Pagaliau. V. Landsbergis D. Grybauskaitei: „Klaidas reikia taisyti“

Pirmasis atkurtos valstybės vadovas, profesorius Vytautas Landsbergis buvo kantrus. Nepaprastai kantrus.

Socialdemokratų ministro įsakymu 2008 metais sunaikinus šauktinių kariuomenę Lietuvoje, kariuomenės savanoris V. Landsbergis nekvietė politikų ir piliečių prieš tokį sprendimą protestuoti. Profesorius kantriai tylėjo, kai 2008-aisiais į valdžią sugrįžę konservatoriai neatšaukė socialdemokratų ministro įsakymo ir ketverius metus tęsė kariuomenės žlugdymo politiką.

Tėvynės sąjungos garbės pirmininkas V. Landsbergis tylėjo ir tuomet, kai 2009-aisiais prezidente ir vyriausiąja kariuomenės vade tapusi jo remiama Dalia Grybauskaitė ryžtingai prisidėjo prie Rasos Juknevičienės ir Andriaus Kubiliaus vykdytos kariuomenės griovimo politikos.

Vis dėlto pagaliau profesoriaus kantrybė trūko: šeštaisiais D. Grybauskaitės viešpatavimo metais „Lietuvos žiniose“ V. Landsbergis paskelbė, kad prieš aštuonerius metus pasirašytas krašto apsaugos ministro įsakymas buvo klaida. Ir ne tik. Jis net ryžosi pasakyti, kad klaidas reikia taisyti.

Siūlome skaitytojų dėmesiui profesoriaus V. Landsbergio straipsnį.

Vytautas Landsbergis. Tavo bočiai prie Giedraičių kirtos…

„Lietuvos žinios“

Lietuvos kariuomenė, juolab visuomenė, nepasirengusi naujoviškam kaukių karui, kurį dar dengia masyvi ataka prieš protą. Kur mūsų šarvai?

Neaiškūs kareivos – bomžai, tartum „be gyvenamosios vietos“, o aprūpinti moderniausia ginkluote, iškėlė klausimus, į kuriuos turi atsakyti ir tarptautinė demokratinė bendruomenė, ir atskira šalis, kuriai grasoma, jeigu tik jos nesilanksto jokiam terorui.

Kariavimo taktiką ir instruktorius V. Putinui parūpino, deja, parsidavę vokiečių verslininkai. Kažkuri neslapta kompanija, vyriausybei kažin ar nežinant. Gal jiems papylė smilčių į akis, kad rusai prieš Vokietiją to nenaudos, o gal nereikėjo nė tiek. Biznis, pelnas. Visuotinė, net tarptautinė korupcija – juolab skvarbus ginklas, pakertąs bendros gynybos dvasią. Dezinformacijos cunamius tebevadinam informacija.

Bet pažvelkim į tiesioginį karą (Rusija su ginklais prieš Ukrainą), kurio taipgi dar neatsisakyta. Kaip atrodom, jei tektų gintis? Lietuvos kariuomenė dar neaprūpinta reikiama įranga ir ginklais, pavyzdžiui, prieš „Mistralį“ arba provokuojančius sienos pažeidėjus. Juolab ji apskritai nesukomplektuota. Nežinia ar bent instruktuota, kad pirmą kaukėtą įsibrovėlį neaiškia uniforma, taip pat svetimą ginkluotą kareivį „be atpažinimo ženklų“, lendantį, kur nereikia, dera nušauti nedelsiant (estų receptas), ir kad jo sėbrai tai žinotų. Juokų laikai baigėsi.

Pustuščiai batalionai, tai tik vienas nesukomplektavimo aspektas. Kitas: ar visai naujesnei ginkluotei, kurios turime ir gal netrukus gausim, yra parengta personalo? Jei nėra, tai ar jis rengiamas?

O tada ir patys kiekiai, skaičiai.

Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė konstatuoja: „Kariuomenei katastrofiškai trūksta eilinių karių, nebėra rengiamas pakankamas rezervas, jaunuomenei suformuotas požiūris, kad mokėti ginti kraštą turi profesionalai, o mes čia niekuo dėti“ (Delfi.lt, 2015 01 14).

Asmenybiškai brandaus jaunimo požiūris kitoks, bet nebrendylų, pliuškių ir gyvenimo naudotojų turbūt turim sočiai. Požiūris, brandintas ir realizuotas maždaug 2008 metais, kad naujokų alga (stokojant pinigų!) pakeis išugdytą pilietinę motyvaciją, įprastą tvarką ir pareigą, todėl šauktinių kariuomenė naikintina, pasirodė klaidingas. Gal doktrinieriškas, gal lengvabūdiškas, bet klaidingas; o klaidas taisyti reikia.

Taisykim ir žodyną. Lietuvos valstybės laikais būdavo sakoma: atsarginiai, atsarginių kariuomenė.

Galvojančiose šalyse galvojama, kad kariuomenė be keliskart gausesnio ir lengvai pašaukiamo atsarginių korpuso – tai apskritai ne kariuomenė. Pirmoji linija, o kas už jos? Estai šią vasarą pašauks į pratybas 10 000 atsarginių – buvusių šauktinių, jau mokančių pakelti ginklą. Estai – rimti žmonės, jie nenaikino šio valstybės jėgos rezervo. Gal ir jų liberalai nebuvo doktrinieriškai apsvaigę.

Mūsiškiams politikos veikėjams kas nors tarsi dainavo: istorija pasibaigė, velniai pavirto angelais, išorės pavojų Lietuvai nebėra. Galima panašiai plepėti, o galima, veikiau privalu, plepalais netikėti. Aukšti valstybės pareigūnai, pavyzdžiui, Pavojaus atrėmimo ministrai, neturėjo teisės taip galvoti. Kam gintis, atseit, mus apgins dėdė. Pataupykim savo rūpestį, darbą ir pinigą… Rezultatas – didžiulė spraga nacionalinės gynybos parengtyje, ją dabar ketinama lopyti nedideliais lopeliais. Gal vėl akių dūmimas?

Kariškiai ir vienas kitas politikas mato, kokią didžiulę žalą padarė tais 2008 metais išleistas nepalankaus gynybai ministro įsakas naikinti šauktinių tarnybą. Prarasta tūkstančiai apmokytų atsarginių, kuriuos galėjom turėti. Pasėtas nepasitikėjimas tokiais vadovais – irgi žala. Reikia susikalbėti, atkurti pasitikėjimą. Antai dėl pasitikėjimo stokos buvo prarasta arba sunaikinta 1992 metais egzistavusi per 30 000 savanorių kariuomenė. Šiandien turime jos apie keturis tūkstančius. Norinčiųjų vėl yra, jaunimas suvokia reikmę, o valdžia lyg apsenusi, nepasirengusi iššūkiams. Ji aiškiai stokoja jaunesnės dvasios, nesnūduriuojančių žmonių.

„Estai, išsaugoję privalomąją karo tarnybą, vien šiais metais šaukia 3600 jaunuolių“ (R. Juknevičienė, ten pat). Tokiais kiekiais pasipildo jų karių atsarginių pajėgos. Mes krapštomės akis ir kalbam apie 400–500… Mėginsim vilioti algomis. Lyg turėtume daug laiko naujiems eksperimentams.

Iš tikrųjų sakau jums, turime surimtėti. Kas įstengs, žinoma. Atsarginių pajėgos (KAAP) – toks korpusas turi būti formuojamas arba tesiformuoja pats. Veteranai savanoriai – visi į Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungą! Kiek ji šiandien turi narių? Šauktinių kariuomenė turi būti atkurta nedelsiant. Ar šauliai aprūpinti šautuvais? Pasižiūrėkim puikų suomių filmą „Žiemos karas“. Kiekvienas vyras žino, kur jam eiti. Ir skautai galėtų pabusti bent Vasario šešioliktajai. Anksčiau negu po trejų metų.

Taip galvoju, tuo įsitikinęs, laukiu pritarimo arba kitų nuomonių. Tegul socialdemokratai pasišneka su ministru. Netempkime ligi Seimo rinkimų.

lzinios.lt

* * *

Daugiau apie Lietuvos kariuomenės ir piliečių pasirengimą ginti Tėvynę skaitykite kitose Tiesos.lt publikacijose:

Majoras Albertas Daugirdas. Visuomenė turi rūpintis, kad 1940-ųjų klaidos nepasikartotų

J. Oleko ir R. Juknevičienės šnekesiai apie krašto gynybą

Atsargos generolas majoras Jonas Kronkaitis: „Rusija ruošiasi kariniam konfliktui su Vakarais“

Juozas Olekas: „Aš miegu ramiai“

Jonas Algirdas Kronkaitis. Su dabartine kariuomene neįmanoma atremti grėsmės

Zigmas Vaišvila: Būtina atkurti neteisėtai panaikintą šauktinių kariuomenę

Kodėl R. Juknevičienė ir E.Jakilaitis bijo diskutuoti su Jonu Kronkaičiu?

Iš propagandos frontų: DELFI „demaskuoja“ generolą J. Kronkaitį