2012

Šiandien, stebint viešąjį mūsų gyvenimą, neapleidžia jausmas, kad visa, kas vyksta valstybėje, yra netikra, paviršutiniška, suvaidinta, pervaidinta ir sumeluota, o visa, kas vyksta iš tikro, nuo visuomenės užrakinta devyniomis spynomis. Išsirinkome Seimą, kuriame nėra nei tikros pozicijos, nei tikros opozicijos, Prezidentūra mojuoja butaforiniu plastmasiniu kardu neva kirsianti per naująją koaliciją ir Darbo partiją, opozicijos retorikoje vėl atgyja rudimentinės kalbinės figūros apie politikos moralumą ir principus. Vaidinimas tęsiasi, bet neįtikina.

Kaip skelbėme, vadinamąją Kauno pedofilijos bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas penktadienį nusprendė, kad po mirties dėl mažametės mergaitės tvirkinimo teisiamas verslininkas Andrius Ūsas turi būti išteisintas.

Tiesos.lt redakcija pakalbino teisininką Tautrimą Januševičių.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Aušros Valinskienės ir Ovidijaus Ramanausko, 2012-11-30 paskelbė išteisinamąjį nuosprendį pedofilijos byloje.

Po ketverius metus vilkinto ikiteisminio tyrimo, po nukentėjusiosios mažametės tėvo, mano brolio Drąsiaus Kedžio nužudymo, po to, kai auka, nepasibaigus pedofilijos bylai, grąžinama į kaltinamojo pedofilija aplinką, manęs jau niekas nestebina.

Nustebino tik teismo nuosprendžio turinys, kuriame analizuojama mano brolio, bet ne kaltinamojo pedofilija A. Ūso kaltė. Nustebino visiškai netirti ir neanalizuoti kaltinamojo aplinkos prieštaringi parodymai, daug kartų cituojamos psichologės Ilonos Čėsnienės, niekada nemačiusios mažametės, išvados. Labiausiai nustebino beveik visą nuosprendžio turinį sudaranti mažametės tėvo darytų vaizdo įrašų analizė ir neva tėvo vaikui daroma įtaiga ir jo mokymas.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismui nutarus tenkinti prokuroro Egidijaus Motiejūno prašymą išteisinti Andrių Ūsą, kaltintą tvirkinus mažametę Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrą, Tiesos.lt bendradarbė Saulė Matulevičienė pakalbino buvusį Generalinės prokuratūros (GP) Tardymo departamento ypač svarbių bylų tardytoją Kęstutį Milkeraitį.

Teismo nuosprendį skelbiame be komentarų

Seimas šią savaitę atsisakė svarstyti Vitalijaus Gailiaus siūlymą neskaičiuoti senaties termino teisiamiems ir imunitetą įgijusiems politikams – šios įstatymo pataisos grąžintos tobulinti.

„Dabartinis nevienareikšmis teisinis reguliavimas iš esmės trukdo nagrinėti bylas“, – pristatydamas savo pataisą kalbėjo buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas V. Gailius, pabrėždamas, kad jo pasiūlymas nukreiptas „ne į konkrečius asmenis“, o į korupcijos prevenciją.

V. Gailių kritikavęs Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas siekė pabrėžti, kad tokios pataisos siūlymas įrodo, kad jo partijos byla yra politizuota. V. Gailius replikavo, kad V. Uspaskichui nėra ko bijoti: įstatymas atgaline data negalioja ir dėl to pakeista senaties skaičiavimo tvarka nebūtų taikoma vadinamajai „Darbo partijos bylai“.

Už tolesnį įstatymų pataisų svarstymą balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 28, susilaikė 37. Tačiau pats pasiūlymas nebuvo atmestas – jis V. Gailiui grąžintas tobulinti.

Tiesos.lt redakcija paprašė Vitalijų Gailių pakomentuoti tokį Seimo sprendimą.

Savo rinkiminėse programose visos partijos žada kovoti su korupcija, tačiau šios savaitės Seimo balsavimas dėl Jūsų pasiūlytos pataisos neskaičiuoti senaties termino teisiamiems ir imunitetą įgijusiems politikams rodo, kad tokių yra mažuma – už balsavo tik 58 Seimo nariai.

Kokia Jūsų siūlomų pataisų esmė?

Siūlomos įstatymo pataisos buvo subrandintos ilgametės mano darbo vidaus reikalų sistemoje patirties. Kam valstybei yra reikalingi įstatymai? Lietuva – teisinė valstybė, ir būdamas Seimo nariu privalau užtikrinti, kad teisė ir įstatymai kurtų aiškų valstybės fundamentą. Jeigu visi yra lygūs prieš įstatymą, tai su pareigomis susijęs imunitetas neturėtų būti kliūtis įstatymui veikti.

Kaip Jūs vertinate Seimo daugumos sprendimą atmesti Jūsų pataisą?

Seimo daugumos sprendimu įstatymo pataisos buvo grąžintos tobulinimui. Prisipažinsiu, nustebino, kad kai kurie Seimo nariai jas traktavo kaip jau esamų bylų politizavimo bandymą. Gaila, neišgirdau aiškesnių komentarų, kokių konkrečiai. Tačiau privalau gerbti kolegų valią ir nuostatą, kad įstatymas turi būti taikomas lygiai visiems be subjektyvių aliuzijų.

Ar Seimo daugumos sprendimas neprivers Jūsų nurimti ir daugiau iniciatyvų dėl korupcijos mažinimo nekelti?

Lietuvos politinę sistemą žmonės dažnai supranta kaip nesibaigiančių kovų lauką, kuriame vieni stengiasi įveikti kitus. Norėčiau, kad šis įvaizdis Lietuvoje keistųsi. Savo darbą Seime matau kaip nuolatinę kompromiso paiešką. Surasti visiems tinkamų sprendimų yra be galo sudėtinga, tačiau tikiu, kad įmanoma. Iniciatyva nėra laimėjimo ar pralaimėjimo kintamasis, tai ilgas ir sudėtingas procesas.

Dėkoju.

Ramutė Bingelienė

TV3 televizijoje uždraustą Rūtos Janutienės laidą „Paskutinė instancija“ galime laikyti jau ketvirta žurnalistine auka, kritusia po skleidžiamo nepalankaus požiūrio apie Prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Pirmas „krito“ nuolatinis Prezidentės kritikas signataras Rimvydas Valatka, o per „Snoro“ banko nacionalizavimą iš dalies buvo „pašautas“ ir pats „Lietuvos rytas“. Vėliau „savo noru“ iš „Lietuvos žinių“ pasitraukė vos ten pradėjęs dirbti vyr. redaktoriaus pavaduotojas Tomas Dapkus, o iš paskos jo – ir pats vyr. redaktorius Valdas Vasiliauskas.

Visus šiuos skirtingų pažiūrų žmones vienija tai, kad jie leido sau kritikuoti Jos Ekscelenciją ar panoro viešai pažvelgti į jos labai slepiamos komunistinės biografijos puslapius. Ir visi jie po to buvo atleisti ar priversti pasitraukti iš savo darboviečių, nes taip pageidavo jų darbdaviai, nenorintys pyktis su galingiausia valstybėje politike.