Seimas nusprendė nepritarti Referendumo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-2761), kuriomis buvo siekiama sumažinti balsavimo kartelę referendumams dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo. Už siūlymą šiuos pakeitimus atmesti balsavo 85 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 17 parlamentarų.
Svarstomais pakeitimais siekta nustatyti, kad sprendimams dėl šių Konstitucijos skirsnių nuostatų pakeitimo priimti reikėtų daugiau kaip pusės referendume dalyvavusių piliečių, tačiau ne mažiau kaip 2/5 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Šiuo metu yra įtvirtinta, kad referendume sprendimas yra laikomas priimtu, jeigu tam pritaria daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Kaip savo veidaknygės paskyroje pakomentavo politologas Vytautas Sinica, taip Seimas „išsaugojo ir savo, ir būsimo dvigubos pilietybės referendumo veidą“. Džiaugdamasis tokiu kone „vienbalsiu“ parlamentarų sprendimu jis nepamiršo perspėti ir dėl to, kad šio siūlymo nereikia painioti su kita pataisa, pagal kurią referendumui inicijuoti reikėtų mažesnio parašų kiekio. „Nors tai irgi ‘referendumo kartelės mažinimas’, bet visai kitoks, – teigia V. Sinica. – Mano galva, labai svarbu, kad referendumų sprendimai galiotų tik balsuojant piliečių daugumai, tačiau juos inicijuoti pačiai visuomenei būtų bent kiek realu (dabar – iš esmės neįmanoma).“