Prof. Gediminas Merkys. Lietuvoje diegiamas mokslinis komunizmas – jo nauja, mutavusi atmaina

Žurnalas „MIŠKAI“

Absurdas kaltinti naująjį genocido centro ( LGGRTC) vadovybę siekiant „politizuoti tyrimus“ (žr. ČIA). Juk genocidas, rezistencija patys savaime buvo grynai politinės prigimties istoriniai įvykiai. O gal rasis naudingas idiotas, kuris sakys, kad visa tai kilo dėl technogeninės katastrofos? Gal politika čia visai ne prie ko? Deja, ne apie biologinę kovą kalbame, ne apie tai, kaip invazinis augalas – Sosnovskio barštis – Lietuvoje įsitvirtino, senąsias vietines rūšis išstūminėti ir naikinti pradėjo…

Kitaip nėra ir būti negali

Visi genocido bei rezistencijos tyrimai privalo pereiti gilios politinės (!) refleksijos ir interpretacijos fazę. Žinoma, darbas su pirminiais šaltiniais, archyvais turi atitikti objektyvaus mokslo metodologijos taisykles. Visi kompetentingi ir sąžiningi tyrėjai-istorikai turėtų aptikti, surinkti daugiau ar mažiau tuos pačius faktus. Vis dėlto anksčiau ar vėliau ateinama prie tokios tyrimų proceso fazės kaip teorinė interpretacija.

Interpretuojant mokslo faktus, empirinius radinius, socialiniuose ir humanitariniuose moksluose neišvengiamai prisiliečiama prie politinių ideologijų, politinių naratyvų. Šitie kontekstiniai dalykai į mokslinės teorijos kūną įsiterpia natūraliai ir neišvengiamai. Kitaip nėra ir būti negali. Tie, kas bando šitokią socialinių-humanitarinių mokslų metodologinę ir egzistencinę aplinkybę neigti, yra akademiškai neraštingi arba, dar blogiau, yra nesąžiningi, turi nešvarių interesų.

Pavyzdys iš sociologijos, supaprastintas, užtat akivaizdus. Lietuva per 30 metų neteko maždaug milijono (arba bemaž ¼) savo gyventojų. Visiems žinomas faktas. Iki 2011 m. Lietuvos gyventojų surašymo, kurio sutvarkyti duomenys paskelbti tik 2013 m., pasireikšdavo interesų grupės, kurios bandė aiškinti, kad Lietuva susitraukė maždaug tik 400 tūkst. gyventojų… Yla vis vien išlindo iš maišo.

Konstatavus faktus, socialiniuose ir humanitariniuose moksluose neišvengiamai iškyla aptiktų empirinių radinių ir faktų interpretacijos klausimas. Toji interpretacija yra daugiamatė, jos struktūroje, greta vertybiškai neutralaus grynai akademinio sando (Wertfreiheit; Value Free Science), atsiranda politinis, ideologinis, ekonominis ir kiti sandai. Moksluose visiškai natūraliai lygia greta nuolat figūruoja net kelios to paties fakto ar reiškinio interpretacijos, paneigiančios viena kitą.

Viena minėto Lietuvos depopuliacijos fakto interpretacija, pasak poeto ir kunigo R. Mikutavičiaus, yra ta, „kad Lietuva neišsivaikščiotų…“, kad Lietuvos ir lietuvių neištiktų prūsų likimas…

Mielieji, ramybės, tas „prūsų likimas“ mums jau aktyviai projektuojamas ir netrukus gali tapti įvykusiu faktu. Vis dėlto tekstas ne apie tai.

Greta minėto patriotinio-tautinio naratyvo, aiškinant depopuliaciją, gali figūruoti (ir jis neabejotinai pasireiškia) – liberalistinis-globalistinis naratyvas. „Žuvis ieško, kur giliau, žmogus – kur geriau“. Kas čia blogo, kad po 50 metų uždarymo žmonės metėsi į laisvus Vakarus? Ne visi prasigėrė ar į tenykščius kalėjimus pateko. Daugelis įsikūrė kuo puikiausiai, turi tokį gyvenimo ir vartojimo standartą, kurio Lietuvoje niekada nebūtų turėję. Visai nesvarbu, kad jų vaikai gimtosios kalbos nebemoka, su seneliais Lietuvoje nebesusišneka.

Žemėje nesvietiškas žmonių perteklius

Kas čia blogo, kad Lietuva tuštėja? Atvyks migrantai. Globalizacijos sąlygomis daugybė tautų ir kalbų natūraliai nyksta, o teritorijų žemėje trūksta. Lietuvoje daug gėlo požeminio vandens, galima nesunkiai pasigaminti kokybiškų pieno baltymų ir pieno riebalų, ekologiškos jautienos. Juk vasaros sezono metu net 2–3 šienapjūtės… Šalyje nėra egzistenciškai pavojingų klimatinių kataklizmų, uraganų. Vasarą galima apsieti be kondicionieriaus, todėl čia rojus pagyvenusiems turtingiems širdininkams, inkstininkams, visiems paliegėliams. Šventa vieta tuščia nebūna… „Bus Lietuva, bet be lietuvių“. Beje čia SSRS politbiuro nario M. Suslovo citata: „будет Литва, но без литовцев…“.

Kolektyvinio proto pažangos požiūriu nesvarbu, kad tokios alternatyvios interpretacijos vienai ar kitai interesų bei pažiūrų grupei gali pasirodyti kraštutinai nemalonios. Jeigu uždraudžiame tokias laisvas teorines interpretacijas, „sugipsuojame kolektyvines smegenis“, o bet kokią mokslinę paiešką, ypač socialines-humanitarines teorijas nukreipiame trivialaus dogmatizmo keliu. Bet juk taip jau buvo.

Man 58 metai, todėl vieną „mokslinę definiciją“ iš sovietijos laikų dar ir dabar prisimenu žodis žodin: „marksizmas-leninizmas – vienintelė teisinga ir darni mokslinių pažiūrų sistema apie gamtą, visuomenę ir žmogų…“. Susiraskite seną „mokslinio komunizmo“ vadovėlį, pavartykite egzotišką spaudinį, pasitikrinkite.

Mąstymo alternatyvos – neišvengiamos

Konkuruojančios ir viena kitą neigiančios teorijos apie tą pačią dalykinę sritį egzistuoja ir gamtos moksluose. Iškalbinga šviesos fizikinės teorijos istorija. Pradžioje šviesai buvo priskirtos banginės savybės, vėliau reiškinį imta traktuoti kaip dalelių srautą, galiausiai atsirado nauja teorija, kuri šviesą aiškino kaip „mišrų“ reiškinį, kuris objektyviai pasižymi tiek banginėmis, tiek dalelių srauto savybėmis.

Matematinės dedukcijos elegancijos požiūriu, ko gero, pati tobuliausia aksiomatika yra klasikinė Euklido geometrija. Vis dėlto ir šiam mokslo šedevrui egzistuoja alternatyva – modernioji neeuklidinė geometrija. Euklidinė moko, jog dvi lygiagrečios tiesės niekada nesusikerta, o modernioji geometrija, priešingai, teigia, kad dvi lygiagretės kažkur begalybėje neišvengiamai susikerta.

Verta dėmesio ir matematikos genijaus K. Godelio „nepilnumo teorema“. Pastaroji teigia, jog net ir išvystytose, darniose teorinėse sistemose egzistuoja teiginiai, kurie esamos aksiomatikos ribose negali būti nei įrodomi, nei paneigiami. Taigi, mokslininkams ir mokslininkėms, laikinai atsidūrusiems pažintiniame loginiame akligatvyje, pagalbos privalu ieškoti kitose, „svetimose“ aksiomatikose ir teorijose. Kaimiškai tariant, tyrėjams privalu pasidairyti, visapusiškai pasigilinti į kitas alternatyvias teorijas, kurios nagrinėja tą pačią dalykinę sritį (Gegenstandsbereich).

Ne mažiau įtaigus yra kito filosofijos klasiko K.R. Popperio mokymas apie teorijų falsifikaciją. Leftistai tikrai neturėtų spjauti į akis Popperiui, kadangi jų dievaitis Dž. Sorošas minėtą filosofą laikė savo idėjiniu ugdytoju.

Taigi pasak iškiliausio modernaus mokslo filosofo Popperio, visa mokslo istorija yra ne kas kita, kaip mokslo klaidų istorija. Tai – savotiškas „klaidizmas“, arba falibilizmas, nuo lotyniško žodžio fallibilis („klaida“). Iš šios apmaudžios aplinkybės supratimo K. Popper kaip tik ir išvedė savo teorijų falsifikacijos metodologinį reikalavimą. Pasak filosofo, teorijas reikia ne įrodinėti, verfifikuoti, bet paneiginėti (falsifikuoti). Mokslininkas, kuris laikosi verifikacinės mokslo metodologijos, kai kuo primena uolų ir buką NKVD tardytoją. Pastarasis visais įmanomais būdais renka, jėga išmušinėja, pritempinėja tik tuos įrodymus, kurie patvirtina iškeltą „teisinę versiją“. Visa kita neįdomu.

Teorijų falsifikacijos metodologinė norma kreipia mokslo ir mokslininkų veiksmus visai kitu keliu. Falsifikacinės metodologijos besilakantys mokslininkas panašesnis ne į NKVD-istą ar gestapininką, bet į demokratinės teisinės valstybės prokurorą. Visam procesui galioja nekaltumo prezumpcija. Prokuroras privalo savo akiplotyje viso proceso metu nuolat šia prezumpcija vadovautis. Jam privalu visapusiškai įsigilinti ir į kaltinimo, ir į gynybos (!) argumentus. Jei gynybos argumentus, įrodymus pavyksta paneigti, falsifikuoti, tai byla su kaltinamąja išvada keliauja į teismą.

Mokslinė tik ta teorija, kuri paneigiama

Taigi pasak Popperio, mokslinę teoriją privalu ne įrodyti (verifikuoti), o paneigti (falsifikuoti). Privalu gilintis ne tik į savo įrodinėjamą teoriją, bet ir į visas kitas alternatyvias tos srities teorijas, taip pat į jų faktologinę bazę. Jei po tokio visuminio analitinio veiksmo savo teorijos nepavyksta paneigti, tik tada tokia teorija laikino susitarimo pagrindu laikoma teisinga. Žinoma, tik iki tol, kol bus pasiūlyta pranašesnė teorija, o senoji teorija bus falsifikuota.

Popper įvedė į mokslo logiką vadinamąjį demarkacijos kriterijų, kuris leidžia mokslines teorijas atskirti nuo nemokslinių. Moksline laikoma tik tokia teorija, kuri iš principo gali būti falsifikuojama, leidžia tatai su savimi padaryti. Teorijos, kurios negali būti falsifikuojamos arba neatlaiko falsifikacijos išbandymo, nėra mokslinės.

Šiame kontekste vertas dėmesio ne tik metodologinis Popperio palikimas, bet ir jo, kaip socialinio ir politinio filosofo, mokymas. Turiu galvoje jo klasikinį veikalą „Atvira visuomenė ir jos priešai“. Šį veikalą judėjų kilmės austras Popper parašė Naujojoje Zelandijoje, į kurią pabėgo jo tėvynainiui A. Hitleriui atėjus į valdžią.

Minėtas veikalas buvo triuškinantis filosofinis atsakas kylančio totalitarizmo – nacistinio ir stalininio – atžvilgiu. Didaktiniais sumetimais mažumėlę suprastintai kalbant, veikalo moto yra toks: netikėkite pranašais, nėra jokių absoliučių politinių ir visuomeninių autoritetų, jokių baigtinių ideologinių, politinių ir istorinių tiesų, kiekviena visuomeninė politinė idėja turi būti išgirsta ir nevaržomai išnagrinėta. Nesunku įžvelgti, kad ir „atviros visuomenės“ konceptas yra išvestas iš Popperio falsifikacinės mokslo logikos teorijos, pritaikant ją jau ne tik mokslui, bet ir politinių ideologijų bei pasaulėžiūrinių tiesų civilizaciniam validavimui.

Simptomiška, jog garsusis „Atviros Lietuvos fondas“, kiti analogiški posovietinėje Rytų Europoje Dž. Sorošo įsteigti fondai, savo pavadinimą ir idėjinį prekinį ženklą kildino būtent iš minėto veikalo apie atvirą visuomenę ir jos priešus.

Paradoksalu štai kas

Pamatęs, ką jo tėvynainė F. Kuklianski 21 a. Lietuvoje išdarinėja, iškilusis filosofas, manyčiau, turėtų kape iš apmaudo propeleriu suktis. Niekas neneigia, kad F. Kuklianski turi teisę į pažiūras bei jų raišką, taip pat ir į istorinį naratyvą. Istorinis Antrojo pasaulinio karo paveldas Lietuvoje iš tiesų yra skaudus, sunkus, iki galo atvirai neiškalbėtas, psichologiškai neperdirbtas, beje, priešingai nei Vokietijoje ar Austrijoje. Bėda ta, kad mokslinio istorinio diskurso ir ginčo aplinkybėmis į pagalbą šaukiamasi Lietuvos prokuratūros, kitaip tariant, valstybės teisinės prievartos. Būtent čia peržengiama raudona linija, beje, ne pirmą kartą. Sykį F. Kuklianski, nebūdama judėjų dvasininke, jau „uždarė“ Lietuvoje VISAS sinagogas „saugumo sumetimais“. Uždarė tuo metu, kai Vokietijoje ir kitur, priešingai nei Lietuvoje, judėjai ir sinagogos visai realiai buvo atsidūrę sprogdinimų ir teroro išpuolių pavojuje.

Net ir tiems lietuviams, kurie sąžiningai ir atsakingai žiūri į holokaustą, šiltai priima mūsų judėjų kilmės tėvynainius, anuomet suskaudo širdį. Mat veikėja atliko visiškai perteklinį, demonstratyvų propagandinį veiksmą tarptautiniu mastu. Šitaip sumenkinami visi atviro diskurso oponentai, maža to, jie išstatomi moraliai apgailėtinoje šviesoje.

Argi šitaip stiprinami (o gal ardomi) judėjų ir lietuvių tautų ryšiai? Ar šitaip plėtojamas (o gal sudarkomas) normalus, atviras istorinis diskursas? Ar šitaip įtvirtinamos humanistinės vertybės ir tiesos paieškos, ar tiesiog eilinį kartą tarptautiškai išplatinamas prokremlinės propagandos naratyvas? Tegul skaitytojas ir kiekvienas šalies pilietis, nepriklausomai nuo tautybės, pats atsako į šiuos klausimus.

Visa tai tolina nuo demokratijos

Akivaizdu, kad Lietuvoje bandoma deterministiškai valdyti laisvą ir atvirą istorinį diskursą – tiek akademinį, tiek pilietinį. Yra interesų grupių, kurios nori perimti istorinės tiesos ir jos interpretavimo monopolį. Yra norinčių ir jau galinčių (!) perimti į savo rankas ideologinę politinę tiesą ir pasaulėžiūrinę tiesą. Kitaip manantys, „neteisingai“ galvojantys, norintys sudalyvauti atvirame diskurse su savo tikra (arba netikra ir naivia tiesa), ne tik užblokuojami, marginalizuojami, bet jų atžvilgiu jau taikomos sankcijos. Vyksta šalinimai iš profesinių ir politinių pozicijų, pasireiškia atsiprašymai ir atsistatydinimai, „paklydėliui“ netikėtai susivokus ir viešai atgailaujant… Visa tai mus tolina ir nuo atviros visuomenės, ir nuo demokratijos. Nuo tikro mokslo tatai mus irgi tolina.

Betgi istorinių ir pasaulėžiūrinių tiesų monopolis jau buvo. Visų sovietinių respublikų baudžiamuosiuose kodeksuose buvo straipsnis su sankcija iki 3 metų įkalinimo. Už „žinomai melagingų prasimanymų, juodinančių tarybinę valstybę ir jos visuomeninę santvarką, platinimą“.

Atleiskite, kad pateiksiu žymiosios „teisės normos“ formuluotę originalo kalba: „Распространение заведомо ложных измышлений, порочащих советский государственный и общественный строй“. Joks vertimas neperduos grynos tų laikų autentikos. Šį BK straipsnį įsūdydavo bemaž visiems disidentams – tiek Lietuvos, tiek Rusijos.

Istorija pradeda kartotis

Tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, primena 1937–1938 m. represijų ir parodomųjų teisinių procesų vajų buvusioje SSRS. Žmogaus – mokslininko, inžinieriaus, karininko, rašytojo, poeto, kompozitoriaus etc. – įkalinimas, neretai ir fizinis sunaikinimas prasidėdavo ir nuo pavienių, bet dažniausiai nuo kolektyvinių „laiškų“ partijai ir budriems NKVD organams: Gerbiamieji, žiūrėkite, mūsų sveikame tarybiniame kolektyve susisuko gūžtą užsislaptinęs niekingas trockistas, liaudies priešas, kosmopolitas, vakarų garbintojas ir kenkėjas („вредитель“). Darykite ką nors, skubiai imkitės priemonių…

Dažniausiai tokiems skundams net nebuvo jokio realaus politinio-pasaulėžiūrinio pagrindo. Tiesiog studentai, pavaldiniai, kolegos galėjo akimirksniu sutvarkyti bet kurį aukščiau stovintį, bet kurį, kuriam kūryba sekasi geriau… Visi žinojo, kur kreiptis, kaip argumentuoti ir kas laukia nusižiūrėtos aukos. Dalis užpultųjų, supratę kuo viskas kvepia, staiga imdavo viešai atgailauti, atsižadėdavo artimųjų, buvusios veiklos, savo kūrinių, liudydavo savo atsivertimą į tiesą, prisiekinėdavo ištikimybę Lenino-Stalino reikalui… Dažniausiai tai jau nebepadėdavo.

Įkalinimų ir žudymų 21 a. Lietuvoje nebus, bet iš gūdžios praeities į madą ėmė ir netikėtai sugrįžo kolektyviniai laiškai, kartu pasipylė atstatydinimai ir atsistatydinimai. Įsivyrauja vidinė cenzūra, prasideda profesinės veiklos ir viešų vaidmenų ribojimas. Nukrypsi nuo „teisingo“ kalbėjimo – būsi niekas, pasigalėsi gimęs…

Gražiai, nuoširdžiai prašyti galima visko. Tad aš nuoširdžiausiai prašau mūsų valstybės vadovus būti nuovokius, išmintingus, atsakingus. Neleiskite, kad Jūsų autoritetu ir mūsų pilietine patriotine viltimi manipuliuotų suįžūlėję pasaulėžiūros ir tiesos monopolistai. Neleiskite kurti Lietuvoje orveliškos „Tiesos ministerijos“. Tiesą atraskime visi kartu, laisvai diskutuodami, polemizuodami.

Mes nenorime, kad mūsų rinkti ir gerbiami valstybės vadovai pradėtų panašėti į sovietinę Lenino statulą ištiesta ranka: „ir Leninas didis mums nušvietė kelią…“ arba „teisingu keliu einate „draugai“ (верной дорогой идете, товарищи…).

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
21 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Dabar pas

mus – Mokslinis Covid’as(Mokslinė Oligarchija) ir Tarptautinės Korporacijos, besirūpinančios mūsų mažučiukais(ubagėliais). Na, tais, kurie uždirba tik minimalkę. Turčiams labai tokie rūpi. Taško svetimas babkes skolon vakcinoms ir testams, kurie ką tokį rodo? Rodo, kad skolas turės ateity padengti ubagėlių vaikai.

Prašalietis

Prof. Gediminas Merkys. Lietuvoje diegiamas mokslinis komunizmas – jo nauja, mutavusi atmaina…. Kaip“profesorius” ir „kas tai yra mokslas žinovas“ Merkys galėjo vietinei „šiuolaikiškai šviečiamai“ publikai straipsnelyje parašyti, kas yra tas Lietuvos „diegas, kuris diegia mokslinio komunizmo mutavusią atmainą“ pokario miškų kovose ir 1991 metais pagaliau „nepriklausomybę atsikovojusioje” Lietuvoje, šiandiena klestinčioje eurosojūzo sudėtyje. Nors „profesoriui“, kurio „ mokslinės žinios“ tėra LGGRTC „specų lygio refleksijos ir interpretacijos” , pasakojamos sutinkamai su politine konjunktūra, pakanka „ką nors protingo moksliškai pasakyti” ir visiems „pasidaro aiškios visos mokslinės tiesos“. Kaip „mokslinės, aiškiau nei aiškios tiesos”-Ramanauskas-Vanagas „buvo poario valstybės vadovas“, namų šeimininkė Tichanovskaja „tapo baltarusijos prezidente“, Lansbergių Vytautukas bus“būsimas buvęs valstybės vadovas“… Kita pagal Merkį profesorinė „mokslinė tiesa“ pasireiškusi „moksliniu gudrumu” imant kelių metų senumo duomenis-… Skaityti daugiau »

AAA

Vidinė cenzūra suveikė net ir autoriui rašant šį straipsnį:( Jam teko daryti užuominas tarp eilučių.

StasySG

Kas tas „tikras” profesorius Prašalietis, kuris taip gerai pavarė prieš netikrą prof Merkį? Minties galiūnas, sakyčiau. Galėtų ir išsislaptinti tokį intelektinį bagažą turėdamas. Būtų įdomu paskaityti ar pažiūrėti jų diskusiją.

Prašalieti,

pačiam ne kartą buvo sakyta, kad XX amžiaus istorija dar neparašyta, o jos įvairūs naratyvai, sukurpti pseudo ideologijų pagrindu – beverčiai. Beverčiai, kaip ir kagebistų ar buvusių aktyvių Bolševikų partijos narių parodymai. Na, Kapsukės pseudo istorikų taip pat.

Prašalietis

StasySG 2021-02-12 18:42 „Minties galių vertintojui” tegaliu pasiūlyti „įvertinimui” prof. Merkio apibrėžimą, „kas per dalykas” šiandiena patapo mokslinė teorija ir mokslas aplamai. Cituoju,”Mokslinė tik ta teorija, kuri paneigiama”… 2+2=4 ar įžambinės kvadratas lygus statinių kvadratų sumai ir taip toliau nelabai gaunasi paneigti reiškia, matematinės, geometrinės teorijos ir teoremos, kaip ir kitų gamtos mokslų teorijos ir jų dėsniai pagal Merkį, yra „ne teorijos ir tai nėra mokslai”, o tik „puskvailių nemoksliniai kliedesiai”. „Minties galios vertinimui” taip pat galiu pasiūlyti prof Merkiui – „Verta dėmesio ir matematikos genijaus K. Godelio „nepilnumo teorema“. Pastaroji teigia, jog net ir išvystytose, darniose teorinėse sistemose egzistuoja teiginiai, kurie esamos aksiomatikos ribose negali būti nei įrodomi, nei paneigiami.” Godelio „genijus tiek matematikoje pažengė”, kad „sugeba” teorijų, manau… Skaityti daugiau »

StasySG

Ačiū, Prašalieti, prieštaravimų neturiu, nes buvau technikos disciplinų mokytinis. Bet su istorijos ir sociologijos mokslais, matyt, yra kitaip. Kaip, nežinau.

Jų nematoma bažnyčia

Skaičiau ,tokį straipsnį apie žydą psichiatrą  Karl Stern (1906-1975),kuris 1936 metais emigravo iš Vokietijos.Jo gyvenimo  kelias buvo vingiuotas-nuo ateizmo sionizmo liberalaus judaizmo ir marksistinio dialektinio materializmo, ortodoksinio  judaizmo iki  krikščionybės ir Romos katalikybės.Įdomi istorija apie tą žydą ir jo,tokia ne visai žydiška mintis cituojama straipsnyje: „Dabar aš buvau sukrėstas.. vėlesnių , pamatinių ir neginčijamų faktų. Pirma,čia  buvo dvi partijos, kurios vieningai ir tobulu susitarimu palaikė rasinę sieną aplink Sinajaus Dievą – tai buvo naciai ir žydai. Tegul čia nebūna klaidos. Žydų religija iki šių dienų remiasi aksioma, kad Apreiškimas yra nacionalinis reikalas ir kad Mesijas tautoms dar nebuvo apreikštas. Neapsigaukite tuo, kad žydai savo asmenine etika yra ne kas kita, o uždari, išskirtiniai ir rasistiniai asmenys. Neapsigaukite dėl tam  tikrų… Skaityti daugiau »

tiesa yra melas

dar vienas cirkacius – zodziu zongliruotojas. istorija ir dar … yra pletkalu „mokslas”. yra tiesa ir yra melas. zmogus gyvena pagal pasirenkima: mele ar tiesoje.
ir uz ka moka kapeikas? grivenus? centus?

Deivis

Treblinkos mirties stovykloje, virš įėjimo į dujų kameras buvo užrašas, – Tai vartai pas Dievą, teisieji teįeina 🙂

Deivi,

ko nepridejai, kad internacių konclaveriuose kabėjo šūkis „Darbu namo!” ir pan.? Ko toks šališkas? O kokie šūkiai kabėjo Anglijos ir Amerikos konclageriams japonams, vokiečiams, austrams, vengrams arba suomiams, a?

Prašalietis

StasySG 2021-02-12 22:54 P.S. Jei be kitų pagalbos mokeisi ir baigiai rimtus technikos mokslus ir turi bent porą dešimtmečių gyvenimo patirties, kuri suteikia galimybę pamatyti kaip koks mokslas pasitvirtina ar ne realiame gyvenime, tai turėtum suvokti, kad tikras mokslas, nepriklausomai nuo jo tiriamos srities, yra mokslas tik tuomet, kai jo teiginius ir teorijas patvirtina realus pasaulis. Žmonių sugalvotos prielaidos ar hipotezės, pasidaro mokslu jei jos yra nenuginčijamai įrodomos, na o neįrodomos hipotezės, kurios gali būti panašios į tiesą, buvo iki šiol vadinamos utopijomis (kapitalistnę santvarką būtinai pakeis komunistinė), o tokios, kurių net nesiteikiama įrodyti paprasčiausiai vadinama propaganda skirta žmonių kvailinimui ar manipuliacijai, siekiant vienokių ar kitokių tikslų… Todėl masei šiuolaikinių „mokslo šviesuolių”, kaip Merkio cituojamo „matematikos genijaus” Godelio „nepilnumo teoremos”… Skaityti daugiau »

stasys

Šitas zmogenas glaustai dėstyti mintis nemoka .. toks kaip Tiesos.lt ‘reigardas’ ..gaudyk mintį laukuose.

Šeimininkai bus nepatenkinti

Mielieji, prie ko čia 2×2=4 arba Galilėjaus heliocentrinė sistema??? Godelio teorema yra ne apie pavienį aritmetinį sprendinį ir ne apie pavienį astronominį faktą. Tai – teorema apie ilgas ir daugiapakopes loginių samprotavimų grandines. Nurodymas sumenkinti straipsnį ir jo autorių neišpildytas. Kukliansky referentams rašau dvejetą

Dzeikas

Tiesos.lt uzsispyrusiai persa ideja, kad vakarai gundo lietuvius turtais „…liberalistinis-globalistinis naratyvas. „Žuvis ieško, kur giliau, žmogus – kur geriau“”.
Kame melas? Tame, kad zmogus bega ne i turtingesnes salis, o i LAISVESNES. Turtas viso labo laisves isdava. Aisku, greta zmoniu bega ir buduliai,ar cholopai.Kaip pavadinsi – nepagadinsi. Tie iesko pasiturincio gyvenymo.
Sis tautiskas naratyvas ,- reikia gelbeti Lietuva ,nes laukia prusu likimas, cholopai…tfu , tauta issilakstys, – diegiamas tautinio sudelicio sunerimusio,kad teks arba patiems sakemis mezti tvartus arba arabu kalba mokintis.
Bet tai ne laisvo gyvenymo ieskanciuju problema, o tautiskun vergvaldziun. Nusisnypskite ir palikite gleives jiems.

Prašalietis

Šeimininkai bus nepatenkinti 2021-02-13 11:23
„Mielieji, kurie esa patenkinti”, mokslą ar teoremą apibrėžia ne tai „apie ką jis ar ji yra”, o apie tai ką jis ar ji pajėgus įrodyti. Būtų įdomu pamatyti „genijaus”Godelio „nepilnumo teoremos žinovo” pateiktą „įrodymą apie ilgas ir daugiapakopes loginių samprotavimų grandines”, kurį būtų galima palyginti su mano „ant greičio sumąstyta aklos vištos teorema” apie tai, kaip ji visame savo gyvenimo „ilgyje”, visais „mokslui” žinomais ir dar nežinomais, be galo ir be krašto daugiakopiais būdais ieško priskirtame vištai kiemo plote „būtinai turinčio būti nors kokio realybėje egzistuojančio grūdo”…

StasySG

Gražūs ir protingi išvedžiojimai. Bet nenukrypkim nuo temos. Straipsnis apie Genocido Centro likimą. Šaltinyje paminėtas Delfio straipsnis. Ten Seimo pirmininkė VČ važiuoja į vietą ir imasi spręsti GC problemas. Komentaruose minėtas Aukščiausios Tarybos pirmininkas V Landsbergis to niekada nedarydavo. Seimo pirmininkas toks pat Seimo narys, tik gali pirminikauti posėdžiams ir pasirašyti po įstatymais, jei reikia. Seimas viską sprendžia. O dabar kažkokia ten valdyba. Tai kodėl to Genocido Centro, jei jis toks svarbus, kad neti LIAUDIS sukilimą kelia, reformų netraukia į posėdžių dienotvarkę?

Teorijos ir tikrovė

Cit:”Popper įvedė į mokslo logiką vadinamąjį demarkacijos kriterijų, kuris leidžia mokslines teorijas atskirti nuo nemokslinių. Moksline laikoma tik tokia teorija, kuri iš principo gali būti falsifikuojama, leidžia tatai su savimi padaryti. Teorijos, kurios negali būti falsifikuojamos arba neatlaiko falsifikacijos išbandymo, nėra mokslinės”.Panašiai būtų: demokratine laikoma tik tokia šalis,kuri iš principo gali būti falsifikuojama,leidžia tatai su savimi padaryti.Šalys,kurios negali būti falsifikuojamos arba neatlaiko faksifikacijos išbandymo,nėra demokratinės.Arba lgbtq „mokslinė” teorija,jog yra ” daug” lyčių ir vyras „gali būti”moterimi-leisis būti falsifikuojama,kad atlaikytų falsifikacijos išbandymą ir būtų visame pasaulyje paskelbta moksline?Ar kas daleis tokį mokslinį tyrimą pagal popperiškos,sorosiškos demarkacijos kriterijų:)

geda

verciau uzsiimtu lietuviu kalba…
„Hegelmann Litauen” – futbolo komanda … Net nesitiki.

Dzeikas

gedai:
Prie ko cia lietuviu kalba ir istatymas???
Hegelmano alaus bravoras Vokietijos firma ir savo vardo keisti, vykdydami versla Lietuvoje, neprivalo. FK „Hegelmann Litauen”, jeigu organizaciskai ir formaliai buvo sukurtas uz Lietuvos ribu, vardo keisti taip pat neprivalo. Jeigu buvo sukurtas Lietuvoje ir istatymas ipareigoja tada naudoti lietuviskus rasmenis – tada LKK arba prokuratura turi kreiptis i teisma ir ipareigoti istaisyti pavadinima ARBA nutraukti FK veikla.
Taciau istatymas galioja visiems vienodai. Jeigu Maxima , kuri sukurta Lietuvoje, gali naudoti nelietuviskus rasmenis, kodel to negali daryti Hegelmann Litauen?
Taip pat nepamirskite ,kad istatymas neveikia atgaline data.
Nors sioje vietoje patriarxas pasigincytu: pervadino LTSR Auksciausiaja Taryba „atkuriamuoju seimu” ir sedi siepdamiesi debiliska sypsena. Kokie mes gudrus…

Taigi

Įžvalgus straipsnis…

21
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top