Vilma Danauskienė | delfi.lt
Reaguodamas į DELFI paskelbtą informaciją kam buvo naudingas ypatingos skubos tvarka priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 1025 dėl kurortinių zonų panaikinimo Lietuvoje, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pirmadienio rytą išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog „nutarimas, dėl kurio šiandien metami kaltinimai Vyriausybei, rengtas nuo 2014 metų“.
Tačiau DELFI turimi oficialūs Aplinkos ministerijos dokumentai sako priešingai: Vyriausybės nutarimai, tiksliau – jų projektai, skirtingai nei norėtų matyti premjeras ir jo aplinka, buvo du ir absoliučiai skirtingi tiek savo turiniu, tiek datomis, tiek registracijos numeriais.
Vienas iš jų, teturintis tik aplinkos ministro Kęstučio Trečioko pasirašytą lydraštį – iki šiol nepriimtas dūla Vyriausybės vadovo darbo kabineto stalčiuose. Kitas, skandalingasis Nr. 1025, priimtas šių metų rugsėjo 23 dieną ir įsigaliojo nuo rugsėjo 30 dienos.
DELFI jau rašė apie tai, kad 2014 metų vasarą tuometiniam aplinkos ministrui, Darbo partijos lyderiui Valentinui Mazuroniui aplinkos ministro kėdę iškeitus į europarlamentaro mandatą, naujasis „tvarkiečių“ aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, pareigas eiti pradėjęs 2014 metų liepos 17-ąją, vienu pirmųjų savo įsakymų, 2014 metų rugsėjo 15 dienos Nr. D1-733, sudarė darbo grupę, kuri turėjo parengti 1992 metų gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 343 naują redakciją.
Tuometinio premjero Gedimino Vagnoriaus 1992 m. gegužės 12 d. pasirašytas nutarimas Nr. 343 reglamentuoja Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.
Darbo grupei vadovavo Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas.
Darbo grupei buvo iškeltas uždavinys – parengti ir suderinti naują Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), kuris atitiktų nūdienos realijas ir būtų suderintas tiek su Europos sąjungos teisės reikalavimais, tiek su atskiromis institucijomis ir žinybomis.
Ši darbo grupė naują Aprašą parengė per metus – nuo 2014 metų rugsėjo iki 2015 metų rugsėjo, ir 2015 metų rugsėjo 4 dieną su aplinkos ministro K.Trečioko pasirašytu lydraščiu įteikė Vyriausybei kaip Vyriausybės nutarimo projektą.
Šio dokumento registracijos numeris yra – Nr. (14-3) – D8 – 6523. Jis datuojamas 2015 m. rugsėjo 4 d. Dokumentą, kaip matyti iš įrašų, rengė Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Barzdžiūnienė, suderino – tos pačios ministerijos Teisės ir personalo departamento direktorius Egidijus Anulis.
Šis dokumentas iki šiol nepriimtas Vyriausybėje ir net nebuvo nuo pateikimo nei karto įtrauktas į Vyriausybės ar ministerijų atstovų pasitarimų darbotvarkes tokia apimtimi, kokia yra parengtas.
Tačiau po Ministro pirmininko A.Butkevičiaus vizito Druskininkuose 2015 metų rugsėjo 22 dieną, jau sekančią – rugsėjo 23 dieną, vykusiam Vyriausybės posėdžiui kaip PAPILDOMAS klausimas pateiktas svarstyti irgi galimai R.Brazdžiūnienės rengtas, tačiau su niekuo nederintas, o tik aplinkos ministro K.Trečioko pasirašytas kitas – skirtingo turinio, Vyriausybės nutarimo projektas.
Minėto dokumento lydraščio numeris yra Nr. (14-3) – D8 – 6916. Jo data – 2015 metų rugsėjo 23 diena, t.y. Vyriausybės posėdžio data.
Kartu su minėtu lydraščiu pateikto Vyriausybės nutarimo projekto turinys – trumpas: „Pakeisti Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, ir pripažinti netekusiu galios XVI skyrių“. Šis skyrius vadinosi „Kurortų apsaugos zonos“.
Būtent šis nutarimo projektas buvo patvirtintas Vyriausybėje, pasirašytas Algirdo Butkevičiaus, ir tapęs Vyriausybės nutarimu Nr. 1025, įsigaliojo nuo 2015 m. rugsėjo 30 d., o 2015 m. rugsėjo 29 d. buvo jau įvertintas Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje, byloje ginant viešąjį interesą dėl Druskininkų Vijūnėlės dvaro statybų teisėtumo.
V. Mazuronis: ministras „pakišo premjerą“
Darbo partijos lyderis, buvęs aplinkos ministras, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, reaguodamas į naujai paaiškėjusias aplinkybes vadinamame Druskininkų statybų skandale, pirmadienį DELFI sakė, kad atsitiktinumais politikoje netikintis.
„Geriausiu atveju, tai buvo aplinkos ministro Kęstučio Trečioko klaida. Geriausiu atveju. Tačiau aš atsitiktinumais politikoje netikiu. Ministras paprasčiausiai „pakišo“ Vyriausybės vadovą Algirdą Butkevičių. Kokios to priežastys, manau išaiškės, tačiau aš šiuo klausimu turiu savo tvirtą nuomonę – Aplinkos ministerija ir, visų pirma, pats ministras privalo prisiimti visą politinę atsakomybę už šią situaciją“, – sakė V. Mazuronis.
Politikas prisiminė, kad „įvairių neaiškumų ir ginčų“ dėl Vijūnėlės dvaro statybų buvo ir tuomet, kai jis dirbo aplinkos ministro pareigose: „Aiškinomės dėl kažkokių metalinių vamzdžių įkasimo į pakrantę, ten kažką jie darė“.
Darbo partijos lyderis sakė esąs už tai, kad Druskininkų skandalo aplinkybes būtų aiškinamasi Seime sudarytoje parlamentinėje komisijoje.
„Jei dėl vadinamosios „žento istorijos“ mūsų frakcijai Premjero paaiškinimai atrodė pakankami, tai Druskininkų istorijoje klausimų kol kas daugiau nei pateiktų atsakymų. Mūsų frakcija Seime rytoj turėtų priimti sprendimą dėl būsimo balsavimo, tačiau aš, kaip Darbo partijos lyderis esu už parlamentinį šio skandalo tyrimą Seime“, – sakė V. Mazuronis.