Dr. Norbertas Penkaitis. Savižudybės: sąmoningos ir užprogramuotos

Natūralu, kad žmonės nori būti sveiki, laimingi ir ilgai gyventi. Tik retas tai pasiekia, nes lengviau gyventi nepaisant jokių sveikos gyvensenos taisyklių. Nors nesveikų ir nelaimingų žmonių yra apstu, dėl to žudosi tik nedaugelis, bet juk nesveikai gyvena ir tuo savo gyvenimą trumpina dauguma žmonių. Deja, Lietuvos gyventojai užtikrintai pirmauja Europoje ir pagal savižudybes, ir pagal trumpą amžių.

Sąmoningos savižudybės ir jų priežastys

Lietuvoje daugiau gyventojų nei kitose šalyse yra nusivylę gyvenimu ir ryžtasi jį užbaigti. Rezultatas – kasmet nusižudo apie tūkstantis gyventojų. Tai reiškia, kad 100 tūkst. gyventojų tenka apie 35 savižudybės. Tokiu būdu mes pirmaujame Europos Sąjungoje, kurios vidurkis siekia tik apie 10, o antrą vietą užimančiose Latvijoje ir Vengrijoje – apie 20 savižudybių.

Visoms šalims būdinga, kad savižudžių vyrų yra daugiau nei moterų, bet ir vėl – mūsų vyrai užtikrintai pirmauja, nes jie žudosi beveik 4 kartus dažniau nei moterys. Lietuvos gyventojams būdinga ir tai, kad daugiausia žudosi 45–54 metų, t.y. darbingo amžiaus žmonės.

Svarbiausios žudymosi priežastys yra bedarbystė, depresija, alkoholizmas, psichiniai sutrikimai, ligos, vienatvė, finansinės problemos. Lietuvoje, kaip ir Europoje, savižudybės mažėjo iki 2008 m., bet 2009 krizės metais ES jos išaugo 6,5 proc., o Lietuvoje – 11,1 proc. Ši tendencija yra susijusi su išaugusiu nedarbu, kuris dažnai sukelia ne tik finansinių problemų, bet ir depresiją bei alkoholizmą. Lietuvoje šios priežastys pasireiškė stipriau nei daugumoje kitų Europos šalių. Teigiamai vertinti galima ilgalaikę šalies savižudybių tendenciją – jų pikas (1723 savižudybės) buvo pasiektas 1996 metais, o 2012 m. įvyko „tik“ 927 savižudybės.

Nesąmoningų savižudybių scenarijus

Žmonių gyvenimo trukmei didžiausią įtaką daro gyvenimo būdas. Nesveika gyvensena prilygsta lėtos savižudybės užprogramavimui, nes ji sukelia ligas ir ankstyvą mirtį. Svarbus vaidmuo tenka pripažintiems žalingais įpročiams, t.y. alkoholizmui, rūkymui, narkomanijai, fizinio aktyvumo stokai. Tačiau žalingo įpročio statuso ne mažiau nusipelnė ir nesveika mityba.

Pagal mirties priežastis pasaulyje pirmauja širdies-kraujagyslių ligos, kurios sudaro 29 proc. visų pagrindinių mirties atvejų, o Lietuvoje – net 57 proc. Nuo širdies-kraujagyslių ligų kasmet miršta apie 9 tūkst. Lietuvos gyventojų, tai yra apie 310 žmonių, skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, arba net 4 kartus (!) daugiau nei vidutiniškai ES su 76 mirties atvejais. Ši situacija turi esminės įtakos žmonių gyvenimo trukmei. Lietuvos vyrų amžiaus vidurkis siekia 68 metus, moterų – 80 metų, kai atitinkami ES vidurkiai – 78 ir 83 metai.

Pasaulyje ilgiausiai gyvena Japonijos salos Okasama moterys, kurių daugelis dar būdamos darbingos sulaukia 100 ir daugiau metų. Jų mitybos pagrindą sudaro daržovės, vaisiai ir žuvys, bet valgo mažai, neturi antsvorio ir žalingų įpročių, o visą amžių išlieka fiziškai aktyvios.

Širdies-kraujagyslių ligoms didžiausią įtaką turi mityba. Mitybos srityje egzistuoja ne tik daug skirtingų, bet ir viena kitai prieštaraujančių ir žmones klaidinančių teorijų bei modelių. Patikliausia informacija yra ta, kuri remiasi stambia dimensija moksliškai ištirtais rezultatais. Taip, pavyzdžiui, žymus JAV mitybos srities guru prof. T.Colinas Campbelas (T.Colin Campbell), vadovaudamas kinų mokslininkams, ištyrė 880 mln. Kinijos gyventojų mitybos įpročius, jų įtaką sveikatai, ligoms ir mirtingumui. Svarbiausi šio ir analogiški kitų tyrimų rezultatai įrodė, kad nesveika mityba labiau už kitas priežastis lemia daugumos ligų ir mirties atvejų.

Būdinga, kad netinkama mityba labiausiai paplitusi turtingose šalyse, kurių gyventojai valgo per daug, per riebiai ir saldžiai, daug gyvūninės ir mažai augalinės kilmės produktų, todėl išsivysto vadinamosios civilizacijos ligos. Daugumai žmonių svarbiausia yra tai, kad maistas būtų skanus, o skaniausias maistas dažnai būna riebus, saldus ir kaloringas.Dėl tokios mitybos atsiranda antsvoris, o dažnai – ir nutukimas. Nutukusių žmonių JAV yra 32 proc., Lietuvoje – 20 proc., vidutiniškai ES – 15 proc., o daugelyje Trečiojo pasaulio šalių – apie 2 proc.

Ką reiškia nutukimas ir „normalus“ svoris? Jų nustatymui yra sugalvota vadinamoji kūno masės indekso (KMI) formulė: svoris kilogramais, padalytas iš ūgio centimetrais, pakeltu kvadratu. Indekso reikšmė 21–25 reiškia normalų svorį, 25–30 – antsvorį, o per 30 – nutukimą. Ji galioja tik „normalaus“ sudėjimo žmonėms, nes, pavyzdžiui, raumeningas 1,70 m. ūgio vyras, sveriantis 90 kg, bus neteisėtai apšauktas nutukusiu (90: [1,7×1,7]=31,1) net ir neturėdamas jokio riebalinio audinio.

Be gausaus maisto vartojimo nenutunkama, tačiau tas pats maisto kiekio perteklius dėl kai kurių organizmų greitos medžiagų apytakos ir žarnyno veiklos pašalinamas, tačiau dauguma organizmų kaupia perteklinį maistą riebalinio audinio pavidalu. Nutukimas nėra vienareikšmiškas: vyrams riebalai labiausiai kaupiasi pilvo srityje, apauga vidaus organus, apsunkina jų veiklą, gali sukelti net mirtį, o moterų kūno riebalai labiau pasiskirsto apaugdami ne tik pilvą, bet ir krūtis, šlaunis bei sėdmenis.

Kadangi nutukęs kūnas neatitinka grožio standartų, tai klesti lieknumo dietos. Bet dietų (dažniausiai žalingų sveikatai) laikui pasibaigus svoris dažniausiai dar daugiau atauga, tad dieta vėl kartojama ir išeina daina be galo. Vokietijoje efektyviausia laikoma FdH (Friss die Hälftevalgyk pusę) dieta, nes kitos dažniausiai būna apgaulingos. Numesti antsvorį ir apsivalyti organizmui efektyviai padeda badavimas, tačiau radikali jo forma gali pakenkti sveikatai. Tą patį tikslą galima pasiekti žymiai lengviau nekenčiant alkio – vakare ir kitos dienos rytą užkandant nedaug vaisių, kurie lengvai virškinami ir suteikia organizmui pakankamai laiko apsivalyti nuo teršalų ir mažinti antsvorį.

Dėl nutukimo anksčiau ar vėliau išsivysto įvairios ligos. Jis yra susijęs su 25 proc. širdies-kraujagyslių ir su 40 proc. krūties vėžio ligų. Svarbus vaidmuo vystantis širdies-kraujagyslių ligoms tenka cholesteroliui (skirstomas į gerąjį ir blogąjį), kuris riebios medžiagos pavidalu yra visose gyvūnų ląstelėse ir reikalingas normalioms organizmo funkcijoms. Jį gamina kepenys (80–90 proc.), o dalis gaunama su gyvūninės kilmės maistu, dažnai susidaro jo perteklius ir blogasis cholesterolis gali nusėsti ant kraujagyslių sienelių, suformuodamas aterosklerozines plokšteles, susiaurinančias kraujagyslių spindį ir taip sukelti aukštą kraujospūdį. Kartais išsivysto plokštelių atplaišos – pažeisdamos kraujagyslių sieneles jos suformuoja trombus (kraujo krešulius), galinčius užkimšti kraujagyslių spindį ir sukelti širdies infarktą arba insultą, kurie dažnai baigiasi invalidumu arba mirtimi. Be to, nutukimas ne tik labai apsunkina judėjimą, bet nuo gausaus gyvūninės kilmės maisto sąnariuose gali atsirasti druskų, o tulžyje, inkstuose, šlapimo pūslėje ir šlapimtakiuose – susiformuoti akmenys.

JAV, kur vartojama daug mėsos ir pieno produktų, cholesterolio vidurkis siekia 215 mg dekalitre, o Kinijos kaimo vietovėse, kuriose mitybos pagrindą sudaro augalinis maistas, – 127 mg/dl. Aukštas cholesterolio lygis yra atsakingas ne tik už širdies-kraujagyslių bet ir už onkologinių ligų atsiradimą. Pavyzdžiui, minėta Kinijos studija ištyrė, kad mirtys nuo koronarinės širdies ligos tarp JAV vyrų buvo 17 kartų (!) dažnesnės nei Kinijos kaimo vietovėse, o JAV moterų mirtingumas nuo krūties vėžio 5 kartus viršijo Kinijos moterų. Taip pat daugelis kitų mokslinių tyrimų įrodė, kad krūties vėžio mirtingumas daug kartų didesnis šalyse, kuriose gyvūniniai riebalai vartojami gausiai, nei tose šalyse, kur jų kiekis žymiai mažesnis.

Akivaizdu, kad dėl žinių ar/ir valios stokos daug žmonių nesveikai maitindamiesi užsiprogramuoja ligas ir ankstyvą mirtingumą. Tačiau daugelis jų, net ir suvokdami rūkymo, alkoholizmo ir narkotikų žalą, vis tiek tų „malonumų“ neatsisako. Pagal žalingus įpročius mes esame Europoje tarp pirmaujančių. Jie yra įvairių ligų ir mirčių svarbi priežastis. Akivaizdžiausia išraiška yra vėžys. Pagal mirties atvejus vėžys ES užima pirmą vietą, o Lietuvoje – antrąją – po širdies-kraujagyslių ligų. Bet vis dėlto vėžys Lietuvoje kasmet į kapus nusineša apie 190 žmonių, o ES vidutiniškai – apie 170.

Vėžio ligos mažiau nei širdies koreliuoja su mityba, tačiau nesveika mityba silpnina imunitetą ir padidina riziką susirgti vėžiu. Vėžio ligoms kur kas didesnę įtaką daro aplinka bei genai, bet pagrindinė vėžio mirčių priežastis yra pavėluotai nustatyta diagnozė, nes pradinės stadijos vėžys dažniausiai yra išgydomas.

Receptas prieš savižudybes – sveika gyvensena

Sveikai gyventi – tai gyventi be ligų ir daktarų 100 ir daugiau metų. Daugumos žmonių genuose yra užprogramuota sulaukti tokio amžiaus, tačiau ar tai bus pasiekta, labiausiai priklauso nuo gyvensenos, ypač – nuo sveikos mitybos. Apie ją ir jos padarinius egzistuoja daug mitų: sveika yra tai, kas skanu, mėsa reikalinga dėl geležies, pienas – dėl kalcio, sviestas – dėl vitamino A, sveikas maistas yra brangus, vaisių galima valgyti be saiko, mažai valgant, vis tiek svoris auga ir pan.

Nors egzistuoja įvairių sveikos mitybos modelių, tačiau labiausiai mokslinio tyrimo rezultatais pagrįstas modelis yra minėto mitybos eksperto C. Campbelo. Jis rekomenduoja laikytis tokio mitybos plano: apie 80 proc. maisto kaloringumo turėtų sudaryti angliavandeniai ir po 10 proc. baltymai ir riebalai. Kadangi angliavandeniai dominuoja augalinės kilmės produktuose, tai jie ir turi sudaryti mitybos pagrindą.

Sveikiausi angliavandeniai yra daržovės ir vaisiai, turintys ne tik įvairių vitaminų, mineralų, fermentų (biocheminių katalizatorių), bet ir skaidulų, kurios nevirškinamos, tačiau žarnyne sugeria toksines medžiagas ir kaip „šluotos“ yra veiksmingos prieš vidurių užkietėjimą. Be to, daržovės ir vaisiai, ypač spalvotieji, yra svarbiausias organizmui naudingų antioksidantų šaltinis. Žalinga yra kūno ląstelių oksidacija (jų „rūdijimas“), atsirandanti dėl užterštos aplinkos (tabako dūmai, ultravioletiniai spinduliai, radiacija ir t.t.) ir suformuojanti vadinamuosius laisvuosius radikalus, kurie pažeidžia ląsteles ir pagreitina organizmo senėjimą. O antioksidantai neutralizuoja laisvuosius radikalus. Tačiau yra ir žalingų angliavandenių: tai – baltas cukrus (grynas angliavandenis), balti miltai ir ryžiai – praradę vitaminus ir mineralus jie tėra kaloringi, organizmui nenaudingi produktai.

Baltymai, kaip ląstelių statybinė medžiaga (norma 0,7–1,0 gramų kilogramui kūno svorio), yra nepakeičiami nei angliavandeniais, nei riebalais. Mėsos, žuvų ir pieno produktuose yra apie 20 proc. baltymų, bet nemažiau ir sojų pupelėse bei ankštinėse daržovėse, perpus mažiau – grūduose. Nors gyvūninės kilmės baltymai yra lengviau įsisavinami, ir augaliniai baltymai yra labai naudingi žmogaus mitybos veiksniai.

Riebalai yra labai kaloringas maistas, kurio 1 gramas turi 9,3 kalorijas (angliavandenių ir baltymų – tik po 4,1), jie būtini daugeliui organizmo funkcijų. Mėsos ir pieno produktai turi nemažai riebalų ir cholesterolio. Sveikatai ypač žalingi yra hidrinti, t. y. sukietinti riebalai, tokie kaip margarinas ir kiti plačiai vartojami gatavuose maisto produktuose. Sveikiausių riebalų (jais laikomos omega-3 riebalinės rūgštys) yra riešutuose, sėklose, riebiose žuvyse, ypač silkėse ir sardinėse, bei šalto spaudimo aliejuose – ypač linų sėmenų, rapsų ir alyvuogių.

Vegetarai mano, kad vengdami mėsos, bet gausiai vartodami pieno produktus jie sveikai maitinasi. Tačiau jei mėsėdis suvalgo mažą mėsos porciją, jos baltymas paverčiamas statybine medžiaga ląstelėms, o iš vegetaro didelės pieno produktų porcijos perteklinė baltymų ir riebalų dalis dažnai cholesterolio pavidalu nusėda ant kraujagyslių sienelių, žarnyne suformuoja gleives (idealią terpę mikrobams), formuoja riebalinį audinį. Akivaizdu, kad mitybos rezultatas priklauso nuo maisto kiekio, tad nuosaikus mėsėdis, ypač alergiškas pienui, maitinasi sveikiau už vegetarą, besimėgaujantį dideliais pieno produktų kiekiais.

Į sveikuolius, bent iš dalies, gali pretenduoti ir mėsos bei pieno mėgėjai, jei jie šių produktų vartoja mažai, bet gausiai vaisių ir daržovių. Tačiau bet kokio maisto, net vaisių ir daržovių perteklius yra žalingas, nes jis dažniausiai augina kūno riebalus, ir tik nedaugelio žmonių (laimingųjų) organizmas sugeba perteklinį maistą pašalinti.

Sveikiau už vegetarus maitintis gali nuosaikūs veganai, ypač tie, kurie neatsisako žuvies. Be to, jų racione netrūksta visos paletės vitaminų ir mineralų. Dideliais sveikuoliais laikomi žaliavalgiai, bet tik tie, kuriems pavyksta per savo mitybą apsirūpinti visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis. Žaliavalgių ideologija pagrįsta tuo, kad dauguma maisto produktų, juos termiškai arba kitomis technologijomis apdorojant, praranda vitaminus ir fermentus. Taip, pavyzdžiui, fermentai yra neatsprūs karščiui, pradeda skilti 48 laipsnių temperatūroje, o 130 laipsnių temperatūroje visiškai prarandami. Tačiau ne visiems norintiems sveikai maitintis įmanoma atsisakyti „nežalių“ produktų, t.y. virtų bulvių, daržovių ir sriubų bei duonos ar kito kepto maisto.

Įrodyta, kad gausiai vartojusiems mėsos ir pieno produktus, jų visai arba bent iš dalies atsisakius, sveikata žymiai pagerėja. Tačiau daugumai žmonių, kol jie neturi sveikatos problemų, sveika mityba rūpi mažiausiai, o atsiradus ligoms – pradedama maitintis tabletėmis.

Mityboje svarbus vaidmuo tenka gėrimams. Sveikiausias gėrimas yra vanduo, ypač turintis šarminę reakciją (pH rodiklis didesnis už 7), kurio gerti vertėtų bent 1,5 litrus, paskirstant juos per visą dieną. Nerekomenduotini įvairūs energetiniai ir kiti skaniai saldūs gėrimai, nes juose esti daug cukraus, o vertingų maistinių medžiagų jie stokoja. Kaip sveikas gėrimas, rekomenduojamos vaisių ir daržovių sultys to epiteto nenusipelno, nes gaminant sultis dauguma vitaminų ir mineralų keliauja į išspaudas. Įvairių teorijų ir mitų apipinta kava, nesigilinant į subtilybes, yra naudinga kaip geras dopingas ir kaip vaistas nuo žemo kraujospūdžio, tačiau žalinga turintiems aukštą kraujospūdį. Jos poveikis labiausiai priklauso nuo kiekio.

Sveikai gyvensenai labai naudinga yra laikytis ne tik fizinio aktyvumo, bet ir pastovaus miego (bent 7 valandų), mitybos (3–5 kartus per dieną) ir poilsio režimo. Sportas tarnauja sveikatai, jei jis nepraktikuojamas alinančia varžybų forma. Yra žinoma, kad ilgų nuotolių bėgikai netampa ilgaamžiais. Gera treniruotė širdžiai ir veiksminga priemonė prieš antsvorį gali būti fizinis aktyvumas, jei jis pastoviai ir pakankamai intensyviai praktikuojamas. Pavyzdžiui, vienos valandos vaikščiojimas „sudegina“ tik apie 140 kalorijų, t.y. apie 18 g kūno svorio, o intensyvus plaukimas – 620 kalorijų ir 120 g. Tyrimai patvirtino fizinio aktyvumo naudą ir režimo nesilaikymo žalą sveikatai – ilgu amžiumi pasižymi laiškanešiai, o trumpiausiu – restoranų ir naktinių barų darbuotojai.

Savižudybių prevencijos

Patikimo recepto prieš sąmoningas savižudybes nėra. Nors daugelyje mūsų medicinos įstaigų yra vaikų, moterų ir vyrų krizių centrai, kuriuose teikiama psichologinė pagalba, tačiau efektyviausia savižudybių prevencija pasirodė esančios telefoninės pagalbos linijos, kurios užtikrina anonimiškumą. Jose dirba profesionalai ir savanoriai. Pastarieji dažnai geriau pasitarnauja už profesionalus, iš karto ieškančius diagnozės, kai daugumai skambančiųjų reikia tiesiog išsikalbėti. Psichinės pagalbos ieškantieji turėtų žinoti, kad visais atvejais užtenka paskambinti Bendrosios pagalbos centro telefono numeriu 112 ir jie bus sujungti su atitinkama tarnyba. Šios tarnybos trūkumas yra tas, kad ji dar vis nesugeba nustatyti tikslios skambinančiojo vietos.

Nereikia stebėtis, kad mūsų jaunimas vis labiau mėgaujasi alkoholiu, nikotinu ir narkotikais, nes dažniausiai šiuos įpročius jie perima iš tėvelių, mamyčių ir aplinkos. Tokį gyvenimo būdą ir jo pasekmes bent iš dalies galima būtų apriboti ryžtingesnėmis priemonėmis nei iki šiol – švietimu, baudžiamumu, kai kuriais pakaitalais ir gydymu. Nors turime ir keletą reabilitacijos centrų, tačiau jiems padedant ištraukti iš kvaišalų liūno pavyksta tik nedaugelį. Gydymas yra savanoriškas, ir ne visi kvaišalų mėgėjai linkę jų atsisakyti. Gal derėtų kai kuriais atvejais įvesti privalomąjį gydymą?

Žinant, kad Lietuvos gyventojai žymiai dažniau už kitus europiečius žudosi ir trumpina savo gyvenimą, atsakinga valdžia privalėtų imtis ryžtingesnių prevencinių priemonių nei stengtis tai nutylėti ir ignoruoti. Labai svarbu būtų šviesti tėvus sveikos vaikų mitybos klausimais, ją įgyvendinti vaikų darželiuose, mitybos pamokas įvesti mokyklose. Medicinos aukštųjų mokyklų studijų programose turėtų būti daugiau nei iki šiol skiriama valandų studijuoti, kaip įgyvendinti sveiką gyvenseną.

Nors sveikintina, kad žiniasklaidoje pateikiama vis daugiau informacijos medicinos ir sveikos gyvensenos klausimais, tačiau dažnai ji skiriama vaistų reklamai, o ne ligų prevencijai, būna nepakankamai moksliškai pagrįsta, o kartais – net ir klaidinanti. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad valstybinės institucijos iki šiol nepateisinamai abejingai žiūrėjo į savižudybių fenomeną ir nevykdė ryžtingų priemonių joms užkirsti.

Siūlome prisiminti ir daugiau dr. Norberto Penkaičio publikacijų Tiesos.lt portale:

Dr. Norbertas Penkaitis. Lietuvos energetikos fiasko

Dr. Norbertas Penkaitis. MMA ir valdžios ekonominis neraštingumas

Dr. Norbertas Penkaitis. Progresinių mokesčių vizija

Dr. Norbertas Penkaitis. Sveikata ir finansai

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
8 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Morta

Mūsų tautiečiai,išvežti į Sibirą ,o ten ,gyvendami nežmoniškomis sąlygomis,nesižudydavo,nes turėjo moralinius kriterijus.Viskas priklauso nuo galvos.

Kaip dvasinę

mokinių ir tėvų sveikatą paveiks klastingai ,paslapčia įvestas privalomas matematikos egzaminas.Vien taisykles iškalti neužtenka,jei Dievas nedavė matematinio mąstymo.Tai jau jaunų žmonių atsikratymas.Kad pateisinti 10metį mokslą.Reikėjo bent apie lygius pagalvoti.Ar nereiktų tą ministrą,kuris neturi pedagoginio išsilavinimo tėvų bendruomenei paduoti į teismą?

Įdomu stebėti gamtą.

Kaip ji be sveikatos teorijų moka gražiai gydytis.Įdomu stebėti savo šuniuką.Jei jis dar ,eidamas prie kaulo,išsaugo savo šunišką orumą ir nepuola,tai jausdamas jogurtą ar rūgpienį,jau negali susivaldyti,nes juo mes jam gardinam jo šuniškas košes.Mikroflora.Ląsteliena ar fermentais jis irgi pasirūpina.Labai mėgsta žemuoges,spanguoles,žirnius,o kartais jau girdi,kaip trakšt,trakšt skabo žolytę.Neatsisako žalio kiaušinio,kai būna per daug nusilakstęs.Na,o kai gauna valdiškų čipsų ar keksų,tai pameta galvą ir taikosi sprukti,kaip apsinuodijęs.Pripažįsta tik natūralius kauliukus,o tuos,iš parduotuvės, užkasa ir „pasimarinuoja”,kad ten rastųsi natūralių jam reikalingų bakterijų.

aha ,,zudosi''

o su kieno pagalba ?

pagal Vedas

reikia laikytis 4 reguliuojanciu principu:

nevalgyti mėsos, žuvies, kiaušinių, taip pat česnakų, svogūnų ir grybų (valgyti tik prasadą – maistą paaukotą Krišnai),
nevartoti jokių svaiginančių priemonių – alkoholio, narkotikų, kavos, arbatos, rūkalų,
nežaisti azartinių žaidimų,
neturėti nesantuokinių lytinių santykių (lytiniai santykiai santuokoje skirti tik vaikams pradėti).

Letas Palmaitis

Receptas prieš savižudybes – pasitikėjimas D-vu.

Tadeuš

Kiekvienas komentuoja „iš savo varpinės”. Ko gero net nesusimąsto apie savo gyvenseną, mitybą, poreikius ir jų priežastis. Tai natūralu. Straipsnis man labai patiko, svarbu, kad žmonės analizuoja, mąsto ir pateikia savo mintis kitiems. Pagalvojimui.

Eliza

Autorius, net nežino, kas yra veganas, tai kodėl tokius straipsnius rašo? Veganai žuvies nevalgo.

„Sveikiau už vegetarus maitintis gali nuosaikūs veganai, ypač tie, kurie neatsisako žuvies.“

Ar tinklapį prižiūrintis administratoriai žiūri kokią informaciją įkelia?

8
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top