Politikai svarsto, ką daryti su specialiųjų tarnybų slaptosiomis pažymomis?
Iškilo problema. Specialiosios tarnybos, įtakingų asmenų nurodymu, parašo pažymą apie asmenį, kuris kandidatuoja į svarbų valstybės postą. Įtakingi asmenys nenori, kad šis asmuo patektų į šį postą, nes ne jų žmogus, o gal nepatinka žmogaus veidas, o gal… Priežasčių gali būti labai daug.
Seime ketinama steigti Darnios plėtros komisiją dabartinės Energetikos komisijos pagrindu. Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas, reaguodamas į viešojo transporto problemas Vilniuje, pasiūlė reformuoti Seimo Energetikos komisiją į Darnios plėtros komisiją ir suteikti jai įgaliojimus vykdyti viešojo transporto politikos parlamentinę kontrolę, skelbiama svetainėje lrs.lt.
Bernardinai.lt
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Seime buvo registruotas naujų pataisų paketas, kuris sušvelnintų itin liberalų reguliavimą ir pasiektų tam tikrą kompromisą tarp pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko ir nevaisingos poros interesų. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Valentinas Mikelėnas Seimui pateikė ekspertines išvadas, kuriose kalbėdamas apie naujas pataisas teigia, kad Europos Tarybos Žmogaus teisių konvencijos 8 str. garantuoja nevaisingų porų teisę turėti vaikų; embrionų eksporto draudimą vertina kaip galimą Europos Sąjungos teisėje galiojančio laisvo kapitalo judėjimo principo pažeidimą; o embrionų kūrimo ribojimą – kaip medicinos, o ne teisės klausimą.
Tačiau kitų teisininkų požiūris į pagalbinio apvaisinimo reguliavimą iš esmės skiriasi. Apie siūlomus esminius galiojančio įstatymo pakeitimus kalbamės su Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto profesoriumi dr. Jonu Juškevičiumi ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentu dr. Vaidotu Vaičaičiu.
Veidaknygė
Ką gi, buvo įdomu pasižiūrėti „Dėmesio centre“ (ČIA) ir pasiklausyti TS-LKD kandidatų į partijos pirmininkus pasisakymų.
Kas krito į akis pirmiausiausiai? Žavu, kad kandidatai yra išties jaunosios politikų kartos, subrendusios jau po Kovo 11-tosios, atstovai, be politinių vekselių iš sovietinės praeities.
Sausio 9–17 dienomis 26-ąjį kartą minime Laisvės gynėjų dieną.
Ši diena liudija istorines 1991-ųjų akimirkas, kai susitelkimą ir pasiaukojamą ryžtą pademonstravę Lietuvos gyventojai apgynė neseniai atkurtą valstybės Nepriklausomybę.
Veidaknygė
Metų metus Lietuvoje viešojoje erdvėje karaliauja Pramoga ir politinis Elitizmas. Galima kuo ramiausiai imbecilinti visuomenę su ekstrasensų mūšiais, 24 valandoms ir visokiom valandom – su yra kaip yra („Televizija – tai pramoga!“, „Žiūrovai patys to nori!“). Arba pulti, žeminti ir tyčiotis iš pašnekovų (net jeigu tai – Seimo Pirmininkas) teisėse nežinoti, dėmesio centruose ir info interviu (o kartu ir skalbti, ką reikia išskalbti). Arba primityviausiomis srutomis tvindyti eterį su indulgentišku užrašu „juodasis humoras“.
Manau, visi esame susidūrę su tokiais faktais, kad žinodami vieną ar kitą naujieną, pakliuvę į kokį įvykį turime konkretų tos situacijos apibūdinimą, vaizdą, vertinimą. Tačiau įsijungę televizorių ar kompiuterį, paėmę į rankas dar spaustuvės dažais kvepiantį laikraštį perskaitome kardinaliai ir iš esmės priešingus pastebėjimus, komentarus, nė kiek nepanašius į bent kiek objektyvesnę informaciją. Kartais iš žiniasklaidos priemonės dvelkteli toks atvirų patyčių pliūpsnis, kad nebeįmanoma pastebėti joje reklamuojamų programų „Stabdykim patyčias mokyklose“ ar „Prieš smurtą artimoje aplinkoje“. Bet kokios deklaracijos, kaip gausiai jos bebūtų finansuojamos, tuomet nepasiekia to edukacinio tikslo, kam jos buvo kuriamos.
Danas Nagelė | vakarozinios.lt
Darbą baigė Seimo darbo grupė, kurios vienas iš tikslų buvo sukurti mechanizmą, kad nebebūtų galima taip lengvai politiniais tikslais manipuliuoti slaptosiomis pažymomis. Būdas sukurtas, tačiau net pačios darbo grupės nariai laikosi nevienodos nuomonės. Vieni mano, kad mechanizmas bus veiksmingas, kiti tuo abejoja.
pozicija.org
Jūsų dėmesiui siūlome Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininko pranešimą, perskaitytą 2016 m. gruodžio 12 d. konferencijoje Seime Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai paminėti.
Europos žmogaus teisių asociacija 2016-uosius paskelbė kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, nes skurdas ir socialinė atskirtis įgijo Europos Sąjungos mastą. Tuo tarpu Lietuvos valdžia iki Seimo rinkimų dėl to nerodė jokio rimtesnio susirūpinimo. Pagraudenimai iš tribūnų, kad trečdalis visuomenės gyvena ties skurdo riba arba žemiau jos, reikalo esmės nekeitė. Nors politikų pamėgtas linksniuoti bendrasis vidaus produktas (BVP) Lietuvoje augo sparčiausiai Europos Sąjungoje, daugumos žmonių gyvenimo sąlygos negerėjo, o viltis, kad savo valstybėje kada nors galėsime gyventi oriai, tolydžiai mažėjo. Todėl kai kas iš nevilties ir skurdo paniro į narkotikus arba girtavimą su nusikaltimų proveržiais, kai kas susirinko daiktus ir visiems laikams paliko gimtąją šalį. Tarptautinė bendruomenė nuolat primindavo, kad pagal alkoholio suvartojimą pirmaujame Europoje, o savižudybėmis – pasaulyje. Alkoholizmo ir smurtavimu artimoje aplinkoje bei savižudybių prevencija apsiribojo deklaracijomis ir geriausiu atveju – reklaminėmis akcijomis.
Pirmadienį, sausio 9 d., Seimo pirmininko inicijuotame pasitarime dėl Nacionalinio saugumo strategijos nutarta dokumentą teikti Seimui ypatingos skubos tvarka. Ji bus pristatyta ketvirtadienį, sausio 12 d. vyksiančiame Seimo posėdyje, skelbiama lrs.lt svetainėje.
