Mokslų akademijos salė 1988-ųjų birželio 3-iąją ir to meto vieši žodžiai.
Romualdas Ozolas:
„Visa, kas trukdo sužibėti mūsų protų šviesai, paliksime nuošalyje. Kiekvieną, kad ir nedidelę, idėją kaupsime į mūsų išminties piramidę.“
Vytautas Landsbergis:
„Dabar visi mes – beveik visi – jau norime būti Vydūno „sau žmonėmis“. Mes – ne darbo jėga, ne trąša kažkieno laukuose. Mes turime savo pačių gyvenimo tikslą. […] Puoselėkime bičiulystę, talką, jausmą, kad visa, kas kieno nors iš mūsų padaryta, tai visų padaryta. Ir nepuoselėkime pavydo, įtarumo, apkalbų, irzlių Europos provincijos miestelių pavydo.“
Meilė Lukšienė:
„Pirmiausia būtina išstumti iš savo vidaus vergą. Jei to nepadarysime, užteks stipresnio treptelėjimo iš šalies ar net krašto viduje – ir vėl būsime vergai. Prievarta gimdo prievartą. O reikia gilaus žmogiškumo, orumo ir tautinės savigarbos, kuri įpareigotų mus elgtis pagarbiai su kiekvienu žmogumi ir gerbti teisybę, pirmiausia už ją kovoti. […] Dabar reikia savarankiškai mąstančių žmonių, bet, deja, tokių beveik ir neturime.“
Jono Česnavičiaus nuotrauka