Veidaknygė
Vakar (sausio 27-ąją – Tiesos.lt.) visame pasaulyje buvo paminėta tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Pagrindinis jos simbolis – Aušvico koncentracijos stovykla. Apie šią žmonijos gėdą yra kalbėta daug, bet gal ne visi žino žmogų, kuris savanoriškai pateko į Aušvicą siekdamas išsiaiškinti, kas ten vyksta, ir žinias perduoti pogrindinei Lenkijos vyriausybei.
Tai buvo Lenkijos kariuomenės kapitonas Witold Pilecki, kovojęs 1919–1920 m. kare su sovietais. Vėliau, beje, šis žmogus studijavo ir gyveno Vilniuje, čia gimė jo vaikai. 1939 m. prasidėjusio karo metu likimas jam lėmė susikauti su abiem savosios tėvynės priešais – Vokietija ir SSRS.
Net po pralaimėjimo nelygioje kovoje Pileckis nepasidavė ir greitai stojo į pogrindines organizacijas. Būtent dėl šių priežasčių jis nusprendė apsilankyti neseniai vokiečių įkurtoje Aušvico koncentracijos stovykloje ir tyčia leidosi suimamas.
Witoldo raportai iš Aušvico buvo pirmieji ir jie buvo tokie šokiruojantys, kad Lenkijos emigracinę vyriausybę Londone ir šios sąjungininkus britus pasiekę raportai iš pradžių buvo atidėti į šoną kaip neįtikimi. Net didžiausi nacių priešai paprasčiausiai negalėjo patikėti, kad per dieną nužudoma iki 8 000 žmonių, daugiausia žydų tautybės.
1943 m. Pileckis su keliais draugais įvykdė Holivudo filmų vertą poelgį – apsirengę esesininkų uniformomis, jie pavogė stovyklos komendanto automobilį ir pabėgo iš Aušvico į laisvę. Kitais metais jis aktyviai dalyvavo herojiškame lenkų tautos pasipriešinimo žygyje – Varšuvos sukilime, po kurio nesėkmės pateko į vokiečių nelaisvę.
Nors karo pabaigoje išvaduotas britų jis galėjo gyventi Londone, Witoldas nusprendė grįžti į tėvynę, kur svetima pavarde rinko duomenis apie SSRS planus susovietizuoti Lenkiją. Net ir turėdamas žinių, kad greitai bus suimtas, jis nusprendė likti.
Patys žiauriausi komunistinės Lenkijos saugumo tardytojai tardė Pileckį, naudojo daugybę sadistinių kankinimo būdų. Tačiau jis neišdavė nei vieno. Paskutinį kartą matydamas žmoną, jis prasitarė, kad Aušvice patirti tardymai ir kankinimai, palyginti su tuo, ką teko iškentėti „liaudies Lenkijos“ kalėjime, buvo tik mažmožis…
1948 m. kovą Witoldas Pileckis Varšuvoje buvo apkaltintas kaip britų šnipas ir nubaustas mirties bausme. Jo paskutinius žodžius atspėti nesunku: „Gyvuok amžinai nepriklausoma Lenkija!“.