Religija ir filosofija

Geroji Naujiena: „Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje tarp savo giminių ir savo namuose“

[quote]Jėzus, mokinių lydimas, parkeliauja į savo tėviškę. Atėjus šabui, jis pradėjo mokyti sinagogoje. Daugelis girdėdami stebėjosi ir sakė:

„Iš kur jam tai? Kas per išmintis jam suteikta, ir kas per stebuklai daromi jo rankomis? Argi jis ne dailidė, ne Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės, Judo ir Simono brolis?! Argi jo seserys negyvena čia, pas mus?!“

Ir jie piktinosi juo. O Jėzus jiems tarė: „Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje tarp savo giminių ir savo namuose.“

Ir jis ten negalėjo padaryti jokio stebuklo, tik keliems ligoniams uždėjo rankas ir juos išgydė.

Jis stebėjosi jų netikėjimu, ėjo per apylinkės kaimus ir mokė. (Mk 6, 1–6)[/quote]

LVK pirmininkas Gintaras Grušas kreipėsi į tikinčiuosius dėl naujos Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo redakcijos: suderinkime mokslą ir moralę

[em]Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas pirmadienį kreipėsi į Lietuvos tikinčiuosius ir visus geros valios žmones, primindamas moralinę pareigą ginti gyvybę bei ragindamas siekti mokslo ir moralės darnos, svarstant naują Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo redakciją. Nauja redakcija, kuri Seime bus svarstoma šį antradienį, siekiama legalizuoti embriono kamieninių ląstelių įvežimą ir eksperimentus su embriono kamieninėmis ląstelėmis Lietuvoje bei atlikti eksperimentus su žmonėmis be jų ar jų atstovų sutikimo.[/em]

John Schellnhuber. „Laudato si“ pasirodė kritiniu žmonijos istorijos momentu

[em]Tekstas parengtas pagal profesoriaus Johno Schellnhuberio pranešimą, skaitytą per enciklikos „Laudato si“ pristatymo spaudos konferenciją birželio 18 dieną.[/em]

Susiduriame su dideliu iššūkiu sustabdyti globalinį atšilimą žemiau 2°C ribos, tuo pat metu skatindami vargingiausiųjų kraštų vystymąsi. Tačiau taip pat turime ypatingą galimybę, nes dar niekada nebuvome sukaupę tiek daug žinių apie Žemės sistemą. Negana to, turime techninių ir ekonominių sprendimų, kaip įveikti dabartinius iššūkius.

Būtinybė nedelsiant reaguoti į enciklikoje aprašomą situaciją remiasi moksliniais duomenimis, kurių sukauptas kiekis tapo neginčijamais įrodymais. Mokslas aiškiai teigia: globalinį atšilimą sukelia šiltnamio efektą skatinančios dujos, kurias išskiria deginamas iškastinis kuras. Jeigu stipriai nesumažinsime šių dujų emisijų, mūsų artimieji ir vaikai patirs netoleruotiną pavojų. Mokslinį konsensusą, kurį pristatė Tarpvyriausybinė klimato kaitos specialistų grupė (Intergovernmental Panel on Climate Change), reguliariai patvirtina prestižiškiausios mokslinės akademijos, tarp jų – Popiežiškoji mokslų akademija ir Popiežiškoji socialinių mokslų akademija, kuri per pastaruosius metus keletą kartų rengė konferencijas klimato kaitos ir globalinio tvarumo temomis. Bet koks atidėliojimas imtis priemonių sukels pavojų klimato stabilumui ir mūsų pačių ateičiai, taigi pats laikas formuoti aljansus, rasti sąlyčio taškų ir veikti bendrai, kaip žmonijai, neužmirštant ir individualios atsakomybės daryti tai, kas nuo mūsų priklauso.

Geroji naujiena. Dievas prikelia ir išgydo: „Nenusigąsk, vien tikėk!“

[quote]Jėzui vėl persikėlus valtimi į kitą pusę, susirinko prie jo didžiulė minia ir sulaikė jį paežerėje. Šit ateina vienas iš sinagogos vyresniųjų, vardu Jajiras, ir, pamatęs jį, puola jam po kojų karštai maldaudamas: „Mano dukrelė miršta! Ateik ir uždėk ant jos rankas, kad pagytų ir gyventų“. Jėzus nuėjo su juo. Iš paskos sekė gausi minia ir jį spauste spaudė.

Ten buvo viena moteris, jau dvylika metų serganti kraujoplūdžiu. Nemaža iškentėjusi nuo daugelio gydytojų ir išleidusi visa, ką turėjo, ji nė kiek nepasitaisė, bet dar ėjo blogyn ir blogyn. Išgirdusi apie Jėzų, ji prasiskverbė pro minią ir iš užpakalio prisilietė prie jo apsiausto. Mat ji sau kalbėjo: „Jeigu paliesiu bent jo drabužį – išgysiu!“ Bematant kraujas jai nustojo plūdęs, ir ji pajuto kūnu, kad yra pasveikusi iš savo negalės. O Jėzus iš karto pajuto, kad iš jo išėjo jėga, ir, atsigręžęs į minią, paklausė: „Kas prisilietė prie mano apsiausto?“ Mokiniai jam atsakė: „Pats matai, kaip minia tave spaudžia, ir dar klausi: ‘Kas mane palietė?’“

Bet Jėzus tebesidairė tos, kuri taip buvo padariusi. Moteris išėjo į priekį išsigandusi ir virpėdama, nes žinojo, kas jai atsitiko, ir, puolusi prieš jį ant kelių, papasakojo visą teisybę. O jis tarė jai: „Dukra, tavo tikėjimas išgelbėjo tave, eik rami ir būk išgijusi iš savo ligos“.

Jam dar tebekalbant, ateina sinagogos vyresniojo žmonės ir praneša tam: „Tavo duktė numirė, kam begaišini Mokytoją?!“ Išgirdęs tuos žodžius, Jėzus sako sinagogos vyresniajam: „Nenusigąsk, vien tikėk!“ Ir niekam neleido eiti kartu, išskyrus Petrą, Jokūbą ir Jokūbo brolį Joną. Jie ateina į sinagogos vyresniojo namus, ir Jėzus mato sujudimą – verkiančius ir raudančius žmones. Įžengęs vidun, jis tarė: „Kam tas triukšmas ir ašaros?! Vaikas nėra miręs, o miega“. Žmonės tik juokėsi iš jo. Tada, išvaręs visus, jis pasiėmė vaiko tėvą ir motiną, taip pat savo palydovus ir įėjo ten, kur vaikas gulėjo. Jis paėmė mergaitę už rankos ir sako: „Talitá kum“; išvertus reiškia: „Mergaite, sakau tau, kelkis!“ Mergaitė tuojau atsikėlė ir ėmė vaikščioti. Jai buvo dvylika metų. Visi nustėro iš nuostabos. Jėzus griežtai įsakė, kad niekas to nežinotų, ir liepė duoti mergaitei valgyti. (Mk 5, 21–43)[/quote]

Geroji Naujiena: „Kodėl jūs tokie bailūs? Argi jums tebestinga tikėjimo?!“

[quote]Tą pačią dieną, atėjus vakarui, jis tarė mokiniams: „Irkitės į aną pusę!“ Atleidę žmones, jie taip jį ir pasiėmė, kaip jis valtyje sėdėjo. Drauge plaukė kelios kitos valtys.

Tuomet pakilo didžiulė vėtra, ir bangos ėmė lietis į valtį taip, kad valtį jau sėmė. Jėzus buvo valties gale ir miegojo ant pagalvės. Mokiniai pažadino jį, šaukdami: „Mokytojau, tau nerūpi, kad mes žūvame?“ Atbudęs jis sudraudė vėtrą ir įsakė ežerui: „Nutilk, nusiramink!“ Tuoj pat vėjas nutilo, ir pasidarė visiškai ramu.

O Jėzus tarė: „Kodėl jūs tokie bailūs? Argi jums tebestinga tikėjimo?!“ Juos pagavo didi baimė, ir jie kalbėjo vienas kitam: „Kas gi jis toks? Net vėjas ir marios jo klauso!“ (Mk 4, 35-41)[/quote]

Sergejus Chudijevas. Politika – kova su priešais?

Bernardinai.lt

Politinio ginčo ypatybė – oponentas įprastai suvokiamas kaip niekšas arba, geriausiu atveju, kvailys. Politiniai oponentai turi būti ne tik klystantys žmonės, tačiau taip pat niekšai. Beje, kas įdomu, oponento kalte vadinama tai, kas sau priskiriama kaip nuopelnas: mes šloviname mūsų drąsių ir išradingų žvalgų nuopelnus ir bjaurimės esą klastingais ir moralinių principų neturinčiais priešininkų žvalgais.

Kodėl svarbu tikėti, kad oponentas ne tik neteisus, o yra būtent niekšas? Tam yra priežasčių.

Geroji naujiena: Dievo karalystė – tarytum garstyčios grūdelis

[quote]„Ir vėl jis kalbėjo: „Su Dievo karalyste yra kaip su žmogumi, kuris beria dirvon sėklą. Ar jis miega ar keliasi, ar naktį ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam visiškai nežinant kaip. Žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje. Derliui prinokus, žmogus tuojau imasi pjautuvo, nes pjūtis atėjo“. Jėzus dar sakė: „Su kuo galime palyginti Dievo karalystę? Arba kokiu palyginimu ją pavaizduosime? Ji – tarytum garstyčios grūdelis, kuris, sėjamas dirvon, esti mažiausias iš visų sėklų žemėje, bet pasėtas užauga, tampa didesnis už visas daržoves ir išleidžia tokias plačias šakas, kad jo pavėsyje gali susisukti lizdą padangių sparnuočiai“. Daugeliu tokių palyginimų Jėzus skelbė žmonėms žodį, kiek jie sugebėjo suprasti. Be palyginimų jiems jis nekalbėdavo, o savo mokiniams skyrium viską išaiškindavo.“ (Mk 4, 26–34)[/quote]

Scroll to Top