Vakar ruošdamasis Tarybos posėdžiui radau, kad vėl yra paskelbtos konsultacijos dėl bendrojo plano su visuomene.
Kadangi vienintelis likęs ginklas yra viešumas, tai nėra kitos išeities, kaip viešinti savo kreipimąsi į komiteto pirmininką su kopija merui, vicemerui ir vyriausiajam architektui, kad atkreiptų dėmesį į tai, jog iki šiol taip ir nepradėta normali politinė diskusija dėl miesto vystymo ateities, dėl konkrečių miesto raidos rodiklių ir siekių.
Gerbiamas pirmininke, kolegos,
vakar ruošdamasis posėdžiui atsitiktinai pastebėjau, kad vėl yra paskelbtos konsultacijos dėl bendrojo plano su visuomene.
Ši informacija gerokai nustebino, kadangi Miesto planavimo ir plėtros komitete buvome sutarę, kad prieš derinimąsi su visuomene reikėtų pirma su politikais susitarti dėl:
– miesto vystymo rodiklių, kurie parodytų, kaip planuojama realizuoti koncepcijoje ir bendrojo plano keitimo programoje numatytus siekius;
– sprendinių išskyrimo metodikos, kad katu su specialistais galėtume įvertinti, ar pasirinktas metodas yra tinkamas, ir jos pagalba išskirti sprendiniai artina mus prie užsibrėžtų tikslų;
– pokyčių lentelės, kuri leistų suprasti, kokie pokyčiai padaryti ir kaip jie siejasi su užsibrėžtais tikslais.
Tik turint tokią agreguotą informaciją ir radus bendrą politinį sutarimą dėl esminių principų toliau jau turėtų būti patikslinami sprendiniai ir jie detalizuojami konkrečių sklypų ar didesnių teritorijų lygyje, kas labiausiai ir domina suinteresuotas visuomenės grupes.
Tačiau matant paskelbtą svarstymo su visuomene planą susidaro įspūdis, kad ir vėl esminė diskusija dėl miesto vystymo tikslų yra paliekama ne politikams, o technikams. Preliminarus pateiktų sprendinių vertinimas rodo, kad šiuo metu išbraižyti sprendiniai iš esmės tolina nuo pagrindinių problemų, tokių kaip miesto drieka, sprendimų ir dar labiau jas gilina. Negavome jokio atsakymo, kad yra ne taip ar ši problema ir begalės panašių į ją yra išspręstos. Jei nėra išspręsta, tai jau vien to pakanka, kad būtų pareikalauta iš esmės peržiūrėti sprendinių išskyrimo logiką ir kad būtų parengti adekvatūs, darnaus miesto vystymą atitinkantys sprendiniai. Aš jau net nekalbu apie menkai pagrįstus gamtinio karkaso ar silpnai išvystytus socialinės infrastruktūros sprendinius.
Nenoras ar negebėjimas organizuoti politinę diskusiją apie miesto raidos uždavinius tiesiog stulbina.
Todėl manyčiau, kad Miesto planavimo ir plėtros komiteto pirmininkas turėtų užklausti administracijos, kodėl yra šitaip ignoruojama politikų valia ir sprendimai. Ir, jei prašyta informacija yra paruošta, prašyti, kad ji kuo skubiau būtų persiųsta komiteto nariams susipažinti ir galimoms pastaboms.
Šį savo raštą adresuoju ir vyriausiam architektui, ir miesto merui, ir koalicijos partneriams.
Pagarbiai,
Liutauras Stoškus