRT KULTŪROS laida „Naktinis ekspresas“, LRT.lt

Svarbu, kiek įmanoma nepriklausyti nuo institucijų, nes, kai, sugalvojus ką nors poetiško, reikia suderinti leidimus ar dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, poezijos nebelieka, LRT KULTŪROS laidoje „Naktinis ekspresas“ sako Vilniaus poetu vadinamas menininkas Gitenis Umbrasas.

„Viešieji pirkimai netinka menui. Jei pagal viešuosius pirkimus rinktumės, kas žais krepšinį, galbūt kažkas galėtų ant atsarginių suolelių už alaus bokalą pasėdėti, o ne varžybas laimėti. Taip ir su menu. Jei ieškome, kas pigiau pasiūlys, gauname muliažą, imitaciją, o ne meno kūrinį“, – mano Meilės obuoliuko Moniuškos skvere, Meilės krantų prie Neries, Stebuklo plytelės Katedros aikštėje bei įspūdingo paminklo režimo aukoms atminti autorius.