delfi.lt
Tėvynės sąjungos sukelta isterija dėl Astravo atominės elektrinės (AAE), peraugusi į oponentų pjudymą, gali būti aiškinama įvairiai: ir kaip reklamavimasis artėjant Seimo rinkimams, ir kaip revanšas už pralaimėtus prezidento rinkimus (pjudo užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, taikydamiesi į prezidentą Gitaną Nausėdą).
Į kandidatus kandidatuojantis ambasadorius nutarė išdėstyti savo užsienio politikos sampratą, kurioje atskyrė JAV nuo NATO ir priešpastato Europą su NATO.
Kongenialu!
Į kandidatus kandidatuojantis ambasadorius nutarė išdėstyti savo užsienio politikos sampratą, kurioje atskyrė JAV nuo NATO ir priešpastato Europą su NATO.
Kongenialu!
Tuo metu – prieš ketvirtį amžiaus – buvau Lietuvos užsienio reikalų ministras. Oponentų liūdesiui tebesu gyvas. Gyvas tų įvykių dalyvis ir liudininkas. Turiu faktais paremtą savo nuomonę apie tuos laikus. Bet NĖ VIENAS laisvos žiniasklaidos atstovas, nė vienas žurnalistas, rašantis ar kalbantis rusų kariuomenės išvedimo klausimu, svarbios datos proga nepaskambino, nepaklausė MŪSŲ nuomonės. Todėl pasirodo rašiniai, kuriuose formuojama nuomonė, kad konservatoriai – V.Landsbergis, Č.Stankevičius ir kiti – yra šios istorijos herojai.
LRT.lt
Yra toks savaitinis šveicarų žurnalas „Weltwoche“. Jo leidėjas ir vyriausiasis redaktorius yra politikas Rogeris Koppelis, neseniai paskelbęs vedamąjį straipsnį, išgiriantį Donaldą Trumpą kaip „puikų užsienio politiką“.
Kadangi spaudoje apie Amerikos prezidentą vyrauja neigiami pasisakymai, pats laikas duoti vietos ir teigiamiems, ypač jeigu jie parašyti akivaizdžiai nekvailai.
Po skambaus JAV ir Rusijos prezidentų liepos 16 d. susitikimo Helsinkyje, kuris nedavė jokių konkrečių rezultatų, lietuviškos diplomatijos stajeris Vygaudas Ušackas DELFI portalo „Nuomonių ringe“ paskelbė savo komentarą ir tezes apie „6 žingsnius, kurių turi imtis Lietuva“.
Atkreipkime dėmesį į statistikos naudojimą didžiojoje politikoje.
Siūlome pasiklausyti įrašų, kuriuose užfiksuoti birželio 28 dieną įvykusio prof. Vytauto Radžvilo knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta“ pristatymo Gargžduose momentai.
Viena didingiausių dienų modernios Lietuvos istorijoje – 1941 metų birželio 22-oji, vienas garbingiausių įvykių – Birželio sukilimas. Sudėkime akcentus.
Metai iš metų verkiama, koks kontraversiškas, o gal net gėdingas buvo šis sukilimas. Amžiną atilsį Leonidas Donskis šio dešimtmečio pradžioje viešai aiškino, kad pagerbdami sukilimo dalyvius Vakaruose pelnysime neatplaunamą gėdą. Tikroji gėda būtent taip ir atrodo.
Ne, tai nėra kontraversiškas ir sudėtingas įvykis, nors tokiu jį nuolatos ir sąmoningai mėginama paversti. Absoliuti dauguma tų bandymų laikytini informacinio karo prieš Lietuvą, o pirmiausia – prieš jos istoriją ir valstybingumo legitimumą, išpuoliais.
Kaip jau skelbėme, balandžio 24-ąją Lietuvos Respublikos Seimas be ilgesnių diskusijų ir tarimosi su visuomene ratifikavo CETA sutartį.
Už įstatymą „Dėl Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) ratifikavimo“ balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 6 parlamentarai, 14 susilaikė, o 50 … „nusiplovė“.
Gal kas prisimena, kodėl mes renkame ir išlaikome 140 vadinamųjų „atstovų“?..
