2012

Pilietinės akcijos dalyviai dar kartą prašo visos informacijos iš Kriminalinės policijos biuro

Pilietinės akcijos „Tie-SOS!“ dalyviai gavo Kriminalinės policijos biuro (LKPB) 2012 m. lapkričio 15 d. atsakymą į prašymą informuoti, kokiu teisiniu pagrindu šis biuras, įrengęs Vilniaus universiteto patalpose vaizdo kamerą PIXELA bei mikrofoną, nuo 2012-05-18 vykdė slaptą Simono Daukanto aikštėje esančių piliečių stebėjimą, nutrauktą tik 2012-09-18 dieną, praėjus vos kelioms valandoms nuo akcijos dalyvių rašto VU Rektoriui.

Pabrėžtina – LKPB atsakyme pateikti įstatyminiai pagrindai negali būti taikomi slapto stebėjimo atvejams. Nepaaiškintas slapto stebėjimo suderinamumas su tokiomis LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 str. nuostatomis:

20 straipsnis. Duomenų subjekto informavimas vykdant vaizdo stebėjimą

1. Duomenų valdytojas užtikrina, kad prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, būtų aiškiai ir tinkamai pateikiama ši informacija:

1) apie vykdomą vaizdo stebėjimą;

2) duomenų valdytojo juridinio asmens pavadinimas ir kodas, duomenų valdytojo fizinio asmens vardas ir pavardė, jų kontaktinė informacija (adresas arba telefono ryšio numeris).

Pilietinės akcijos „Tie-SOS!“ dalyviai, susipažinę su LKPB atsakymu ir laikydami jame pateiktą argumentaciją nepakankamai motyvuota, nusiuntė dar vieną raštą VU Rektoriui bei LKPB viršininkui, prašydami leisti susipažinti su konkrečiais dokumentais, susijusiais su minėta slapto stebėjimo įranga.

Su minėtais dokumentais galite susipažinti čia.

Pseudo

Šiandien, stebint viešąjį mūsų gyvenimą, neapleidžia jausmas, kad visa, kas vyksta valstybėje, yra netikra, paviršutiniška, suvaidinta, pervaidinta ir sumeluota, o visa, kas vyksta iš tikro, nuo visuomenės užrakinta devyniomis spynomis. Išsirinkome Seimą, kuriame nėra nei tikros pozicijos, nei tikros opozicijos, Prezidentūra mojuoja butaforiniu plastmasiniu kardu neva kirsianti per naująją koaliciją ir Darbo partiją, opozicijos retorikoje vėl atgyja rudimentinės kalbinės figūros apie politikos moralumą ir principus. Vaidinimas tęsiasi, bet neįtikina.

Nuosprendis pedofilijos byloje. Ar įtikino?

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Aušros Valinskienės ir Ovidijaus Ramanausko, 2012-11-30 paskelbė išteisinamąjį nuosprendį pedofilijos byloje.

Po ketverius metus vilkinto ikiteisminio tyrimo, po nukentėjusiosios mažametės tėvo, mano brolio Drąsiaus Kedžio nužudymo, po to, kai auka, nepasibaigus pedofilijos bylai, grąžinama į kaltinamojo pedofilija aplinką, manęs jau niekas nestebina.

Nustebino tik teismo nuosprendžio turinys, kuriame analizuojama mano brolio, bet ne kaltinamojo pedofilija A. Ūso kaltė. Nustebino visiškai netirti ir neanalizuoti kaltinamojo aplinkos prieštaringi parodymai, daug kartų cituojamos psichologės Ilonos Čėsnienės, niekada nemačiusios mažametės, išvados. Labiausiai nustebino beveik visą nuosprendžio turinį sudaranti mažametės tėvo darytų vaizdo įrašų analizė ir neva tėvo vaikui daroma įtaiga ir jo mokymas.

Kęstutis Milkeraitis: „Tai politinis teisėtvarkos žingsnis“

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismui nutarus tenkinti prokuroro Egidijaus Motiejūno prašymą išteisinti Andrių Ūsą, kaltintą tvirkinus mažametę Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrą, Tiesos.lt bendradarbė Saulė Matulevičienė pakalbino buvusį Generalinės prokuratūros (GP) Tardymo departamento ypač svarbių bylų tardytoją Kęstutį Milkeraitį.

Protestas prieš pasityčiojimą iš kunigo Broniaus Laurinavičiaus atminimo

Parašai po šiuo protestu renkami ir toliau.

Publikacijos gale rasite paaiškinimą, kaip galima prisidėti prie šios iniciatyvos.

Prieš 30 metų Vilniuje pastumtas po sunkvežimio ratais žuvo vienas žymiausių okupuotos Lietuvos disidentų, Lietuvos Helsinkio grupės narys kun. Bronius Laurinavičius (1913–1981). Sovietų laikais jis buvo vienas drąsiausių kovotojų už žodžio ir tikėjimo laisvę, vienas aktyviausių Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos bendradarbių, nuolat persekiotas KGB.

Atkūrus Nepriklausomybę, kun. B. Laurinavičiaus atminimas buvo pagerbtas jo vardu pavadinant jo žūties vietą – skverą Kalvarijų, Žalgirio ir Verkių gatvių sankryžoje. Skveras buvo sutvarkytas, pastatytas koplytstulpis, šalia esanti transporto stotelė pavadinta kunigo B. Laurinavičiaus vardu (deja, po metų pavadinime kunigo titulo nebeliko). 2010 m. koplytstulpio vietoje atidengta ir pašventinta skulptoriaus prof. A. Kmieliausko skulptūra „Jėzus, nešantis kryžių“.

Šiandien aikštėje priešais šį paminklą Vilniaus savivaldybė pastatė viešą tualetą (7 metrai nuo paminklo). Tokiu veiksmu tyčiojamasi ne tik iš iškilaus Lietuvos sūnaus, kankinio, žuvusio už jos laisvę, atminimo, bet ir iš idėjos, už kurią jis atidavė savo gyvybę. Todėl mes, žemiau pasirašiusieji, reiškiame protestą ir reikalaujame, kad savivaldybė nedelsiant surastų tualetui kitą, tinkamesnę vietą.

Visi, norintys paremti šį protestą, kviečiami patys pasirašyti ir rinkti bendraminčių parašus po šiuo tekstu.

Informacijos apie surinktus parašus lauksime ekspertai.eu redakcijos adresu: info@ekspertai.eu.
Parašai, kuriuos pavyks surinkti per šį laikotarpį, bus papildomai įteikti adresatams sausio mėnesį.

Vitalijus Gailius: „Prieš įstatymą visi turime būti lygūs“

Seimas šią savaitę atsisakė svarstyti Vitalijaus Gailiaus siūlymą neskaičiuoti senaties termino teisiamiems ir imunitetą įgijusiems politikams – šios įstatymo pataisos grąžintos tobulinti.

„Dabartinis nevienareikšmis teisinis reguliavimas iš esmės trukdo nagrinėti bylas“, – pristatydamas savo pataisą kalbėjo buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas V. Gailius, pabrėždamas, kad jo pasiūlymas nukreiptas „ne į konkrečius asmenis“, o į korupcijos prevenciją.

V. Gailių kritikavęs Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas siekė pabrėžti, kad tokios pataisos siūlymas įrodo, kad jo partijos byla yra politizuota. V. Gailius replikavo, kad V. Uspaskichui nėra ko bijoti: įstatymas atgaline data negalioja ir dėl to pakeista senaties skaičiavimo tvarka nebūtų taikoma vadinamajai „Darbo partijos bylai“.

Už tolesnį įstatymų pataisų svarstymą balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 28, susilaikė 37. Tačiau pats pasiūlymas nebuvo atmestas – jis V. Gailiui grąžintas tobulinti.

Tiesos.lt redakcija paprašė Vitalijų Gailių pakomentuoti tokį Seimo sprendimą.

Savo rinkiminėse programose visos partijos žada kovoti su korupcija, tačiau šios savaitės Seimo balsavimas dėl Jūsų pasiūlytos pataisos neskaičiuoti senaties termino teisiamiems ir imunitetą įgijusiems politikams rodo, kad tokių yra mažuma – už balsavo tik 58 Seimo nariai.

Kokia Jūsų siūlomų pataisų esmė?

Siūlomos įstatymo pataisos buvo subrandintos ilgametės mano darbo vidaus reikalų sistemoje patirties. Kam valstybei yra reikalingi įstatymai? Lietuva – teisinė valstybė, ir būdamas Seimo nariu privalau užtikrinti, kad teisė ir įstatymai kurtų aiškų valstybės fundamentą. Jeigu visi yra lygūs prieš įstatymą, tai su pareigomis susijęs imunitetas neturėtų būti kliūtis įstatymui veikti.

Kaip Jūs vertinate Seimo daugumos sprendimą atmesti Jūsų pataisą?

Seimo daugumos sprendimu įstatymo pataisos buvo grąžintos tobulinimui. Prisipažinsiu, nustebino, kad kai kurie Seimo nariai jas traktavo kaip jau esamų bylų politizavimo bandymą. Gaila, neišgirdau aiškesnių komentarų, kokių konkrečiai. Tačiau privalau gerbti kolegų valią ir nuostatą, kad įstatymas turi būti taikomas lygiai visiems be subjektyvių aliuzijų.

Ar Seimo daugumos sprendimas neprivers Jūsų nurimti ir daugiau iniciatyvų dėl korupcijos mažinimo nekelti?

Lietuvos politinę sistemą žmonės dažnai supranta kaip nesibaigiančių kovų lauką, kuriame vieni stengiasi įveikti kitus. Norėčiau, kad šis įvaizdis Lietuvoje keistųsi. Savo darbą Seime matau kaip nuolatinę kompromiso paiešką. Surasti visiems tinkamų sprendimų yra be galo sudėtinga, tačiau tikiu, kad įmanoma. Iniciatyva nėra laimėjimo ar pralaimėjimo kintamasis, tai ilgas ir sudėtingas procesas.

Dėkoju.

Ramutė Bingelienė

Cenzūra Lietuvoje

TV3 televizijoje uždraustą Rūtos Janutienės laidą „Paskutinė instancija“ galime laikyti jau ketvirta žurnalistine auka, kritusia po skleidžiamo nepalankaus požiūrio apie Prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Pirmas „krito“ nuolatinis Prezidentės kritikas signataras Rimvydas Valatka, o per „Snoro“ banko nacionalizavimą iš dalies buvo „pašautas“ ir pats „Lietuvos rytas“. Vėliau „savo noru“ iš „Lietuvos žinių“ pasitraukė vos ten pradėjęs dirbti vyr. redaktoriaus pavaduotojas Tomas Dapkus, o iš paskos jo – ir pats vyr. redaktorius Valdas Vasiliauskas.

Visus šiuos skirtingų pažiūrų žmones vienija tai, kad jie leido sau kritikuoti Jos Ekscelenciją ar panoro viešai pažvelgti į jos labai slepiamos komunistinės biografijos puslapius. Ir visi jie po to buvo atleisti ar priversti pasitraukti iš savo darboviečių, nes taip pageidavo jų darbdaviai, nenorintys pyktis su galingiausia valstybėje politike.

Scroll to Top