„Pozicija“ | 2015 m. 1 (625)
Kovo 25 d. vėl susirinkę Lietuvos nevyriausybinių organizacijų tarybos nariai pagaliau patvirtino tarybos nario nešališkumo deklaracijos tekstą. Nutarta nereikalauti, kad tarybos narys nusišalintų, jei posėdyje svarstomas klausimas susijęs su jo atstovaujamomis organizacijomis. Daugumos nuomone, jis turėtų nusišalinti, jei svarstomas klausimas susiję su jo asmeniniais, artimųjų ir šeimos narių interesais.
Tarybos nariai tarėsi dėl 2015 m. veiklos plano bei prioritetų. Nacionalinės NVO koalicijos atstovas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas pasiūlė „išgryninti“ NVO atstovavimą valstybės institucijose, supaprastinti viešųjų pirkimų įstatymo tvarką (NVO nebūtų laikomos perkančiosiomis organizacijomis), NVO finansavimui pasitelkti ES lėšas (pagal NVO ir valstybinio sektoriaus bendradarbiavimą įgyvendinant 2014–2020 metų partnerystės sutartį), nustatyti NVO fondo veiklos plano gaires. Paprašius paaiškinti, apie kokį fondą kalbama, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovas Arūnas Kučikas patikslino, jog 2014 m. prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąraše numatyta parengti Nacionalinio pilietinės visuomenės fondo modelį: nustatyti fondo tikslus, valdymo ir administravimo struktūrą, finansavimo šaltinius bei kt.
M. Žaltausko plane numatyta parengti Lietuvoje veikiančių programų, kuriomis finansuojamos NVO, aprašymą, parengti NVO plėtros įstatymo pakeitimo projektą dėl NVO atstovų delegavimo tvarkos ir NVO finansavimo, dalyvauti rengiant ECOSOC įstatymo projektą (matyt, turėta galvoje Nacionalinė ekonominė ir socialinė taryba – red.), parengti pasiūlymus dėl VšĮ teisinio statuso, stebėti, kaip įgyvendinamas NVO plėtros įstatymas, sukurti valstybinę NVO duomenų bazę.
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė pasiūlė apibendrinti savivaldybių bendradarbiavimo su NVO patirtį Lietuvoje bei užsienyje, savivaldybių NVO tarybų veiklą ir parengti rekomendacijas.
Lietuvos intelektualų ir NVO (LINVO) koalicijos deleguotas atstovas, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga pasiūlė surengti apskritojo stalo diskusiją dėl asocijuotų verslo struktūrų, kurios mėgina veikti kaip NVO, iškreipdamos visuomeninių judėjimų esmę, taip pat surengti diskusiją dėl ES lėšų panaudojimo NVO paramai.
LINVO koalicijos deleguota atstovė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos tarybos narė Ramunė Jurkuvienė pasiūlė aptarti socialinių paslaugų pirkimo iš NVO mechanizmą savivaldybėse ir teisines prielaidas jo įgyvendinimui (jaunuolių iš globos namų savarankiškumo ugdymas, socialinė globa ir kt.).
Pasigesta daugiau tarybos narių siūlymų. Kai kurie siūlymų nepateikė arba pateikė juos likus dienai iki posėdžio. Užvirė diskusijos, ar dera svarstyti pavėlavusiųjų siūlymus. Norėta patvirtinti planą tokį, koks yra.
LINVO koalicijos deleguotas tarybos narys, Lietuvos atsargos karininkų sąjungos pirmininkas Ignas Stankovičius siūlė planą papildyti. Jo nuomone, nėra pakankamai apibrėžto NVO tarybos narių teisės. Nuostatai apibrėžia NVO tarybos pirmininko ir jos sekretoriaus teises. Tarybos nariams numatyta tik pareiga pranešti ir nusišalinti, jeigu svarstomas klausimas susijęs su asmeniniais arba artimųjų ir šeimos narių interesais. Tarybos narys dar turi teisę pareikšti savo atskirąją nuomonę. O NVO plėtros įstatymas suteikia NVO tarybai teisę kviesti specialistus, sudaryti darbo ar ekspertų grupes įvairiais NVO svarstomais klausimais. Tarybai atstovauja jos nariai, vadinasi, ši teisė suteikta tarybos nariams. Tad jie, vadovaudamiesi įstatymu, savo darbe, įskaitant ir posėdžius, galėtų pasitelkti konsultantus ar patarėjus. Tai I.Stankovičiaus siūlymu, turėtų būti įtvirtinta tarybos nuostatuose.
NVO plėtros įstatyme nurodyta, kad valstybės institucijos su NVO taryba turi konsultuotis dėl NVO finansavimo programų. Visuomenei svarbu žinoti, kas spręs dėl NVO problemų aktualumo ir finansavimo prioritetų, kaip ir kokiais kriterijais vadovaujantis bus atrenkami ekspertai, vertinimo bei atrankos komisijų nariai. Tad I.Stankovičiaus nuomone, informacija apie šiuos asmenis turėtų būti išsami ir vieša.
Kita vertus, įstatymas reglamentuoja tarybos teises rengiant teisės aktų projektus, susijusius su NVO plėtros politika, tačiau jis nesuteikia teisės rengti kitokius projektus (pvz., Viešųjų pirkimų įstatymo ir kt.). Kadangi kai kurie įstatymų projektai netiesiogiai liečia ir NVO veiklą, nuostatuose turi būti įtvirtinta tarybos teisė dalyvauti juos rengiant, priešingu atveju gali kilti nepageidaujami teisiniai ginčai dėl tarybos kompetencijos.
I.Stankovičiaus pateiktame plano papildymo projekte atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme yra įtvirtinti NVO plėtros politikos prioritetai, tikslai, uždaviniai, netgi numatomi pasiekti rezultatai. Jie nustatyti Nacionalinės pažangos strategijoje ir jos įgyvendinimo programoje. Tai „visuomenės ugdymas, mokslas ir kultūra“, „veikli ir solidari visuomenė“, „ekonominiam augimui palanki aplinka“, „į aukštą pridėtinę vertę orientuota, integrali ekonomika“, „visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“, „kultūra“, „regioninė plėtra“ ir „sveikata visiems“. Pastaruoju metu valstybė susiduria su nacionalinio saugumo iššūkiais ir akivaizdu, kad šiandien tai tapo valstybės prioritetu. Tad I.Stankovičiaus nuomone, sudarant planą reikėtų ir vadovautis minėta strategija atsižvelgiant į aktualijas.
I.Stankovičius atkreipė dėmesį, kad jo teikiamas plano pasiūlymas nėra pavėluotas, nes dviejų savaičių terminas siūlymams parengti, kurio kažkodėl mėginama laikytis, teisiškai nereglamentuotas. Tarybos nuostatai riboja tik narių teisę paskutinę akimirką keisti darbotvarkę, papildyti ją naujais klausimais. Šiuo siūlymu darbotvarkė nekeičiama, tik papildomas jau darbotvarkėje numatytas svarstyti klausimas.
Rimtų prieštaravimų I.Stankovičiaus argumentams niekas neturėjo. Tačiau posėdžiui pirmininkavęs Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos valdybos narys Ramūnas Navickas pažymėjo, kad NVO tarybos nuostatai galioja tik 8 mėnesius. Tad, jo nuomone, keisti ankstoka. Vertėtų „padirbėti“ ir su esamais, ir tik vėliau svarstyti galimus pakeitimus.
Tuomet I.Stankovičius pastebėjo, kad NVO plėtros įstatymas taip pat galioja tik metus. Vadovaujantis tokia logika, derėtų iš plano išbraukti ir NVO plėtros įstatymo pataisų projektą, kurį siūlo Nacionalinės NVO koalicijos deleguotas atstovas M. Žaltauskas.
Deja, posėdyje suveikė principas „kas leidžiama Jupiteriui, tas neleidžiama jaučiui“. I.Stankovičiaus siūlymas nebuvo pateiktas balsavimui. Tai sukėlė dalies tarybos narių nepasitenkinimą. Mat įstatymas laiduoja tarybos nariams lygias teises. Taryboje lygesnių tarp lygiųjų negali būti.
Tarybos nario siūlymas gali būti priimtas arba atmestas tik tarybos narių daugumos valia – balsavimu. Tai buvo bene pirmas nusižengimas demokratijai tarybos darbe.
Diskusija kilo ir dėl LINVO koalicijos deleguoto atstovo, Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininko Krescencijaus Stoškaus siūlymų. Jie irgi pateikti dieną prieš posėdį. Tačiau jokiam reglamentui nenusižengta, visi jo siūlymus gavo.
Beje, Kr. Stoškus, kaip ir I.Stankovičius, kultūros bei kitų NVO plėtrą kildina iš programinių šalies dokumentų – Nacionalinės pažangos strategijos ir jos įgyvendinimo programos. Tarybos nariams suabejojus šios strategijos svarba ir pasiūlius vadovautis tik Vyriausybės programa, Vyriausybės atstovė patikino, jog minėtas Seimo nutarimu patvirtintas dokumentas pagal svarbą aukščiau už Vyriausybės programą.
Kr. Stoškus pasiūlė įtraukti į NVO tarybos planą reikalavimą Vyriausybei išversti ir viešai paskelbti Europos Ministrų komiteto rekomendacijas dėl NVO statuso Europoje. Be to jis pateikė dar aštuonis svarbius siūlymus dėl NVO plėtros prioritetų. Tai švietimas ir mokymas, NVO, veikiančios ikimokyklinio lavinimo, aukštojo mokslo ir specialaus lavinimo bei profesinio parengimo srityse; kultūros paveldo NVO plėtros prioritetas – tai istorinės atminties stiprinimas, kultūros paveldo išsaugojimas; tautinių mažumų integracija, tautinių mažumų įtrauktis į visuomeninį gyvenimą ir valstybės valdymą, NVO plėtra mažinant emigraciją ir skatinant reemigraciją; NVO plėtra stiprinant piliečių istorinę savimonę, puoselėjant Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės užsienio gyventojų nacionalinę tapatybę globalizacijos sąlygomis; NVO plėtra modernizuojant muziejus, bibliotekas, ekspozicijas; NVO įtaka stiprinant demokratiją, ugdant pilietiškumą, politinę kultūrą, ginant teisingumą.
Siūlymas išversti ir viešai paskelbti Europos Ministrų komiteto rekomendacijas dėl NVO statuso Europoje nesulaukė pritarimo, nes, anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų, toks kreipimasis Vyriausybei įteiktas ir darbas jau vyksta.
Visų kitų I.Stankovičiaus ir Kr. Stoškaus siūlymų svarstymą nuspręsta atidėti kitam posėdžiui.
Iš pradžių diskutavę dėl kiekvieno plano siūlymo, tarybos nariai galiausiai sutarė jų nebesvarstyti, o patvirtinti planą visumoje.
Vienbalsiai atmestas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas deleguoti atstovą į Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo partnerių atrankos komisiją, nes tai nėra tarybos kompetencija, o dalyvavimu žemesniųjų institucijų komisijose yra sumenkinamas tarybos nario statusas.
Posėdžio pirmininkas R.Navickas pasiūlė taryboje sudaryti darbo grupes pagal atitinkamas veiklos sritis, kurias tarybos nariai galėtų laisvai pasirinkti. Kitame posėdyje numatyta patvirtinti tokias darbo grupes ir jų koordinatorius.
Tarybos nariai baigė antrąjį posėdį, kuriuo pradėti kloti valstybės institucijų ir NVO sąveikos pamatai.
„Pozicijos“ inf.
Daugiau apie NVO plėtros įstatymą ir valdžios požiūrį į nevyriausybines organizacijas skaitykite šios Tiesos.lt publikacijose:
Vyriausybinių ar nevyriausybinių organizacijų įstatymas? (I)
Romualdas Povilaitis: Prezidentės siūlomas įstatymas – tai putinizacija (II)
Martinas Žaltauskas: Nevyriausybinių organizacijų įstatymu reikia įteisinti tai, kas jau veikia
Du P – parlamentas ir prezidentė – smaugia pilietinę iniciatyvą [1]
Iš propagandos frontų: į kovą valdžia meta jaunimą
Skirmantė Kondratienė: Projektas galbūt netobulas, bet kai ką sprendžia
R.Povilaitis. Ponas M.Žaltauskas neteisus – ne visos NVO valdiškos
Tiesos.lt sveikina vyriausybinį jaunimą su politiškai teisingu sprendimu
Lietuvos NVO: dabartinė rinkimų sistema nepagrįstai riboja piliečių konstitucines rinkimų teises
Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas ir ministerijos džiunglės
Valdžios užmojai tvarkyti visuomenės veikėjus sukėlė chaosą
Irena Vasinauskaitė. Praskolintų Šiaulių valdžia siekia sukiršinti visuomenininkus?
Iš propagandos frontų. Socialdemokratai prieš visuomenės organizacijas
Mykolas Deikus. Paskutiniai sisteminių „visuomenininkų“ pasispardymai
Mokslininkai: valdžios mėginimai kurti pilietinę visuomenę be piliečių pasmerkti nesėkmei
Romualdas Povilaitis. Lietuvos piliečių politinė atskirtis didėja
Mykolas Deikus. Demokratiją imituojantiems Šiaulių politikams yra ko pasimokyti iš vilniečių
Mykolas Deikus. Šiaulių valdžios farsas: „demokratija iš viršaus“ ir tautinė diskriminacija