Religija ir filosofija

Pierre Manent. Tikroji ir tariama žmonių vienybė (II)

Pro Patria

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.

Galiu įsivaizduoti apšviestojo europiečio atsakymą į šiuos pastebėjimus. Galbūt jūs esate teisus, – atsakytų jis, tikriausiai bendras politinis ar religinis veiksmas yra aukščiausias galimas žmogaus pasiaukojimas, tačiau jis taip pat apgaubtas rizikos ir yra nepakankamas. Juk laikais, kai Bažnyčia darė viską, kas įmanoma, kad atvestų visus žmones į vienybę katalikybėje, jai teko padaryti ar toleruoti veiksmus, už kuriuos jai dar iki šiol neatleista. Taip pat yra ir su tautinėmis valstybėmis – nors jos ir nėra tiesiogiai atsakingos už XX amžiaus katastrofas, bet bent jau Europoje jos prarado galią ir net valią pakylėti savo piliečių širdis ir vesti juos naujų horizontų link. Jos paprasčiausiai siūlosi apsaugoti savo piliečius nuo globalizacijos suirutės, o piliečiai, kad ir ką jie sakytų, realybėje nieko daugiau ir neprašo.

Kard. Antonio Maria Veglio: Negalime nematyti šalia mūsų vykstančių tragedijų

„Vatikano radijas“

„Viena didžiausių žmogaus ydų yra ta, kad jis labai greitai su viskuo apsipranta, taip pat ir su didžiulėmis tragedijomis, – sakė Popiežiškosios migrantų ir keliaujančiųjų sielovados tarybos pirmininkas kard. Antonio Maria Vegliò komentuodamas ketvirtadienį paskelbtą būsimosios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos temą „Migrantai ir pabėgėliai meta mums iššūkį. Gailestingumo Evangelijos atsakymas“. Visada mus gresia rizika, kad susitaikysime su kitų žmonių nelaimėmis ir nekreipsime į jas dėmesio, bet mes neturime tam pasiduoti. Turime visada matyti kito žmogaus nelaimę ir į ją atsiliepti.“

Kartą Afrikoje: pokalbis su Zanzibaro vyskupu

Rosita Garškaitė | „Lietuvos žinios“

Vasaros pradžioje lankantis Tanzanijai priklausančiame Zanzibare teko susitikti su vyskupu Augustine’u Ndeliakyama Shao. Nors pokalbis sukosi apie katalikų mažumą musulmoniškame salyne, pats pašnekovas užsiminė apie gegužę Airijoje vykusį referendumą, atvėrusį kelią vienos lyties santuokų įteisinimui.

Vyskupas stebėjosi, kad šitaip balsavo šventųjų vardais pakrikštyti airiai. Anot jo, problema ta, kad jie gavo tik krikščioniškus vardus, tačiau ne mokymą. Nei šv. Augustino, nei šv. Tomo Akviniečio šiais laikais Europoje neskaitoma, nesigilinama į Bažnyčios katekizmą.

Geroji Naujiena: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius“

Tai išgirdę, daugelis jo mokinių sakė: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“  Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: „Jus tai piktina? O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, užžengiantį ten, kur jis buvo pirmiau?! Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, yra dvasia ir gyvenimas. Bet kai kurie iš jūsų netiki“. Mat Jėzus iš pat pradžių žinojo, ir kas netiki, ir kas jį išduos. Jis dar sakė: „Štai kodėl aš jums sakiau: niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota Tėvo“.

Nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo. Tada Jėzus paklausė Dvylika: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“ Simonas Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. Mes įtikėjome ir pažinome, kad tu – Dievo Šventasis“ (Jn 6, 60–69).

Sirija: islamo fundamentalistai sunaikino V amžiaus vienuolyną; nužudė garsų archeologą

Teroristinė organizacija „Islamo valstybė – ISIS“ sunaikino dar vieną krikščioniško paveldo paminklą, V amžiaus šv. Eliano vienuolyną, netoli istorinio ir UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančio Palmiros, senovinio romėnų miesto, vieno iš įspūdingiausių archeologinių paminklų Artimuosiuose Rytuose, šiuo metu taip pat pakliuvusio į islamistų rankas.

Verta prisiminti. Christian Jensen. Politikai pamiršo tikrąją priežastį, dėl kurios atėjo į valdžią

Bernardinai.lt

Norime priminti amerikiečio advokato, Lietuvos bičiulio Christiano Jenseno kalbą, kurią jis pasakė 2010 metų pabaigoje Lietuvoje vykusiuose jau dešimtuose Nacionaliniuose maldos pusryčiuose. Neabejojame, kad ji labai aktuali ir šiandien.

Man kelia susirūpinimą tai, ką matau JAV Kongrese, Seime ir daugelyje kitų parlamentų, kuriuose turiu draugų. Esu įsitikinęs, kad išgyvename krizę, bet ji ne ekonominė, apie kurią visi kalba. Ekonominis sunkmetis ateina ir praeina – visuomet taip buvo ir visuomet taip bus.

Tęsiasi vajus prieš kryžius Kinijoje: jėga nugriauta per tūkstantis kryžių

„Vatikano radijas“

Kai prieš dvejus metus Kinijoje, Zhejiang provincijoje, buvo pradėta kryžių griovimų ir nuėmimo nuo bažnyčių akcija, krikščionių bendruomenės protestavo, tačiau daug kas vylėsi, kad šis ateistinės ir komunistinės valdžios uolumo proveržis praeis taip greitai, kaip ir prasidėjo. Tačiau šį kartą, rodos, jie susidūrė su sistemine politika – pasak kai kurių šaltinių, nuo bažnyčių jau nuimta apie 1200 kryžių, o valdžia toli gražu nesiruošia sustoti ir žvelgia į tūkstančius kitų. Dar daugiau – baiminamasi, kad po „eksperimento“ Zhejiang provincijoje bus imtasi represijų visoje šalyje. Kryžių nuėmimas yra pagrindinis akcijos tikslas, bet ne vienintelis: daug atvejų, kai buvo nuimtos statulos, nugriauti bokštai, sunaikinta aplinka.

Dažnai kryžių nuėmimas vyksta dramatiškai: kranai ir buldozeriai atvažiuoja lydimi šimtų policininkų, prieš kuriuos stoja antra tiek parapijiečių, protestantų ar katalikų bendruomenių narių kūnais gindami savo maldos namus. Netrūksta areštų, fizinio stumdymo. Kartais griovėjai laukia keletą dienų, kol žmonių sumažės, kol jie išeis į darbą.

Scroll to Top