Religija ir filosofija

Ettore Gotti Tedeschi. Atviras laiškas Pranciškui: „Moralės mus negali pamokyti tie, kurie sukėlė ekologinę krizę“

bernardinai.lt

[em]Birželio 18-ąją bus paskelbta nauja popiežiaus Pranciškaus enciklika, skirta ekologijos temai „Laudato sii“ („Būk pagarbintas“ arba „Tegarbina tave“). Tai žodžiai, paimti iš garsiosios šv. Pranciškaus Asyžiečio „Kūrinijos giesmės“, dar vadinamos „Saulės giesme“. Nors dokumentas dar tik pasirodys, tačiau viešojoje erdvėje jau kurį laiką vyksta aršūs debatai, ypač dėl „ekspertų“, kuriais, teigiama, remiasi popiežius.[/em]

[em]Ypač daug kritikos sulaukė „tvaraus vystymosi“ guru laikomas Jeffrey Sachsas, kuris ne kartą lankėsi ir Vatikane, pasisakė Popiežiškosios mokslų akademijos kongresuose. Apie tai savo tinklaraštyje „Settimo cielo“ rašo italų apžvalgininkas Sandro Magisteris. J. Sachsas vadovauja Žemės institutui Kolumbijos universitete (Niujorke). 20 amžiaus paskutiniais dešimtmečiais jis išgarsėjo dėl savo „šoko terapijos“, kurią pritaikė kai kuriose Lotynų Amerikos ir Rytų Europos šalyse, kai buvo sparčiai pereita prie laisvosios ekonomikos rinkos, nepriklausomai nuo socialinių pasekmių.[/em]

[em]Labiausiai J. Sachsas žinomas dėl savo drastiškos paramos mažinti gimstamumą ypač neturtingose šalyse, pasitelkiant kontracepciją ir abortus, kuriuos plačiai propaguoja visų pirma JT, kurių dabartinio generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono „specialusis patarėjas“ yra J. Sachsas. Kaip tik šis aspektas sužadino aštriausią daugelio katalikų, ekonomikos ekspertų kritiką.[/em]

Devintinės: Eucharistijos – Dėkojimo – šventė

[quote]Pirmąją Neraugintos duonos dieną, kada aukojamas Velykų avinėlis, mokiniai sako Jėzui: „Kur paruošti tau Velykų vakarienę?“ Jis išsiunčia du mokinius, tardamas: „Eikite į miestą. Ten jus sutiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite iš paskos ir, kur jis nuves, sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas liepė paklausti: Kur man skirtoji menė, kurioje galėčiau su mokiniais valgyti Velykų vakarienę?’ Jis parodys jums didelį aukštutinį kambarį su baldais. Ten ir paruoškite mums“. Mokiniai išėjo ir nuvyko į miestą. Jie rado visa, kaip buvo sakęs Jėzus, ir paruošė Velykų stalą.

Bevakarieniaujant Jėzus paėmęs duoną sukalbėjo palaiminimą, ją laužė ir davė mokiniams, tardamas: „Imkite, tai mano kūnas!“ Paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą, davė jiems, ir visi gėrė iš jos. O jis jiems tarė: „Tai mano kraujas, sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį. Iš tiesų sakau jums: aš jau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje“. (Mk 14, 12–16, 22–26)[/quote]

Švč. Trejybė – Bendrystės slėpinys: „Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20)

[quote]Vienuolika mokinių nuvyko į Galilėją, ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus. Jį pamatę, mokiniai parpuolė ant žemės, tačiau kai kurie dar abejojo. Tuomet prisiartinęs Jėzus prabilo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“ (Mt 28, 16–20)[/quote]

Septintojo Velykų sekmadienio Geroji naujiena: „Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios“ (Apd 2, 4)

[quote]Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti.

Šeštojo Velykų sekmadienio Geroji Naujiena: Esame pašventinti Jo tiesa – Dievo žodžiu

[quote]„Pakėlęs akis į dangų, Jėzus meldėsi: „Šventasis Tėve, išlaikyk ištikimus savo vardui visus, kuriuos esi man pavedęs, kad jie būtų viena kaip ir mes. Kol buvau su jais – tavo man pavestaisiais, – aš išlaikiau juos ištikimus tavo vardui; išsaugojau juos, ir nė vienas iš jų nepražuvo, išskyrus pražūties sūnų, – taip išsipildė Raštas.

Dabar aš einu pas tave ir tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų savyje manojo džiaugsmo pilnatvę. Aš jiems perdaviau tavo žodį, bet pasaulis jų nekentė, nes jie ne iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio. Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo piktojo.

Jie nėra iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio. Pašventink juos tiesa! Tavo žodis yra tiesa. Kaip tu esi mane atsiuntęs į pasaulį, taip ir aš juos pasiunčiau į pasaulį. Dėl jų aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa“ (Jn 17, 11–19).[/quote]

Per Jėzų pažinę Tėvą – Jo Tiesą: esame Jo mylimi vaikai – ir atsivertę, tampame laisvi: išsilaisviname iš nuodėmės vergijos ir mirštame pasauliui. Nors pasaulis Dievo vaikų nekenčia, bet juos lydi Jo džiaugsmo pilnatvė.

Pasitikėdami Jo žodžiu junkimės maldoje už Lietuvą Tiesoje kartu su šv. Pranciškumi tardami: [em]Gelbėk mus nuo pikto: dabartinio, buvusio ar būsimo. Amen.[/em]

Dešimt teisingos visuomenės principų

Teisingumas yra kiekvienos visuomenės kertinis akmuo. Tai buvo akivaizdu vakarietiškos politinės filosofijos pamatus klojusiems senovės graikams, tai po ilgų klajonių turėjo pripažinti ir šiuolaikinė politinė teorija. Pasak vieno generolo, durtuvai šių dienų pasaulyje yra svarbus argumentas. Juos pasitelkus galima pasiekti beveik viską, tačiau sėdėti durtuvų soste neįmanoma. Jei politinė valdžia remiasi vien prievarta, tai vargu ar galima kalbėti apie visuomenę ir valstybę, veikiau apie plėšikų gaujos užgrobtą miestą. Kiekvienas valdovas šalia jėgos argumentų turi surasti ir kitų, kurie paaiškintų, kodėl pavaldiniams dera paklusti valdžiai. Kuo teisingesnė atrodo valdžia, tuo ji galingesnė bei mažiau prievartos jai tenka taikyti, kad išliktų. Kita vertus, sutarti, kad valstybė turi būti valdoma teisingai, tėra pirmas žingsnis. Sunkiau sutarti dėl to, kaip tvarkomą valstybę galima vadinti teisinga.

Šeštojo Velykų sekmadienio Geroji naujiena: esame nebe tarnai, o draugai

Šios dienos Evangelijos pagrindinė žinia: esame mylimi. Kad ir kaip sužeisti bendrystėje – išduoti, atstumti ar patys išdavę, nusigręžę nuo artimo ir jaučiamės neverti nei meilės, nei draugystės – tikėkime: Jis su mumis, su Juo niekada nebūsime vieniši, esame nebe tarnai, o mylimi darugai. Pasitikėdami Jo žodžiu junkimės maldoje už Lietuvą Tiesoje: vienas kitą mylėdami, kaip kad Jis mus mylėjo patirsime ir bendrystės, ir džiaugsmo pilnatvę – ypač tai patirsime tamsos, apleidimo valandą.

Josephas Ratzingeris. Europos siela

„Bažnyčios žinios“ | 2005 m. gegužės 11 d. (Nr. 9)

[em]Europos dienos išvakarėse siūlome prisiminti aktualumo nepraradusį kardinolo Josepho Ratzingerio apmąstymą apie Europą ištikusią dvasinę krizę.[/em]

Europoje esama keisto ateities nenoro. Aiškiausiai tą rodo tai, kad vaikai laikomi grėsme dabarčiai; jie dažnai išgyvenami ne kaip viltis, bet kaip dabarties apribojimas. Kaip tik šią savo didžiausios sėkmės valandą Europa atrodo tapusi viduje tuščia, tarsi paralyžiuota gyvybei pavojingos kraujotakos krizės, reikalinga transplantų. Šį atraminių sielos jėgų vidinį nykimą atitinka tai, kad ir etniniu matmeniu Europa atrodo pasukusi atsisveikinimo keliu.

Prancūzija nusprendė, kad Jono Pauliaus II skulptūra prieštarauja valstybės religinio neutralumo principui

Vatikano radijas

Prancūzijoje „Laisvos minties federacija“ paskelbė apie naują „pergalę“ – Rennes miesto administracinis teismas nusprendė, kad Bretanės regiono miestelyje Ploermel, vienoje aikštėje pastatyta Jono Pauliaus II monumentas prieštarauja valstybės ir religijos atskyrimo principui. Tiksliau, ne pati statula, kuri buvo pastatyta po Jono Pauliaus II mirties, o kryžiaus simbolis virš jos, kuris esą turi primygtinį, vieną religiją – krikščionybę – iškeliantį pobūdį, o tai ir prieštarauja valstybės religinio neutralumo principui.

Scroll to Top